Tag Archives: Hermes

Prabėgantis šuoliais. Hermes “Galop d’Hermes“

Pirmąkart juos išbandžiau Varšuvos oro uoste prieš devynis mėnesius, skrisdama į ugnikalniais nusėtą Atlanto salą. Pasikvėpinau ir išskubėjau į lėktuvą ugnies, vasaros ir banginių ieškoti. Parskridusi vėl ėjau jais kvėpintis, bagažo atsiėmimą palikdama paskutinei minutei, ir pakeliui į Lietuvą periodiškai pauostydavau riešą, vis aiškiau suvokdama, kad Hjustonas netikėtai susidūrė su milžiniška problema. Kvepalų, kurie ant mano riešo skleidėsi dar neregėtais atspalviais ir negirdėtais pustoniais, Lietuvoje nėra. Šalyje, kurioje yra beveik viskas – net ir Roja Parfums „Roja Haute Luxe“, kainuojantys daugiau nei 3000 Eur, bei juos be didesnių pastangų įperkantys žmonės, jų nėra: galima rasti tik kompanijos boutique bei kitose išskirtinėse prekybos vietose toli nuo Lietuvos arba, netikėtai, Varšuvos oro uoste, bet, deja, ne pačioje Varšuvoje.

Taip devynis mėnesius gyvenau progos laukimu, o tiksliau – susikūrimu. Atlikau namų darbus, ieškodama pardavimo vietų, išpardaviau dalį kvapų kolekcijos, gaunamus honorarus kaupiau tiksliniame fonde, metų pabaigoje paskelbiau parfumerinį pasninką, susilaikydama nuo bet kokių aromatinių pirkinių iki svajonės išpildymo. Niurnbergas, Kaiserstrasse 12, gruodžio 8 diena, privalomieji reveransai ir komplimentai, oranžinės spalvos pirkinių maišelis su karieta, begėdiškai sulankstytas į rankinio bagažo kuprinę, greta dantų pastos ir blakstienų tušo parskraidintas balnakilpės formos buteliukas.

Hermes „Galop d‘Hermes“ – parfumerininkės Christine Nagel debiutas kaip pagrindinės „Hermes“ nosies po Jean-Claude Ellena pasitraukimo, mano nuomone, nesulaukęs jo verto dėmesio. Rožė, zomša, šafranas ir svarainiai, kvepalų ekstrakto koncentracija, prekybos vietų ribojimas, „Hermes“ žirgų legendą tęsianti buteliuko forma ir pavadinimas – visas komplektas argumentų, kodėl „Galop d‘Hermes“ turėjo tapti išskirtiniu atveju „Hermes“ kvapų namuose. Bandžiusiųjų nuomonės apie aromatą itin skirtingos – nuo santūrių nuobodulio verdiktų iki pikto nosių suraukimo, bet jokios pritariamosios euforijos ir ditirambų. Akivaizdu: „Galop d‘Hermes“ nėra sukurtas minių pamaloninimui – išimtis iš pastarųjų metų parfumerinio konteksto.

Tai galėtų būti mano kvepiantis parašas – taip arti tokio drąsaus verdikto dar nebuvau priartėjusi. Mano odos chemija išryškina „Galop d‘Hermes“ svarainius, kurie išlieka atpažįstami visą aromato sklaidos laiką, o svarainiai – mano Prusto efektas, vaikystės rudens kvapas tėvų namuose. Šafranas rožę paverčia griežta ir aštria, rūgštimi alsuojančios svarainio sultys tą rožės griežtumą sustiprina įtaigumu, o gana animalistinė zomša, iškvėpinta griežtai-aštriai-sultingai-rūgščiu deriniu, transformuojasi į paskutinius metrus prieš finišą, įveikiamus šuoliais, kuriuos vėliau vėl ir vėl išgyveni sapnuose ir prisiminimuose, apie juos pasakodamas istorijas „nežemiška jėga mane stūmė į priekį“ stiliumi. Tai ne aromatas – tai žaizdomis ir randais rašomas gyvenimo aprašymas, rūgščiai saldi aplodismentų kaina.

Balnakilpės gali būti išganymas, leidžiantis saugiau laikytis ant žirgo ir greičiau šuoliuoti tikslo link, jeigu esi pavargęs raitelis, arba begalinės kančios simbolis, jeigu esi nuvarytas žirgas. Šiandien, savo gimimo dieną, aš jaučiu, kad nepaisant to, jog esu tas beprotiškai pavargęs raitelis, Hermes „Galop d‘Hermes“, geležines kurpaites ir stiklo kalnus kainavusios puikiosios balnakilpės, dvelkiančios mano gyvenimo aprašymu, galėtų virsti ta „nežemiška jėga“, padedančia neišlėkti pirmame posūkyje, kol įkvėpimo-iškvėpimo burtažodžiai dar veikia. Statau garbingiausioje ir greičiausiai pasiekiamoje kvepalų spintos vietoje prieš visą savo kvepiančią armiją su maršalo antpečiais, laiko žirgams šuoliavimo tempą paspartinus dar vieneriais metais, ir tikiuosi metų tarsi stebuklo.

Reklama

4 Komentaras

Filed under Bendroji, Hermes, Informacija apie kvepalus

Hermes “Twilly d’Hermes“: susikalbėjimas iš antro karto

Vieneri metai, prabėgę nuo 2016 m. rudens, kaip niekada buvo skirti jaunosios kartos nosių gundymams: nuo pavasario suskaičiuoju penkias svarbias garsiųjų kvapų namų naujienas, orientuotas į tuos, kurių parfumeriniai įpročiai dar tik formuojasi. Dior flankeris “Poison Girl“, Chanel “No 5 L’Eau“ su išraiškingaja Lily-Rose Depp, iš dalies – Guerlain “Mon Guerlain“ su moterų galios žinutę skleidžiančią Angelina Jolie, Chanel “Gabrielle“ su visiems laikams vampyro mylimąja Kristen Stewart bei Hermes “Twilly d’Hermes“ – visi šie kvapai kreipėsi į savo tapatybės bei savito kelio beieškančias. Paliekant flankerius nuošalyje (bepigu šildytis pirmtakų šlovės spinduliuose),  dėl subjektyvių priežasčių Guerlain “Mon Guerlain“ paliekant vėlesniems įrašams, o atleistinai jauną-paiką Chanel “Gabrielle“ paliekant džiaugtis įspūdingu buteliuku, šįkart dėmesys tiems, kurių laukiau bene labiausiai – Hermes “Twilly d’Hermes“.

Naujas “Hermes“ aromatas visada yra įvykis, o pirmas aromatas, skirtas jaunosioms nosims ir jų savininkėms – tarsi itin svarbūs atlaidai, kurių praleisti nevalia. Maža to, vis dar sunku susiorientuoti naujose “Hermes“ kvapų kryptyse po santūriojo-poetiškojo kvapų kompozitoriaus Jean-Claude Ellena pasitraukimo ir Christine Nagel, naujosios “Hermes“ parfumerininkės, dirigavimo kvapams pradžios. Viena vertus, Christinos Nagel kūrinys “Galop d’Hermes“ yra mano svajonių sąraše numeris vienas nuo pačio pirmo išbandymo praėjusį kovą, tačiau jaunosios kartos nosys – tikras iššūkis elegantiškumo ir santūraus aristokratiškumo standartus diktuojantiems mados namams. Mano numylėtieji Hermes “Kelly Caleche“ kadaise irgi buvo neoficialiai skirti jaunųjų madmuazelių nosių pavergimui, tačiau pirmosios žinios apie “Twilly d’Hermes“ leido suprasti – šįkart mesta sunkioji artilerija.

Tai, kas svarbu apie “Twilly d’Hermes“, visų pirma slypi detalėse: pavadinimo kilmė – “Twilly“ yra margaspalvis “Hermes“ šilko šalikėlis, kuriuo paprastai puošiamos rankinės, riešai ar kaklai; buteliuko kamštelis – juoda skrybėlaitė; kvadratinė buteliuko forma – tarsi kvadratinės Hermes “Carre“ skaros; buteliuką puošia šilkinė juostelė, pavadinta “Spaghetti“, kurią galima naudoti, pavyzdžiui, kaip skirtuką knygai.

Tai, kas svarbu apie patį “Twilly d’Hermes“ aromatą – lygiai trys ingredientai, kuriuos verta prisiminti: imbieras, tuberoza ir santalmedis. Vienas erzina uoslę (imbieras), antras piktai svaigina (tuberoza), o trečiasis (santalmedis) bando pirmuosius du sutaikyti – toks buvo pirmasis mano verdiktas testuojant “Twilly d’Hermes“ pirmą kartą. Buvo akivaizdu: aromatas intelektualus, maištingas ir toks modernus, kad šalia jo trumpam pasijaučiau praėjusių laikų relikvija, ankstesniosios “Hermes“ stebuklus kūrusios rankos lyrikoje paskendusi.

Pasaulis pasikeitė. Jaunosios nosys, kurias reikia prisijaukinti, pasaulį pažįsta kitaip nei būsimieji keturiasdešimtmečiai, kuriems priklausau ir aš: internetas, išmanieji įrenginiai, socialiniai tinklai, maistas kaip gyvenimo būdo deklaracija, garsus nuomonės reiškimas, kelionės, savęs paieškos madinguose piligriminiuose maršrutuose, didmiesčiai su jų nuodėmėmis ir telefono ekrane telpantis gyvenimas, kuriame tu esi pats svarbiausias – visas pasaulis sukasi apie tave, asmenukių herojų, kartais, prisižiūrėjusį makiažo pamokų, primenantį plastikinę lėlę, švytinčią “hailaiterių“ ir “strobingo“ potėpiais. Atmetus išmaniosios epochos bruožus, lieka jaunystės maištas ir tiesos paieškos, sprendžiant asmenybės pažinimo lygtį – visai kaip prieš 20+ metų tą patį dariau ir aš (ir vis dar darau, tiesą sakant), o prieš 60+ metų tai darė mano tėvai.

“Twilly d’Hermes“ yra jaunystės maišto aromatas: sunkaus charakterio, nepatogus, nesantūrus, įžūlus, erzinantis ir kovingas, garsiai reiškiantis savo nuomonę lyg paaugliai centrinėse miesto gatvėse. Išsikvėpinau juo dar kartą po kurio laiko ir nusišypsojau – su šia niekada nesišypsančia arogantiška mergiote, juodomis akimis žvelgiančia iš senų nuotraukų, susikalbėsiu. Ir, tiesą sakant, buvau jos, drąsios ir įžūlios kovotojos, labai pasiilgusi.

Verdiktas: Hermes “Twilly d’Hermes“ yra savito charakterio aromatas, kuris netaps minias pamaloninančiu gardėsiu, tačiau tame yra jo stiprybė bei didžiausias privalumas. Jis kaip garsus trenkimas durimis, egzistencinė krizė, nesitaikstymas su išankstinėmis nuostatomis, aukštoji matematika ir kosmoso užkariavimo planai.

Dievaži, man jis patinka – su visu imbiero ir tuberozos konfliktu bei, pasirodo, nepamiršta karo deivės paauglyste.

 

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Hermes “Eau des Merveilles Bleue“: sapnuoti vandenyną

Nuo pirmųjų perskaitytų knygų, nuo pirmųjų nespalvotos televizijos laidų apie gamtą ir keliones aš turėjau svajonę vieną dieną pamatyti vandenyną ir jame gyvenančius banginius. Tarsi senovės Graikijos mituose, mažos mergaitės svajonėmis keliaudavau Viduržemio jūra, praplaukdavau Heraklio stulpus (Gibraltarą) ir prieš akis atsiverdavo bekraščiai toliai, kuriuose gyveno už daugiabutį namą didesni milžinai. Užtrukau kelyje: prireikė Geležinės uždangos griuvimo, asmeninių dramų ir laimingų pabaigų, vandens ir gylio pojūčio prisijaukinimo bei stichijų ženklų skaitymo, kol vieną šio kovo popietę lėktuvas nusileido ugnies ir vėjo žemėje Atlante, netoli Afrikos.

Naujoji “Hermes“ nosis Christine Nagel, kurdama mėlynąją “Eau des Merveilles Bleue“ versiją, taip pat turėjo svajonę – vaikystės prisiminimą: bangų nugludinti akmenėliai vandenyno pakrantėje, kurių paviršius pasidengęs sūriais mineralais. Vandenyno vandens akordas, pačiulis ir mediena virto įdomiu kūriniu, kurį sunku suvokti sausumos kraštuose – karčiai sūri vėsa, rodos, burnos gleivinę padengianti druskos kristalais po pirmo įkvėpimo, ir palaipsniui išryškėjantis savitas sūraus vandens išplautos medienos bei pačiulio derinys. Pagaliau pirmasis unikalusis “Eau des Merveilles“ sulaukė tikro giminaičio su panašia DNR – akimirksniu atpažįstamas mineralinis panašumas, ko nepasakysi apie daugelį kitų “stebuklų vandens“ versijų. Taip, “Eau des Merveilles Bleue“ nėra tradicinis malonus vaisinis-uoginis-žolynų aromatas šiltajam metų laikui, todėl suprantu surauktų nosių skepticizmą: tai aromatas, kurį arba išgyveni asmenine istorija, arba ne. Sąmoningai ar nesąmoningai Ch.Nagel sukūrė tai, kas dar neseniai būtų pavadinta nišiniais kvepalais – kvepalais, kuriuose svarbiausia atskleista idėja, akimirkos nuotaika, o ne komercinė sėkmė (juk apie elegantiškas moteris nekalbama net oficialiame kvapo apraše, tiesa?)

Šiandien mano nosiai Hermes “Eau des Merveilles Bleue“ yra visiškas dežavu: švilpiančio vėjo atnešami lūžtančių Atlanto bangų vandens purslai, ant odos nusėdantys druskos lopinėliais, suakmenėjusi lava, ilgais pirštais nusidriekianti į vandenyną, uoslę ir mintis išvalantis nardymas kovojant su stiprėjančiomis kylančio potvynio srovėmis, suvokimas, kad po pažinties su vandenynu grįši kaip tas senovės Graikijos jūrininkas, kadaise išdrįsęs už nugaros palikti Heraklio stulpus – kitoks nei buvai: atšiauresnio žvilgsnio, savo akimis regėjusio stebuklus.

Paklausite, o kurgi tie stebuklai? – susipažinkite su nuotraukoje matomu finvalu: tik už mėlynąjį banginį mažesnis vandenyno milžinas, leidęs savimi gėrėtis keliolika kilometrų nuo kranto. Tiksliau, jie buvo du: mažylis banginukas šioje nuotraukoje jau pasislėpęs po vandeniu. Stebėjau net ir patyrusiam kapitonui nuostabą sukėlusį lėtą banginių judėjimą ir svarsčiau apie svajonių išsipildymo skonį, kuris, paradoksalu, yra visai nesaldus – jis sūrus kaip ašaros, prakaitas ar vandenynas. Kaip gyvenimas. Kaip stebuklas.

Sapnuoti vandenyną atmerktomis akimis. Hermes “Eau des Merveilles Bleue“ pasirodė pačiu laiku.

4 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Meditacija akmens tema: Hermes “Le Jardin de Monsieur Li“

Jeigu reikėtų nupiešti mano vidinės energijos ir įkvėpimo baterijas įkraunantį paveikslą, tai būtų atšiaurus, bet saulėtas peizažas su kalnais, uolienomis ir audringa jūra. Bent kartą per metus man gyvybiškai reikia pabėgimo į akmenuotus ir kalnuotus kraštus, kur lygumų gyventojos siela pradeda dainuoti akmenimis kartu su kalnų ožkomis laipiodama ir ant uolos virš audringos jūros sėdėdama. Jeigu slėniuose tarp kalnų auga citrusiniai vaisiai, tai išvis arti tobulybės. Tokį kraštą jau antrus metus iš eilės lankau balandžio pradžioje – kai atšiaurioji sala pražysta ir tarp akmenų žydi ramunės, aguonos bei man dar nepažįstamos gėlės, o citrinmedžiai ir apelsinmedžiai žiedų aromatais net ir tokius paniurėlius kaip aš priverčia šypsotis.

Vakar vakare, grįždama iš manosios įkvėpimo žemės, oro uoste radau tobulai šią “baterijų įkrovimo“ kelionę iliustravusį kvapą. Paskutinysis Jean Claude Ellena “sodas“ iš Hermes “Les Jardins“ kolekcijos, įkvėptas tradicinių kinų sodų, sukurtų iš ramaus vandens telkinio, jame atsispindinčių gėlių, akmenų ir šešėlį metančių bambukų. Parfumerinės poezijos metras J.C.Ellena šiame sode žaidžia iliuzijomis, nes pateiktos oficialios natos ir uoslės aptinkamas aromatas prasilenkia. Informacija ant dėžutės skelbia, kad “Pono Li sodo“ aromatinė ašis – augalinis jazminas, kinkanas ir augalų syvai. Ant mano odos aromatas atsiskleidžia pipirais pastiprintais “elleniškais“ citrusais, vandeningais bambukais ir intensyvia mineraline nata – visą savaitę uosčiusiai uolienas šis akmeninis akordas kaip balzamas sielai. Jazminas, kinkanas šiuose kvepaluose yra tik nujaučiami – mineralinį citrusinių krūmokšnių įspūdį jie sušvelnino tik po geros valandos. Gaiviai kartus, atšiaurus, maištingas, intelektualiai energizuojantis, tarsi audringos sūrios jūros bangos, užliejančios saulės įkaitintas uolienas, vėjui atnešant vos užuodžiamą švelnų augalų ir medienos (kedras? santalmedis?) aromatą, kuris palaipsniui išryškėja ir sušvelnina pradinį atšiaurumą. Beje, teoriškai, tualetinis vanduo, praktiškai – dėl įnoringų natų ant odos išlieka kaip kvapusis vanduo, o gal ir ilgiau.

hermes1

Oro uoste kvepalų nebuvau pirkusi daugelį metų, tačiau “Le Jardin de Monsieur Li“ aromato, ant kelionių batų likusių uolienų dulkių, akyse stovinčių vaizdų bei nuo jūros vandens dar sūrios odos derinys buvo tai, ką tiesiog turėjau parsivežti. Akis atveriantis ir mintis nuskaidrinantis aromatas, maištingą sielą įtikinantis būti “čia ir dabar“. Manoji meditacija pajūrio akmens, užaugančio į kalną, tema, atspirties dar vienam skrydžiui taškas.

hermes2_maljorka

P.S. Parfumerijos bendruomenėje sklandantys gandai, kad “Pono Li sodas“ yra paskutinysis Jean Claude Ellena kūrinys, sukelia “elleniškai“ skaidrų liūdesį. Tai, kas atrodo amžina, išties yra tik akimirka.

8 Komentaras

Filed under Bendroji, Hermes

Pegaso pasaka. Pabaiga

pabaiga_tekstas-desktop-resolution

pabaiga-desktop-resolution

2 Komentaras

Filed under Hermes

Pegaso pasaka. Avinas

avinas_tekstas-desktop-resolution

avinas-desktop-resolution

Parašykite komentarą

Filed under Hermes

Pegaso pasaka. Jautis

jautis_tekstas-desktop-resolutionjautis-desktop-resolution

Komentarų: 1

Filed under Hermes