Category Archives: Bendroji

„L‘Occitane & Pierre Hermé“ Vol.3: „86 Champs Élysées“ aromatų kolekcijos naujienos

Tie, kurie gruodžio 31-ąją, skaičiuodami paskutines akimirkas iki 2020 metų pradžios, atsidusome, kad po itin sudėtingų 2019 metų tikrai nusipelnėme ramaus atokvėpio, gavome neregėtai dosnią dovaną – karantiną, savitai sustabdžiusį gyvenimą nuo kovo iki birželio vidurio, bei tvyrančias krizės nuojautas – kaip priedą prie šios dovanos.

Mano mėgstama parfumerinė mantra „nesaugumo laikais norisi skanėstų visokiose formose“, pagrindžianti gurmaniškų aromatų populiarumą, staiga tapo gyvybiškai svarbia. Viena vertus, aplink dar tvyro svaiginantys žydinčios gamtos kvapai, kuriais norisi svaigintis kaukes nusiėmus, kita vertus, egzistencinis iššūkis „kaip prisitaikyti ir išgyventi naujos tvarkos sąlygomis“ pasirodė ne toks paprastas kaip pirmosiomis karantino dienomis, todėl norisi papildomos asmeninio saugumo pojūčio porcijos – net ir konditerinės parfumerijos pagalba.

2019 metų rudens pradžioje rašiau apie jau antrą „L‘Occitane en Provence“ ir konditerijos maestro Pierre Hermé bendradarbiavimo rezultatą – aromatų kolekciją „86 Champs Élysées“, kurioje atpažįstamas ir tradicinis „L‘Occitane en Provence“ augalinis motyvas, ir konditerinis Pierre Hermé migdolinių sausainėlių (macarons) stiliaus braižas. Praėjus beveik metams nuo „86 Champs Élysées“ kolekcijos pasirodymo vis dar manau, kad tai buvo bene įdomiausia gurmaniška 2019 metų kolekcija, kiek man teko išmėginti, o „Framboise & Thé Vert Matcha“ šiandien išdidžiai puikuojasi dažniausiai mano naudojamų aromatų lentynoje.

2020 metų pavasarį, per patį karantino įkarštį, pasirodė trys nauji „86 Champs Élysées“ kolekcijos aromatai, nutolstantys nuo migdolinių sausainėlių nerūpestingumo, į „L‘Occitane en Provence“ lentynas sugrąžinantys jau pasigestas tamsias spalvas ir tris parfumerijos legendas – ambrą, muskusą ir agarmedį. Apskritai, sodrūs ir ryškūs rytietiški aromatai nėra tipinis „L‘Occitane en Provence“ stilius: kadaise sodriausiu buvo „Eau d‘Iparie“, po daugelio metų trumpam pasirodė „Oud & Rose“ iš Graso kolekcijos, o po jų – jau tik „Terre de Lumiere Intense“, nustatę naują kartelę „L‘Occitane en Provence“ kvapams. Iki pilno kosmopolitinio asortimento kažko ryškaus-sodraus-rytietiško tikrai trūko, todėl „Ambre Amande“, „Musk Rose“ bei „Oud Praline“ pasirodė pačiu metu. Gavusi visų trijų naujienų mėginukus ėmiausi atidžios jų turinio analizės.

„Oud Praline“ aromato pradinės natos – kardamonas, kalendra, imbieras, vidurinės – lazdyno riešutai, karamelė, pralinė (pralinė – konditerijoje naudojama saldi riešutų masė), bazinė nata – agarmedis. Gurmaniška agarmedžio interpretacija, rodos, puikiai pažįstamą rimtąjį agarmedį paverčianti žaviai riešutiniu ir prieskoniais apibarstytoje karamelėje panardinanti. Vienareikšmiškai universalus, ir vyrams, ir moterims puikiai tinkantis aromatas: prieskoniai gražiai sutramdė karamelės saldumą, o riešutai paryškino medienos akordą.

„Musk Rose“ pradinė nata – ličiai, vidurinės natos – rožės, cukruoti vaisiai, pačiulis, bazinė nata – muskusas. Perskaičius pavadinimą lengva pakliūti į saviapgaulės spąstus: muskuso ir rožės, rožės ir pačiulio, rožės ir ličio deriniai šiuolaikinėje parfumerijoje yra vieni populiariausių, todėl tikėtinas išankstinis skepticizmas „dar viena rožė su muskusu“ tema. Tačiau ne veltui jau trečią kartą rašau apie „L‘Occitane en Provence“ ir Pierre Hermé bendradarbiavimo rezultatus: „Musk Rose“ gerokai nustebino ir mano nosį, kuri, prisipažinsiu, tikėjosi rožinius vaizdinius sukeliančio daugelį kartų jau uostyto kvapo. Gilus, brandus, solidus ir elegantiškas gurmaniškas šipras, palaipsniui atskleidžiantis santūrius cukruotų vaisių potėpius.

„Ambre Amande“ pradinės natos – šafranas, kalendra, vidurinės – migdolai, brunfelsijos* žiedai, smilkalai, bazinės natos – ambra, kašmyrinės medienos akordas, nagarmotė, agarmedis. Retas, išskirtinis konditerinės parfumerijos pavyzdys, kuriame migdolas nepaverstas šabloniniu marcipaniniu skanėstu: šildantis, ryškus, sodrus prieskonių, saikingai saldžios migdolinės ambros ir agarmedžio aromatas. Apskritai, „L‘Occitane en Provence“ moka tinkamai elgtis su migdolais ir jų kvapais kūno priežiūros produktuose – džiaugiuosi, kad tą patį elgesio su migdolų kvapu modelį pritaikė ir kvepaluose.

Verdiktas: „L‘Occitane en Provence“ ir Pierre Hermé kolekcijos „86 Champs Élysées“ naujienos yra jau tradiciškai puikios ir vertos dėmesio. Nors atrodė, kad gurmaniškų rytietiškų aromatų tema jau viskas buvo pasakyta ir sukurta, bet „L‘Occitane en Provence“ ir Pierre Hermé meistriškai sužaidė ir nustebino dar kartą. Europietiškai-rytietiški kvapai, konditerinę parfumeriją pakylėję iš skonio receptorius pamaloninančių skanėstų parduotuvių į įmantrios prabangios parfumerijos lygį. Mažais lašeliais kvėpinčiausi kaitroje, gausiau – atvėsus orams, kai prireikia šildančio šalio efekto, tiek gausiai ir dažnai, kiek tik norisi – kai gyvenimas visas taisykles perrašo.

*Brunfelsija – svaiginančio kvapo augalas, anglų kalboje vadinamas „lady of the night“, kurio žiedai naudojami šamaniniuose ritualuose.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji

Stebuklų šešėlyje. Hermes “L’Ombre des Merveilles“

Gyvename įdomiais laikais, kai žiema baigiasi taip ir neatėjusi, kai rankų plovimo ir čiaudėjimo įpročiai tampa pandemine pasauline grėsme, o istoriją saugantys kolekcionieriai vis dažniau atvirai pavadinami ligoniais, netelpančiais į madingus minimalizmo rėmus. Kaip danguje, taip ir ant žemės – parfumerijoje viskas vyksta tokiu pačiu beprotišku ritmu, klestint netikriems pranašams ir vienadienės šlovės projektams, tyliai išeinant legendoms, smalsioms nosims pertekliaus asortimentuose nebeatpažįstant laikui nepavaldžių vertybių. Toks laikas, kai, atrodo, jau nieko nebežinai, stipriai suspausdamas delne mylimųjų rankas kaip bene paskutinį saugumo garantą.

Visame šiame kaukių ir dezinfekcinio skysčio stygiaus chaose stabilumo nedaug, todėl “Hermes“ naujiena “L’Ombre des Merveilles“ pasirodė pačiu laiku. Pagarbi 2004 metais pasirodžiusio Jean-Claude Ellena kūrinio Hermes “Eau des Merveilles“, vadinamojo stebuklų vandens, paveldą sauganti interpretacija, puikiai įgyvendinta parfumerininkės Christine Nagel talento ir meistriškumo prisilietimu. Juodoji arbata, tongapupės, smilkalai – toks yra stebuklo šešėlio aromatinis paveikslas, nė kiek nekopijuojantis garsiojo pirmtako, bet pagerbiantis jį akimirksniu atpažįstamo DNR pėdsakais. Santūriai saldesnis nei pirmtakas – tongapupės suteikia sutramdytiems tamsiems smilkalų ir juodosios arbatos dūmams žavaus saikingo saldumo, bet vis tiek tai yra stebuklų vandens šeima, nors ir be sausa mediena persismelkusios lentpjūvės įspūdžio. Man “L’Ombre des Merveilles“ labai patiko: sudėtis tarsi mano užsakyta – visi trys pagrindiniai ingredientai yra iš mano favoritų sąrašo, arbatinė-smilkalinė-tongapupinė mediena ant mano odos atsiskleidė puikiai, o “Hermes“ stiliui apskritai esu neabejinga. Serge Mansau kurtas buteliukas – arti tobulybės: jis žvaigždėtas! Tiems, kurie žavisi visais “Hermes“ stebuklais – savitosiomis “Eau des Merveilles“ versijomis, “L’Ombre des Merveilles“, spėju, taip pat patiks. Lygiai taip pat spėju, kad tikriausiai patiks ir tiems, kurie apskritai nemėgsta “Eau des Merveilles“, bet ieško kažko kitokio, be rožių, šafranų ir agarmedžių, su pačiomis geriausiomis europietiškos parfumerijos tradicijomis.

Stabiliai puiki “Hermes“ naujiena, stabiliai pagarbiai saugojanti “Hermes“ paveldą, bet tuo pačiu darkart stabiliai patvirtinanti Christine Nagel talentą, savitu braižu sujungiantį praeitį su dabartimi ir ateitimi. Mums visiems vertėtų būti šiek tiek daugiau “Hermes“ su aukštais standartais ir savigarba, prisimenant, kad už kiekvieno stebuklo, už kiekvienos penkių minučių šlovės stovi kažkas, kas leido visam tam įvykti, išlygindamas paradinę uniformą ar sceninius rūbus, nufotografuodamas geriausius instagraminius kadrus ir nušluostydamas pirmosios nesėkmės ašaras. Hermes “L’Ombre des Merveilles“ – stebuklo šešėliai, palaikantys už rankos nestabilumo laikais. Ypač pavasarį.

Privaloma išbandyti.

lombre

Komentarų: 1

Filed under Bendroji

Saldi erotika už 1,5 kavos puodelio. Jovan “Musk Oil“

Nieko naujo po parfumerijos saule: tarp filosofinių ir egzistencinių aromatų galiausiai vis tiek daugiausiai dėmesio sulaukia tie, kurie gundymu dvelkia. Kitaip sakant, civilizacija yra civilizacija, bet žmogus yra parfumerinis gyvūnas – ir tas prigimties prasiveržimas pro geras manieras yra pasiutusiai žavu.

Matydama begalinį erotiškos parfumerijos su milžiniškais šleifais ir, pageidautina, kuo pigesnės poreikį nusprendžiau į dienos šviesą ištraukti vieną primirštą seksualų grynuolį, šiandien internetinėse parduotuvėse kainuojantį kaip 1,5 puodelio kavos išsinešimui. Jovan “Musk Oil“ – daugeliui vizualiai atpažįstama oranžinė dėžutė iš pigios parfumerijos lentynų, o ištisoms europiečių ir amerikiečių kartoms – pašėlusios jaunystės prisiminimas.

muskoil

1972 metais išleisti “Musk Oil“ (tuomet vadinti tiesiog “Musk“) tobulai įsiliejo į seksualinės revoliucijos laikmečio, kai vyrai kvėpinosi pačiulio, o moterys – muskuso aromatais, kontekstą. Saldus sintetinis muskusas, kurį vėlesnės kartos pavadins feromoniniu, žaviame derinyje su pačiuliu, kanangomis, vanile ir kakavos sviestu, tapo kultiniu. Prie kulto neabejotinai prisidėjo 1981 metų reklaminė kampanija su “The Rolling Stones“, už 3 milijonus JAV dolerių sutikusių “Jovan“ vardą užrašyti ant koncertų JAV turo bilietų (o jų buvo 2 milijonai), minėti “Jovan“ interviu metu ir kitaip reklamuoti pagrindinį turo rėmėją. Tokia reklama 1981 metais tiesiog negalėjo nesuveikti – juolab, kad svaiginantis “Musk“ aromatas kuo puikiausiai pildė jį bandančių jaunuolių lūkesčius.

jovanantbilieto

Bilieto nuotrauka rasta interneto aukcione

2020 metais Jovan “Musk Oil“ tualetinis vanduo euforijos jau nesukelia – kibirais, cisternomis ir vandenynais, jeigu apie kiekius kalbant, jau matėme ir uostėme visokius seksualius ir neseksualius kvapus, o siautulingas jaunystės audras jau išaugome. Tačiau kaip šiltas, maloniai saldus, patogus, jaukus, labai, na, labai ilgai išliekantis, jokių filosofinių gelmių nevirpinantis aromatas su beprotišku šleifu ir beveik 50 metų siekiančiu populiarumu, priminsiu, kainuojantis kaip 1,5 kavos išsinešimui puodelio (26 ml man kainavo mažiau nei 4 Eur) – tikrai nepriekaištingas. Smagiai sluoksniuojasi su sausos medienos ar gaiviais citrusiniais kvapais, jeigu “Musk Oil“ naudojamas paranojiškai mažas kiekis.

Verdiktas: privaloma pauostyti parfumerinės edukacijos tikslais. Beveik dvi kartos žmonių išgirdę žodį “muskusas“ prieš akis mato oranžinės spalvos kvepalų dėžutę ir mintyse užuodžia Jovan “Musk Oil“ aromatą, vaiduokliškai atpažįstamą ne vienuose XXI amžiaus populiariuose kvepaluose. Apie erotinę dalį palieku nuspręsti patiems.

p.s. Žinote, kiek originaliųjų Jovan “Musk Oil“ buteliukų išeina už standartinę vienos klastotės kainą? – maždaug 20.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji