Category Archives: Informacija apie kvepalus

Du kavos puodeliai: Elizabeth Taylor “Violet Eyes”

Pripažįstu, šio teksto objektas nėra tipinis pasirinkimas šiam tinklaraščiui, tačiau dėl jo vertingumo būti aprašytam esu daugiau nei tikra. Tikėtina, skeptikai pasakytų, kad tai yra eiliniai pigūs prieš keletą metų mirusios ekrano įžymybės vardo kvepalai, todėl į juos neverta kreipti dėmesį ir teršti ekrano tekstais apie juos. Dievaži, tokia skeptiška nuomonė yra tik menkas užkandis prieš prašmatnią vakarienę, nes tai nėra tiesiog žvaigždės vardo kvepalai – tai yra pirmasis atvejis parfumerijos istorijoje, kai ekrano žvaigždė turi savo vardo kvepalų liniją, kuriai aromatus kūrė kvepalų pasaulio iškiliausieji ir talentingiausieji. Jeigu ne “Elizabeth Taylor” kvepalų linijos sėkmė,  “Britney Spears” ir “J.Lo” parfumerinė era taip pat nebūtų išaušusi.

Elizabeth Taylor “Violet Eyes” – paskutinieji E.Taylor vardo kvepalai, pasirodę iki ekrano legendos mirties 2011 metų kovą. 2010 metais sukurti garsiojo parfumerininko Carlos Benaim, “Violet Eyes” paveldėjo ankstesniųjų “deimantinių” protėvių buteliuko formą ir pasakojo istoriją apie Elizabeth akių spalvą: aktorės gerbėjai iki šiol tvirtina, kad ji pasaulį sužavėjo išskirtinėmis violetinės spalvomis akimis. Persikai, rožės, jazminaičiai, bijūnas, kedras ir ambra – tokia oficialioji aromato kompozicija, realybėje virstanti ypatingai švelniu, šiek tiek “muiluotu” (parfumerijoje tai yra normali aromato kokybinė savybė – komplimentas), vėsia drėgme dvelkiančiu vaisinio bijūno, medienos ir ambros deriniu.

Pirmąkart pauosčiusi buvau tikra, kad kompozicijoje yra ir alyvos – turėkite tai omenyje, alyvinių aromatų gerbėjai, jums, tikėtina, jos irgi užsiuostų, o pats aromatas patiktų. Tam, kad būtų paprasčiau įsivaizduoti – tais pačiais metais pasirodęs Lanvin “Eclat d’Arpege” yra labai artimas “Violet Eyes” giminaitis, tik, mano nosies nuomone, “Violet Eyes” yra sodresni, solidesni ir kur kas ilgiau išliekantys nei “Eclat d’Arpege”. Jeigu patinka “Eclat d’Arpege”, patiks ir “Violet Eyes” – ypač ant brandesnės nei dvidešimtmetės odos. Šiltuoju metų laiku – puikiai, jeigu, pasikartosiu, patinka Lanvin “Eclat d’Arpege” ir alyvos su bijūnais. Man asmeniškai šis aromatas pernelyg moteriškas, taikus, gėlinis ir švelnus – aš akiplėšiškų parfumerinių deklaracijų ir revoliucijų atvejis, bet čia jau subjektyvumas, niekaip nenuvertinantis gražaus C.Benaim kūrinio.

15 mililitrų Elizabeth Taylor “Violet Eyes” kvapiojo vandens (EDP) gražiame ir patogiame buteliuke kainuoja maždaug 5 eurus arba du kavos puodelius išsinešimui Lietuvos didmiestyje. Aptinkama daugelyje kvepalais prekiaujančių interneto parduotuvių – interneto paieškos sistemos tikrai padės jas surasti. Kodėl tokia žema kaina? – daugybė priežasčių, susijusių su komercija, kvepalų pagaminimo bei eksponavimo kaštais, kurios šiuo konkrečiu atveju nėra svarbios. “Violet Eyes” yra tikras laimikis, dėl kurio verta dukart nepirkti “išgėriau-pamiršau” kavos – ir triskart būtų verta.

p.s. Savuosius Elizabeth Taylor “Violet Eyes” padovanosiu – žinau, ką jie nuoširdžiai pradžiugins. O štai kartu su “Violet Eyes” kartu pirktų kvepalų, kurių kaina taip pat kavos puodeliais matuojama, niekas iš manęs neatims – kada nors ir apie juos papasakosiu. Tegul tik mūzos lydi.

 

2 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Puredistance “Opardu”: taip nostalgiškai žydėjo alyvos

Jeigu reikėtų išrinkti pačias mėgstamiausias mano alyvas, nediskutuotinai šiose varžybose laimėtų tos pačios elementariausios švelniai violetinės alyvos, gegužę-birželį žydinčios seniai negyvenamose sodybose, kurios baigia susmegti į žemę ir išdilti iš atminties. Kasmet keliaudama po Lietuvą pavasarinio žydėjimo metu svarstau apie būties laikinumą: tose sodybose gyvenusių žmonių ir vardų bei likimų jau niekas nebeprisimena, tačiau alyvoms tai visai nesvarbu – jos apsipila žiedais greta tvorų likučių tarsi kasvakar kažkas jas glostytų žvilgsniais ir girtų nepaprastą jų kvapą, kviečiantį sustoti ir įkvėpti jo pilnus plaučius.

Švelnia nostalgija prisimenamas praėjęs laikas – Puredistance “Opardu” pavadinimo kilmė. Tuberoza, gardenija, bulgariškoji rožė, alyvos, gvazdikai, jazminaičiai, heliotropas ir kedras, o pagal nosies verdiktą – visiems, nepraradusiems uoslės, puikiai pažįstamos violetinės alyvos su migdoline-cinamonine heliotropo pudra bei gvazdikų ir baltų gėlių šešėliais. 32 procentų koncentracijoje visa tai tampa tikru šedevru, kuriuo norisi mėgautis tik ypatingomis progomis. “Opardu” yra kvepalai, dėl kurių gali būti specialiai sugalvojamos progos, kad tik būtų galima jais pasipuošti – pakankamai nostalgiški, kad jaunystės poezija mintyse skambėtų, pakankamai modernūs, kad jaunoji karta, juos užuodusi, apie dinozaurų priešistorę tavo jaunystėje neklausinėtų. Maksimaliai kokybiškas gėlių aromatas, kokius šiandien kurti gali tik romantikai idealistai, nes tai yra lėto naudojimo kvepalai – kaip ir visi “Puredistance”.

Įdomu tai, kad tada, kai “Puredistance” įkūrėjas Jan Ewoud Vos pirmąkart lankėsi Armėnijoje, pristatydamas pirmuosius “Puredistance” kvapus “I”, “M” bei “Antonia”, jį sužavėjo tradicija alyvų žiedais puošti memorialą Armėnijos genocido aukų atminimui. Armėnų kilmės parfumerininkė Annie Buzantian, kūrusi “Opardu”, J.Ewoud Vos vizito Jerevane metu būtent alyvas jau buvo pasirinkusi kaip pagrindinę “Opardu” aromato ašį – ne tik Lietuvoje alyvos yra prisiminimų apie praėjusį laiką sargai. Beje, alyvos yra nepaprastas augalas ne tik gyvenimuose, bet ir parfumerijoje: tai yra vienas iš augalų, kuris neatiduoda savo aromato distiliavimo ar maceravimo būdais, todėl parfumerininkams tenka alyvos akordą sukurti pasitelkiant kitas natas.

Alyvos, tikros prarastojo laiko saugotojos, kvapniomis savo žiedų žvakėmis įžiebiančios neatsargiai prisiartinusių išmaniojo amžiaus žmonių pojūčius ir prabylančios senamadiškais eilėraščiais – jokia XXI amžiaus logika nepaaiškinamas reiškinys. Ir nereikia šio reiškinio aiškinti – jį reikia išgyventi, violetinėmis žvakėmis įžiebtomis akimis ir lyriškojo aromato sklidina siela, kol alyvų žydėjimo sapnai dar neišsisklaidė. “Puredistance” – tikri tokių nostalgiškų sielos virpesių saugojimo meistrai: gerai, kad jie yra, labai gerai.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Laurent Mazzone “Arsenic Osman”: asmeninis komfortas

Daugelį metų aš šaipiausi iš vaisinių ir uoginių aromatų, vadindama juos kompotais ir uogienėmis, nes jų atliekamuose vaidmenyse man trūko išraiškingumo ir dramos. Pripažindama prigimtine kiekvieno teise poreikį kvėpintis uogienes primenančiais kvapais, puikiai suvokdama, kad kvepalus kiekvienas renkamės intuityviai pagal vidinius poreikius, pati matavausi smilkalų abitus, pačiulio-odos šarvus ir ironiškai šaižias šipro šypsenas, nes kasdien ėjau į karą, vidinę bažnyčią ar vieno aktoriaus teatrą. Žaidimas kvepiančiais skysčiais pripildytais parfumerijos kareivėliais tapo alternatyvia realybės išgyvenimo forma, primenančia, kad greta visų socialinių ir biologinių funkcijų gyveni savo asmeninį gyvenimą, kuriame tau nieko nereikia įrodinėti, nes pagrindinis šios istorijos veikėjas esi tu pats – pats svarbiausias, vertas asmeninio komforto.

2017 metų pavasarį pasirodęs Laurent Mazzone “Arsenic Osman” akimirksniu tapo mano itin mėgiamu asmeninio komforto kvapu, sutalpinęs išraiškingumą, intelektualumą, džiaugsmingumą ir cinamonines slyvas, kurioms nuo vaikystės turiu milžinišką kulinarinį palankumą. Pradinėse “Arsenic Osman” natose – slyva, cinamonas; vidurinėse – kvapiosios našlaitės, jazminaičiai, kvepenės (angl.k.osmanthus); bazinėse natose – pačiulis, oda ir vanilė. Pagal pavadinimo logiką, šio aromato solo partiją turėtų atlikti kvepenė, tačiau, priminsiu, kvepenė parfumerijoje kvepia abrikosais, todėl ji tiesiog prisijungia prie cinamoninės slyvos ir puikiai jaučiasi prieskoninėje kaulavaisių uogienėje. Tai, kas savitai gražu – dvi pagrindinės linijos: sodrūs cinamoniniai kaulavaisiai bei našlaitėmis iškvėpinta pačiulinė oda, puikiai persipinantys aromatui skleidžiantis. Man patinka jais kvėpintis: esu tikra, kad rudenį “Arsenic Osman” skleisis dar gražiau – vėsaus lietingo oro, prinokusių slyvų, rudeninės nostalgijos ir šilumos poreikio prognozė drąsiai gali būti rašoma ir gegužę.

“Arsenic Osman” tapo pirmuoju “Laurent Mazzone” aromatu naujo dizaino buteliukuose, įkvėptuose Niujorko dangoraižių architektūros ir žvaigždžių virš Manhatano, kadaise pastūmėjusių Laurentą įkurti “LM Parfums”. Dvidešimtasis “LM Parfums” aromatas, naujas, unikalus buteliukų dizainas, palaipsniui pakeisiantis pradinį-bendrinį. Daugelis naujų brandų renkasi bendrinius buteliukų dizainus ir tik pasiekę sėkmės gali sau leisti unikalaus dizaino sukūrimą. Manau, kad būtent asmeninės Laurent Mazzone savybės bei, galbūt, tos sėkmę lemiančios žvaigždės leido parfumerinę ir komercinę sėkmę pasiekti vos per šešis metus – ir tuo nuoširdžiai džiaugiuosi: be galo smagu matyti, kaip pelnytai išaugama į tvirtą poziciją turinčius vardus.

p.s. Nepaisant pelnytų pagyrimų, visgi “Arsenic Osman” kūrėjui Jerome Epinette aš turiu tam tikrų klausimų dėl parfumerininko etikos.

6 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Histoires de Parfums “Make Perfume Not War”: vaisiais kvepiantis manifestas

2013 metų rudenį “Histoires de Parfums” įkūrėjas ir aromatų kūrėjas Gherardas Ghislain’as pristatė kvapnų avangardinį manifestą “Make Perfume Not War” už taiką ir vaikystę, iškeldamas idėją, kad kvėpinimasis taip pat gali tapti protesto aktu. 50 USD nuo kiekvieno parduoto “Make Perfume Not War” buteliuko buvo skirta vaikus remiančioms labdaros iniciatyvoms. 1000 sunumeruotų buteliukų tiražu išleisti kvepalai pradžioje buvo pardavinėjami tik pop-up parduotuvėje Paryžiuje, vėliau likusiais imta prekiauti Vokietijoje bei Austrijoje.

“Make Perfume Not War” aromatas – ambicingai vaisinis: pradinėse natose – apelsinas, žalioji citrina, greipfrutas, mandarinas, bergamotė; vidurinėse – mangai, ananasas, persikas, frezija, alyva, ciklamenas; bazinėse – muskusas, vanilė, tongapupės, mediena. Penki citrusiniai vaisiai, ananasas, persikas ir mangai – tikras parfumerinės beprotybės atvejis, nes įprastam-neprastam vaisiniam kvapui sukurti užtektų vieno-dviejų citrusinių vaisių ir vieno iš likusių išvardintųjų. G.Ghislainas šiuo manifestu pademonstravo tikrą meistriškumą, kurio vertėtų pasimokyti ir iškiliausiems: praeityje puikiai suvaldęs ananasą Histoires de Parfums “1804”, “Make Perfume Not War” sėkmingai surikiuoja visą įnoringų charakterių vaisių kuopą. Greipfruto kartumą neutralizuoja žaliosios citrinos pagalba, švelnios “vandeninės” gėlės gražiai subalansuoja “egzotiškų vaisių salotas”, o tada – žiupsnelis tongapupių ir medienos. Ant mano odos skleidžiasi citrusai su greipfruto-žaliosios citrinos duetu, ryškūs ananasai, gaivūs, nepernokę (!) persikai ir taiki prieskoninė mediena. Turiu įtarimą, kad tokį gražų vaisinį aromatą G.Ghislainas galėjo sukurti tik pasitelkdamas savo kaip virtuvės šefo patirtį – vien tik nosies ir fantazijos tam neužtenka.

Kai pasivadini karo deivės vardu, daugiau nei dešimtmetį akademinėje veikloje tyrinėji karus, o po akademinio darbo pasakoji kvepiančias istorijas ir rikiuoji buteliukus-kareivėlius, žinia apie tokio manifesto pasirodymą buvo lyg apreiškimas “tu privalai juos turėti” ritmu. Aplinkybės nesiklostė palankiai, todėl galiausiai šią svajonę paleidau ir pamiršau, o ji, pasirodo, nepaleido manęs: prieš savaitę Niurnbergo centre esančioje parfumerijos parduotuvėje stebuklingai radau šiuos kvepalus vienoje iš neregimųjų lentynų – didelei konsultančių nuostabai ir begaliniam mano džiaugsmui. Ir dar Niurnbergas su visa jo istorine reikšme!  Dievaži, man patinka simboliai ir tokios istorijos su laimingomis pabaigomis: buteliukas nr. 969 išdidžiai parvažiavo į Kauną, o jo savininkė mielai iškeičia šarvus į sultingąją taikos viltį. Niekada nežinai, kas laukia už pirmo posūkio bei tolimiausiose kvepalų parduotuvių lentynose – ir gerai.

4 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Hermes “Eau des Merveilles Bleue”: sapnuoti vandenyną

Nuo pirmųjų perskaitytų knygų, nuo pirmųjų nespalvotos televizijos laidų apie gamtą ir keliones aš turėjau svajonę vieną dieną pamatyti vandenyną ir jame gyvenančius banginius. Tarsi senovės Graikijos mituose, mažos mergaitės svajonėmis keliaudavau Viduržemio jūra, praplaukdavau Heraklio stulpus (Gibraltarą) ir prieš akis atsiverdavo bekraščiai toliai, kuriuose gyveno už daugiabutį namą didesni milžinai. Užtrukau kelyje: prireikė Geležinės uždangos griuvimo, asmeninių dramų ir laimingų pabaigų, vandens ir gylio pojūčio prisijaukinimo bei stichijų ženklų skaitymo, kol vieną šio kovo popietę lėktuvas nusileido ugnies ir vėjo žemėje Atlante, netoli Afrikos.

Naujoji “Hermes” nosis Christine Nagel, kurdama mėlynąją “Eau des Merveilles Bleue” versiją, taip pat turėjo svajonę – vaikystės prisiminimą: bangų nugludinti akmenėliai vandenyno pakrantėje, kurių paviršius pasidengęs sūriais mineralais. Vandenyno vandens akordas, pačiulis ir mediena virto įdomiu kūriniu, kurį sunku suvokti sausumos kraštuose – karčiai sūri vėsa, rodos, burnos gleivinę padengianti druskos kristalais po pirmo įkvėpimo, ir palaipsniui išryškėjantis savitas sūraus vandens išplautos medienos bei pačiulio derinys. Pagaliau pirmasis unikalusis “Eau des Merveilles” sulaukė tikro giminaičio su panašia DNR – akimirksniu atpažįstamas mineralinis panašumas, ko nepasakysi apie daugelį kitų “stebuklų vandens” versijų. Taip, “Eau des Merveilles Bleue” nėra tradicinis malonus vaisinis-uoginis-žolynų aromatas šiltajam metų laikui, todėl suprantu surauktų nosių skepticizmą: tai aromatas, kurį arba išgyveni asmenine istorija, arba ne. Sąmoningai ar nesąmoningai Ch.Nagel sukūrė tai, kas dar neseniai būtų pavadinta nišiniais kvepalais – kvepalais, kuriuose svarbiausia atskleista idėja, akimirkos nuotaika, o ne komercinė sėkmė (juk apie elegantiškas moteris nekalbama net oficialiame kvapo apraše, tiesa?)

Šiandien mano nosiai Hermes “Eau des Merveilles Bleue” yra visiškas dežavu: švilpiančio vėjo atnešami lūžtančių Atlanto bangų vandens purslai, ant odos nusėdantys druskos lopinėliais, suakmenėjusi lava, ilgais pirštais nusidriekianti į vandenyną, uoslę ir mintis išvalantis nardymas kovojant su stiprėjančiomis kylančio potvynio srovėmis, suvokimas, kad po pažinties su vandenynu grįši kaip tas senovės Graikijos jūrininkas, kadaise išdrįsęs už nugaros palikti Heraklio stulpus – kitoks nei buvai: atšiauresnio žvilgsnio, savo akimis regėjusio stebuklus.

Paklausite, o kurgi tie stebuklai? – susipažinkite su nuotraukoje matomu finvalu: tik už mėlynąjį banginį mažesnis vandenyno milžinas, leidęs savimi gėrėtis keliolika kilometrų nuo kranto. Tiksliau, jie buvo du: mažylis banginukas šioje nuotraukoje jau pasislėpęs po vandeniu. Stebėjau net ir patyrusiam kapitonui nuostabą sukėlusį lėtą banginių judėjimą ir svarsčiau apie svajonių išsipildymo skonį, kuris, paradoksalu, yra visai nesaldus – jis sūrus kaip ašaros, prakaitas ar vandenynas. Kaip gyvenimas. Kaip stebuklas.

Sapnuoti vandenyną atmerktomis akimis. Hermes “Eau des Merveilles Bleue” pasirodė pačiu laiku.

4 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

5 kavos puodeliai arba kvepalai iki 15 eurų: S.Zaitsev “Maroussia” ir Coty “L’Aimant”

Man labai patinka „kvepalai vietoje keleto kavos išsinešimui puodelių“ tema: ji sugrąžina į realybę, kurioje reikia apmokėti šildymo sąskaitas, rinktis tarp naujų kvepalų ar kelionės, aktyvuoja medžiotojo bei gėrybių rinkėjo instinktus ir apdovanoja puikiais atradimais. Šįkart ieškojau kažko įdomaus ir vertingo žiemos pabaigai – pavasario pradžiai, telpančio į 15 eurų rėmus, pasunkindama sau sąlygą pirkti tik išbandžius testerio pagalba, ne aklai internetu, kaip buvo ankstesnio 20 eurų eksperimento metu.

Lengva nebuvo: 15 eurų riba eliminuoja praktiškai visas prekybos kvepalais vietas, išskyrus prekybos tinklus su menkaverčiu „inspiracijomis“ grįstu asortimentu ar akcijiniais „žvaigždžių vardo“ kvepalais, tačiau šįkart eksperimentą išgelbėjo „Parfumexpress“, atsivežęs senus mano favoritus šiam eksperimentui tobulai tinkama kaina.

Pirmasis variantas – Coty „L‘Aimant“: 50 ml – 9 Eur arba 3 kavos puodeliai populiariame kavos išsinešimui tinkle. 1927 metų kūrinys, kurio vieta – garbingoje lentynoje šalia „Chanel Nr.5“ bei Lanvin „Arpege“: gražuolis klasikinis gėlinis-aldehidinis aromatas, visiškai nepelnytai pamirštas. Pradinėse natose – bergamotė, karčiavaisio citrinmedžio žiedai, persikai, aldehidai; vidurinėse – snaputis, rožė, orchidėja, jazminaičiai ir kananga; bazinėse – vetiverija, muskusas, vanilė, santalmedis, tongapupės ir kedras. Mamoms, močiutėms, sau – visoms praėjusių laikų kvepalų gerbėjoms pavasario proga. Lengvesni nei „Chanel nr. 5“, mažiau saldūs nei „Arpege“, tačiau modernioms asmenybėms nosis kibirkščiuojantys aldehidai tikriausiai surauks. Visgi, tai yra bene prasmingiausiai išleisti 9 eurai, kuriuos šiandien galima lengva ranka išleisti kvepalams.

maroussiaAntrasis variantas – žinoma, Slava Zaitsev „Maroussia“: 100 ml – 15 Eur arba 5 kavos išsinešimui puodeliai. 1992 metais Prancūzijoje pristatyti kvepalai, kuriuos geriau įvertino kritikai ir Vakarų Europos parfumerijos mylėtojai nei dizainerio kilmės šalis. Pradinės natos: aldehidai, bergamotė, apelsinmedžio žiedai, persikai; vidurinės – heliotropas, jazminaitis, rožė, pakalnutė, orchidėja, vilkdalgis, tuberoza, kananga; bazinės natos – ambra, benzoininė derva, civetas, muskusas, santalmedis, tongapupės ir vanilė. Galima atrasti tam tikrą teorinį natų ir akordų panašumą su jau minėtu „L‘Aimant“, tik teorinį – „Maroussia“ yra tikras parfumerinis sprogmuo: nepadoriai sodrios gėlės, išmirkytos vanilėje ir saldžiuose animalistiniuose akorduose. Tokio intensyvumo kadaise buvo Estee Lauder „White Linen“, Yves Saint Laurent „Opium“, Dana „Tabu“, tačiau šiandien jie visi liko savo šešėliais, o „Maroussia“ liko savimi – išdidžia prabangiais kailiniais apsirengusia ponia. Vasarą nesikvėpinčiau, tačiau kaip gražiai atsiskleidžia vėsiu oru…

Trečiasis variantas – Slava Zaitsev „Maroussia“ kūno priežiūros priemonių rinkinys: itin sodraus aromato dušo gelis ir kūno losjonas po 7 Eur – viso maždaug 5 kavos išsinešimui puodeliai už abu. Kvėpintis nebereikės naudojant bet kurį iš jų. Tobulai tinka kaip dovana vyresnio amžiaus moteriai, nostalgiškai prisimenančiai praėjusių laikų kvepalų galingumą „o kadaise vienas lašelis kvepėdavo ištisą savaitę…“ stiliumi.

Kaip jau rašiau, šįkart sąlyga buvo ne tik kaina, bet ir galimybė pauostyti prieš perkant, todėl taip drąsiai rekomenduoju gana įnoringus aromatus. Elegantiški kvepalai, taip nebrangiai kainuojantys dėl visos eilės komercinių ir nekomercinių priežasčių, tarp kurių tikrai nėra prastos jų kokybės. Aklu testavimu, esu tikra, daugelis suklystų kainą įvardindamas – aš irgi, nes kvepia, skleidžiasi ir išlieka brangiai prabangiai.

Niekada nesiteisinkite prieš save ir juo labiau kitus, kodėl šią akimirką galite sau leisti tik nebrangius kvepalus ar kodėl apskritai norite naujų kvepalų. Nebrangūs kvepalai gali nustebinti puikia kokybe, o naujų kvepalų noras yra natūralus asmeninių pokyčių poreikis. „Nebeužtvenksi upės bėgimo“, – rašė Maironis. „You can never hold back spring“, – dainavo Tom Waits. „Jei labai nori, tai reikia“, – dainavo „Inculto“. Visi jie buvo teisūs. Dar viena kava išsinešimui, esu tikra, neskausmingai palauks.

8 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

“Art de Parfum”: ambicingai ir savitai

Išgirsti lietuvišką pavardę, giriamą parfumerijos pasaulyje – vis dar retas ir visada džiaugsmingas atvejis, todėl, pirmą kartą perskaičius interviu apie menininkę Rūtą Degutytę ir jos kūrinį „Art de Parfum“, pasižymėjau į planų sąrašą kada nors būtinai su šiuo vardu susipažinti artimiau. Ačiū visiems, kurie prisidėjo prie planų virsmo realybe – privilegija išbandyti visus penkis „Art de Parfum“ aromatus tapo tikru malonumu.

„Art de Parfum“ – ambicingas vardas, už kurio stovi Rūta Degutytė ir visa jos komanda. Įkvėpimo šaltinis – viskas, ką gero žada prancūziškoji kultūra: rafinuotumas, elegancija ir mėgavimasis iki paskutinio lašo maistu, muzika ir gyvenimu apskritai. Parfumerijos ir Prancūzijos ryšys yra konstanta, kurios nebereikia įrodinėti, tačiau „Art de Parfum“ prieiga prie, rodos, daugybę kartų matytos temos, yra savita: Rūtos teigimu <..> tikiu, jog kiekvienas turi teisę į nedidelį meno kūrinį – kvepalų buteliuką, tobulą šilkinę skarelę ar paveikslą. Tačiau aš taip pat tikiu prabanga už mažą kainą ir netikiu, kad žiaurus elgesys su gyvūnais turėtų būti sudedamoji kainos dalis“ (ištrauka iš „Art de Parfum“ prisistatymo). Asmeninė prabanga ir prancūziškumas už nedidelę kainą su aukštais etikos standartais – čia jau įdomu.

Dar įdomiau yra patys aromatai, kuriami komandiniu principu: Rūta yra kūrybinė idėjos autorė, o idėja įgyvendinama kartu su parfumerininkais. Šiuo metu „Art de Parfum“ kolekciją sudaro 5 kvapai: „Excentrique Moi“, „Sensual Oud“, „Sea Foam“, „Gin and Tonic Cologne“, „Signature Wild“. Jeigu reikėtų įvardinti viena fraze visą „Art de Parfum“ stilių, tai būtų sausa, lengvai šiprinė žaluma ir jos europietiški giminaičiai – intelektualiai karti gaiva ir asmenybės deklaracijos tiems, kurie pavargo nuo klampių rytietiškų tabakų, agarmedžių bei kitų egzotikų. Jokio madingo banalumo, jokių lolitų ar berniukų-saldainiukų – įtaigu, intelektualu, be kompromisų kokybei ir unikalumui. Mano nosies nuomone, iš populiariųjų vardų „Art de Parfum“ artimiausi stiliaus prasme yra „Hermes“, o tai jau rimta.

„Sensual Oud“ – teoriškai, agarmedis, praktiškai – graži versija europietiškai nosiai. Pradinėse natose – gvazdikėliai, snaputis, datulės; vidurinėse – šafranas, rožė, zomša; bazinėse – pačiulis, jazminas, gvazdikėliai, kvapiosios viksvuolės, agarmedis. Sausa prieskoninė mediena bei įdomus datulių, zomšos ir rožės derinys – jokių arabiškų ristūnų. Bene moteriškiausias „Art de Parfum“ aromatas.

„Sea Foam“ – puikus marinistinis aromatas su privalomaisiais druskos ir jūržolių akordais, be kurių vaizduotėje jūra ne jūra. Pradinėse natose – bergamotė, jūros akordas, lauro lapai, eukaliptas, citrina; vidurinėse – gvajoko mediena, jūržolės, figos lapai; bazinėse – Haičio vetiverija, vandens išplautos medienos akordas, ambroksanas, jūros druska, santalmedis, pačiulis, smilkalai. Sūriai karstelėjusi žaluma su citrina: gaivu, įdomu, sukelia malonų dežavu – buriuotojams, nardytojams ir ofisų darbuotojams, sapnuojantiems jūros vėjus atmerktomis akimis.

„Gin and Tonic Cologne“ įkvėpimas akivaizdus, tačiau, turiu pabrėžti, kvepia kur kas geriau nei tiesiog džinas su toniku. Dar vienas vykęs gaiviai-kartus-žalias aromatas iš „Art de Parfum“, kurį įsivaizduočiau kaip tikrą atgaivą karštu oru. Ieškantiems panašumų su Lubin „Gin Fizz“, šiek tiek rasite – džinas yra džinas su visomis kadagio uogomis, tačiau „Gin and Tonic Cologne“ yra universalesnis, puikiai kvepiantis ant vyriškos odos. Šaltas, perregimas, kartus, gaivus, vėsinantis – man labai patiko. Pradinėse natose – kadagio uogos, greipfrutai, citrinos žievelė, agurkas; vidurinėse – džino ir toniko akordas; bazinėse – ambra, kedras, vetiverija, muskusas, kardamonas, kadagio uogos ir smilkalai.

Įsivaizduokite savitą alkoholinį kokteilį su džiovintais vaisiais, cinamonu ir šiek tiek karčiais žolynais – toks yra „Signature Wild“, man kažkuo priminęs išraiškingo skonio žolelių trauktinę, o tai yra komplimentas – ne trūkumas. „Promilių“ (taip vadinu aiškiai alkoholinius gėrimus primenančius aromatus) neieškokite – tai tik vaizdinga iliustracija. Pats kvapas – gana sodrus, tačiau išlaikantis bendrąjį „Art de Parfum“ braižą. Pradinėse natose – cinamonas, kardamonas, blyškusis kietis (būtent blyškusis kietis yra dažnas „alkoholinis“ akordas – taip jį nosis identifikuoja); vidurinėse –apelsinmedžio žiedai, džiovinti vaisiai, mediena; bazinėse – gauruotasis švitrūnas, oda, santalmedis, vetiverija ir balzaminės natos.

Asmeninį favoritą pasilikau finalui. „Excentrique Moi“ įsimylėjau iš pirmo bandymo: gilus, brandus, įspūdingas parfumerinės arbatos atvejis. Arbata – vienas mėgstamiausių mano parfumerinių akordų, o čia ji juoda, su prieskoniais, citrina, pačiuliu ir pelynu. Karčiai-gaiviai-unikaliai-ekscentriškai-tonizuojančiai-įkvepiančiai. Galėčiau „Excentrique Moi“ kvėpintis be saiko ir mėgautis iki to apraše žadamo „paskutinio lašo“. Pradinėse natose – pipirai, gvazdikėliai, raudoni vaisiai, citrina; vidurinėse – gvajoko mediena, kinrožės, juodoji arbata; bazinėse – pačiulis, muskusas, kedras ir pelynas.

Apskritai, susidarė įspūdis, kad „Art de Parfum“ kvepaluose užkoduotas tam tikras laukinės gamtos gaivališkumas ir atvirumas: tas, kurį atpažįsti stiprių asmenybių žvilgsniuose ir judesiuose. Ilgai sukau galvą, iš kur kyla tas įspūdis, kol galiausiai, skrendant lėktuvu kažkur virš Alpių, atėjo nušvitimas – nė viename aromate nėra “privalomosios” vanilės, o populiarioji rožė – tik „Sensual Oud“, kuriame ji negroja pirmu smuiku. Jokių rūmų, puošnių damų, pudruotų nosyčių, romantiškų filmų ir vardinių rankinių – unikalus, asmeniškas gyvenimas ir laimingi žmonės, jį gyvenantys savitai.

Bravo, Rūta. Už „Excentrique Moi“ bravo dukart.

Foto skolinta iš “Art de Parfum”

Komentarų: 1

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus