Art de Parfum “Kimono Vert“: gydantis haiku

Vasaros žolės!

Viskas, kas lieka

Iš kario sapnų

(Macuo Bašio, 1644-1694)

Amžius kartais yra tikras privalumas: kai kurias sugrįžusias praeities tendencijas, kurios buvo naujiena prieš kokius 20 metų, esi jau matęs, patyręs ir nuo jų seniausiai pasveikęs, todėl į renesansus gali pažvelgti nauju žvilgsniu. Taip nutiko su timpomis bei neoninėmis spalvomis, taip nutiko su stačiakampėmis batų nosimis, taip nutiko ir su vandens drėgme alsuojančiais kvepalais.

Apie 2000-uosius vandeniniai kvepalai buvo pati populiariausia kvapų grupė ir Lietuvoje. Kenzo „L‘Eau par Kenzo“, Lanvin „Eclat d‘Arpege“, J.del Pozo „Haloween“, Giorgio Armani „Acqua di Gio“, Davidoff „Cool Water“ – visa eilė populiariųjų, kuriais kvepėjo daugelis. O dar tiksliau – persikvėpindavo daugelis, nes sodrios medienos kvapai, nuo kurių perdozavimo įsiskauda galvas ne tik aplinkiniams, bet ir pačiam besikvėpinančiam, išpopuliarėjo kur kas vėliau.

Pandemijos metu, kai pasaulis užsidarė, nutraukdamas gyvo bendravimo tradicijas ir įkalindamas naminiuose rūbuose bei „Zoom“ konferencijose su ribotomis galimybėmis save gyvai parodyti, parfumerija greitai sureagavo į naujas aktualijas, pasiūlydama tai, kas veikia nuotaiką, primena tradicijas ir kvepia gyvybe – psichotropinius muskusus bei žalumos ir vandens aromatus. Variacijos klasikinio odekolono (citrusiniai vaisiai+žolynai+rožės) tema, drėgnos žalumos sugrįžimas ir vanduo – tai, kas dažnai šmėžuoja naujienų įkvėpimo legendose. Ir tokiame kontekste sukurti kažką savito ir įdomaus, ką pauostęs nepradėtum kalbėti 1970-ųjų ar 2000-ųjų vardais, nėra paprasta.

„Art de Parfum“ naujiena „Kimono Vert“ yra maloniai nudžiuginusi išimtis. Įkvėpimo šaltinis – įkūrėjos Rūtos Degutytės asmeninė istorija apie vaikystėje išsvajotą kimono ir jo įsigijimas Japonijoje jau suaugus. Subtilus, drėgnas, gyvas vandeningos žalumos aromatas, sukeliamu įspūdžiu man primenantis akvarelę ir puikiai derantis visoje jau 8 „Art de Parfum“ aromatų kolekcijoje. Citrusų beveik išvengta – bergamotė kompozicijose paprastai atlieka ne išraiškingą partiją, bet pasivaidena kaip gaivos potėpius suteikiantis starteris – kitų natų „užvedėjas“. Fantastiškas balansas tarp žalumos natų (o jų čia itin gausu!), švelnaus „mediciniškumo“ (eukaliptas su metalo natomis), drėgmės ir medienos. Kvepalų ekstrakto koncentracija neleidžia nuslysti paviršiumi kaip vandens ratilams. Brandžiai, giliai, savitai ir solidžiai.

Mane „Kimono Vert“ įtikino nuo pirmo pasikvėpinimo iš dosniai padovanoto buteliuko ir tapo kasdieninio mano kvėpinimosi priežastimi. Meditacija stebint langu besileidžiančius lietaus lašus. Prisiminimai apie maudynes laukinėje gamtoje, kai kūnas pasineria į gydantį vandenį. Mintyse skambantys kadaise skaityti-suskaityti japonų haiku. Gamtos ir gyvybės viršenybė prieš mirtį. Pavargęs karys, sapnuojantis vasaros žoles. Apie mane – tiesiai į taikinį: šiprai ir smilkalai palauks.

Gėriuosi, žaviuosi ir nusiimu skrybėlę. Bravo, Rūta! – eilinį kartą bravo.

Pradinės natos: bergamotė, slyva, eukaliptas, pipirmėtė, našlaičių lapai, metalo natos

Vidurinės natos: vandens natos, žaliosios arbatos akordas, snaputis, vilkdalgis, magnolija

Bazinės natos: samanos, pačiulis, kedras

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s