Vieneri metai, prabėgę nuo 2016 m. rudens, kaip niekada buvo skirti jaunosios kartos nosių gundymams: nuo pavasario suskaičiuoju penkias svarbias garsiųjų kvapų namų naujienas, orientuotas į tuos, kurių parfumeriniai įpročiai dar tik formuojasi. Dior flankeris “Poison Girl“, Chanel “No 5 L’Eau“ su išraiškingaja Lily-Rose Depp, iš dalies – Guerlain “Mon Guerlain“ su moterų galios žinutę skleidžiančią Angelina Jolie, Chanel “Gabrielle“ su visiems laikams vampyro mylimąja Kristen Stewart bei Hermes “Twilly d’Hermes“ – visi šie kvapai kreipėsi į savo tapatybės bei savito kelio beieškančias. Paliekant flankerius nuošalyje (bepigu šildytis pirmtakų šlovės spinduliuose), dėl subjektyvių priežasčių Guerlain “Mon Guerlain“ paliekant vėlesniems įrašams, o atleistinai jauną-paiką Chanel “Gabrielle“ paliekant džiaugtis įspūdingu buteliuku, šįkart dėmesys tiems, kurių laukiau bene labiausiai – Hermes “Twilly d’Hermes“.
Naujas “Hermes“ aromatas visada yra įvykis, o pirmas aromatas, skirtas jaunosioms nosims ir jų savininkėms – tarsi itin svarbūs atlaidai, kurių praleisti nevalia. Maža to, vis dar sunku susiorientuoti naujose “Hermes“ kvapų kryptyse po santūriojo-poetiškojo kvapų kompozitoriaus Jean-Claude Ellena pasitraukimo ir Christine Nagel, naujosios “Hermes“ parfumerininkės, dirigavimo kvapams pradžios. Viena vertus, Christinos Nagel kūrinys “Galop d’Hermes“ yra mano svajonių sąraše numeris vienas nuo pačio pirmo išbandymo praėjusį kovą, tačiau jaunosios kartos nosys – tikras iššūkis elegantiškumo ir santūraus aristokratiškumo standartus diktuojantiems mados namams. Mano numylėtieji Hermes “Kelly Caleche“ kadaise irgi buvo neoficialiai skirti jaunųjų madmuazelių nosių pavergimui, tačiau pirmosios žinios apie “Twilly d’Hermes“ leido suprasti – šįkart mesta sunkioji artilerija.
Tai, kas svarbu apie “Twilly d’Hermes“, visų pirma slypi detalėse: pavadinimo kilmė – “Twilly“ yra margaspalvis “Hermes“ šilko šalikėlis, kuriuo paprastai puošiamos rankinės, riešai ar kaklai; buteliuko kamštelis – juoda skrybėlaitė; kvadratinė buteliuko forma – tarsi kvadratinės Hermes “Carre“ skaros; buteliuką puošia šilkinė juostelė, pavadinta “Spaghetti“, kurią galima naudoti, pavyzdžiui, kaip skirtuką knygai.
Tai, kas svarbu apie patį “Twilly d’Hermes“ aromatą – lygiai trys ingredientai, kuriuos verta prisiminti: imbieras, tuberoza ir santalmedis. Vienas erzina uoslę (imbieras), antras piktai svaigina (tuberoza), o trečiasis (santalmedis) bando pirmuosius du sutaikyti – toks buvo pirmasis mano verdiktas testuojant “Twilly d’Hermes“ pirmą kartą. Buvo akivaizdu: aromatas intelektualus, maištingas ir toks modernus, kad šalia jo trumpam pasijaučiau praėjusių laikų relikvija, ankstesniosios “Hermes“ stebuklus kūrusios rankos lyrikoje paskendusi.
Pasaulis pasikeitė. Jaunosios nosys, kurias reikia prisijaukinti, pasaulį pažįsta kitaip nei būsimieji keturiasdešimtmečiai, kuriems priklausau ir aš: internetas, išmanieji įrenginiai, socialiniai tinklai, maistas kaip gyvenimo būdo deklaracija, garsus nuomonės reiškimas, kelionės, savęs paieškos madinguose piligriminiuose maršrutuose, didmiesčiai su jų nuodėmėmis ir telefono ekrane telpantis gyvenimas, kuriame tu esi pats svarbiausias – visas pasaulis sukasi apie tave, asmenukių herojų, kartais, prisižiūrėjusį makiažo pamokų, primenantį plastikinę lėlę, švytinčią “hailaiterių“ ir “strobingo“ potėpiais. Atmetus išmaniosios epochos bruožus, lieka jaunystės maištas ir tiesos paieškos, sprendžiant asmenybės pažinimo lygtį – visai kaip prieš 20+ metų tą patį dariau ir aš (ir vis dar darau, tiesą sakant), o prieš 60+ metų tai darė mano tėvai.
“Twilly d’Hermes“ yra jaunystės maišto aromatas: sunkaus charakterio, nepatogus, nesantūrus, įžūlus, erzinantis ir kovingas, garsiai reiškiantis savo nuomonę lyg paaugliai centrinėse miesto gatvėse. Išsikvėpinau juo dar kartą po kurio laiko ir nusišypsojau – su šia niekada nesišypsančia arogantiška mergiote, juodomis akimis žvelgiančia iš senų nuotraukų, susikalbėsiu. Ir, tiesą sakant, buvau jos, drąsios ir įžūlios kovotojos, labai pasiilgusi.
Verdiktas: Hermes “Twilly d’Hermes“ yra savito charakterio aromatas, kuris netaps minias pamaloninančiu gardėsiu, tačiau tame yra jo stiprybė bei didžiausias privalumas. Jis kaip garsus trenkimas durimis, egzistencinė krizė, nesitaikstymas su išankstinėmis nuostatomis, aukštoji matematika ir kosmoso užkariavimo planai.
Dievaži, man jis patinka – su visu imbiero ir tuberozos konfliktu bei, pasirodo, nepamiršta karo deivės paauglyste.
Atgalinis pranešimas: Hermès “Twilly Eau Poivrée“. Ne flankerių gentis. | Minervos Blog'as: Įkvėpimai