Category Archives: Informacija apie kvepalus

Pamirštieji “J’ai Osé“ kvepalai

Yra aromatai, kurie tarsi Aleksoto ar Žaliakalnio funikulieriai sujungia praeitį ir dabartį, iš atminties saugyklų iškelia pamirštus įvykius, jausmus ir svajones, kurios, kaip vėliau paaiškėja, kartais savo išsipildymo laukia keliasdešimt metų. Kadaise, prieš beveik ketvirtį amžiaus, “J’ai Osé“ buvo mano svajonių kvepalai: žavėjausi jų kvapu – jie man atrodė šiek tiek saldesni už numylėtuosius “Paloma Picasso“ ir, svarbiausia, jų neturėjo mano Mama, iš kurios būčiau tyliai juos pasiskolinusi, o turėtas “J’ai Osé“ kvapo dezodorantas neturėjo tos magijos, kurią turėjo mažas stiklo buteliukas su kvepalų ekstraktu. Visai neseniai atsitiktinai vėl aptikau juos prekyboje, šiek tiek pasikeitusiu vardu, bet akimirksniu atpažįstamos formos buteliuku bei dėžute. Būti suaugusiuoju kartais visai smagu: gali nusipirkti senas svajones ir pasitikrinti, ar jos vis dar svaigina taip, kaip kadaise. Visgi išpakuodama “J’ai Osé“ jaudinausi kaip paauglė ir jokios kvepalų spintos, parfumerinės patirtys ir daugybiniai išpakuojamų kvepalų atvejai nepadėjo šio jaudulio nugalėti. Išpakuoti tarsi funikulieriumi dabartį pasiekusią svajonę – reikalas rimtas.

1978 metais “J’ai Osé“ kvepalai buvo pristatyti kaip “Guy Laroche“ kompanijos kvepalai, todėl labai nesunku atpažinti vintažinę šio kvapo versiją – jeigu yra užrašas “Guy Laroche“, reiškia, versija senoji. Naujojoje versijoje “Guy Laroche“ nebeliko – liko tik “J’ai Osé“. Iš senų laikų prisimenami “J’ai Osé“, tokie patys kaip ir aš – vintažiniai, kurių įmantrų kamštelį reikėdavo nuimti mintyse laikant sukryžiuotus pirštus – dėl “nuėmimo operacijos“ sklandumo. Mano turimos reformuluotosios versijos kvepalų ekstrakto kamštelis liko toks pats “pritrinto stiklo“, atliekantis kvėpinimosi lašeliais “instrumento“ funkciją, kaip ir anksčiau – mintyse kryžiuoju pirštus prieš atkimšdama, kad rankos nesudrebėtų.

Paradoksaliai nebrangūs (7,5 ml kvepalų ekstrakto pirkau už 30 Eur), bet itin puikūs kvepalai. Negaliu sklandžiai lyginti vintažinės versijos ir naujosios versijos, nes, sąžiningai, mano atmintis ypatingai didelių skirtumų tarp kadaise pažinoto kvepalų ekstrakto ir dabar turimo kvepalų ekstrakto neranda (vintažinius uosčiau labai seniai – nesugebėčiau objektyviai palyginti), o atradimo džiaugsmą nosis rado tikrai didelį. Pradinėse  “J’ai Osé“ natose – aldehidai, kalendra, citrusai, persikas; vidurinėse natose – santalmedis, pačiulis, florencinis vilkdalgis, jazminas, vetiverija, kedras, rožė; bazinėse natose – briedragės, ambra, muskusas, benzoino derva. Šio aromato kompozicijoje yra bene visi privalomieji jo sukūrimo laikmečio ingredientų deriniai, kuriuos galima atrasti daugelyje kūrinių: rožė-persikas, aldehidai-kalendra-citrusai-briedragės, ambra-santalmedis-kvapiosios dervos ir vetiverija-pačiulis. Įdomu tai, “J’ai Osé“ kvapui skleidžiantis ant odos randi ir uoslę erzinantį briedraginį šiprą su aldehidais, ir šiltą ambros ir medienos derinį, ir kažkur pasivaidenančius persikus.

“J’ai Osé“ yra nepelnytai pamirštas savo sukūrimo laikmečio atstovas – ta pati charizmatiškoji 80-tųjų karta, pažįstama iš milžiniškų, sudėtingų aromatų megakompozicijų, naujai atrasto rytietiškumo, Yves Saint Laurent “Opium“ (1977), Cartier “Must de Cartier“ (1981), Calvin Klein “Obsession“ (1985), Paloma Picasso “Paloma Picasso“ (1984)  ir kitų legendų. Tai, kas man asmeniškai patinka toje 80-tųjų kartoje – kuklumo nebuvimas: kuklumas ir saikas šio laikmečio aromatuose primena seną anekdotą apie Sarą, kuri visada galvojo, kad žmogų puošiantis kuklumas vadinasi bižuterija. Megatoniniai prieskonių, medienos, gėlių ir kvapiųjų dervų kiekiai tipinėje to laikmečio koncentracijoje kvepalų ekstraktuose – man be galo gražu, bet visiškai suprantu, kodėl šio laikotarpio aromatai yra supaprastinami ir palengvinami moderniosioms nosims. Kada nors apie antrojo XXI amžiaus dešimtmečio aromatus rašys juose ieškodami ambroksano ir agarmedžio – prieš keturiasdešimt metų aktualu buvo kiti dievai.

Verdiktas – “J’ai Osé“ verti gerokai daugiau nei jų dabartinė kaina. Jeigu praeityje nebūčiau susidūrusi su “J’ai Osé“ ir apie juos svajojusi, šiandien juos įvardinčiau kaip tikrą parfumerinę staigmeną. Šiuo atveju staigmenos nebuvo: sena svajonė pasirodė verta dabarties, “J’ai Osé“ labai mielai kvėpinuosi prašmatniuoju-sudėtinguoju stiklinio kamštelio prilietimo prie odos būdu ir džiaugiuosi, kad pamiršta svajonė visgi priminė apie save ir taip gražiai išsipildė lapkričiui įpusėjus.

Komentarų: 1

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

„L‘Occitane & Pierre Hermé“ Vol.2: „86 Champs Élysées“ aromatų kolekcija

Kiekvieną kartą, kai parfumerijos mylėtojas prisipažįsta, kad žavisi konditeriniais aromatais, kaip mantrą pakartoju, jog visi mes nusipelnėme kvėpintis tais kvapais, kurie mums leidžia pasijusti geriau. Tas „pasijusti geriau“ pojūčio poreikis iki beprotybės išpopuliarino nekaloringą gurmanišką parfumeriją, kuri puikiai atlieka savo džiaugsmingą funkciją tarsi nuodėmingas skanėstas, bet nesukelia sąžinės priekaištų bei pokyčių garderobe. Skanėstais dvelkiančių kvepalų pasirinkimas šiandien tikrai milžiniškas, todėl dėmesio galiausiai sulaukia tik tie kvapai, kurie skiriasi iš minios ir sugeba nustebinti bei sužavėti. Visai kaip macaron‘s migdoliniai sausainėliai – kai kadaise gaudavai lauktuvių iš Paryžiaus, jie atrodė triskart skanesni už tuos, kuriuos šiandien galima įsigyti Lietuvoje. „Nustebinkite mane!“ –kaip  žmogiška ir kaip pažįstama.

„Pyragaičių Picasso“ vadinamas prancūzas konditeris Pierre Hermé savo šlovės olimpą pasiekė stebindamas gomurį ir uoslę netikėtais skanėstų kvapais ir skoniais. Kai „L‘Occitane en Provence“ įkūrėjas pakvietė Pierre Hermé bendriems projektams, buvo akivaizdu, kad laukia kažkas kvapniai įdomaus, nors dar nebuvo galima prognozuoti, kuo visa tai pavirs. Paryžiaus gurmanų legendos bendradarbiavimo su „L‘Occitane en Provence“ rezultatai – pavyzdinė konditerinė parfumerija, 2015 metais įkūnyta kalėdinėje „L‘Occitane en Provence“ kolekcijoje su dieviškais rabarbarais „Pamplemousse-Rhubarbe” (apie juos rašiau viename savo įrašų), 2017 metais Champs Élysées 86, Paryžiuje, buvo atidaryta fantastiškos koncepcijos gastronominė-parfumerinė erdvė „86Champs“ su Pierre Hermé konditerija, restoranu bei „L‘Occitane en Provence“ kvapų instaliacijomis, o 2018 metais buvo pristatyta 8 aromatų kolekcija „86 Champs Élysées“ (dviem šios kolekcijos aromatais prekiaujama tik „86Champs“ erdvėje). Apie pastarąją kolekciją ir noriu papasakoti, artėjant jos pasirodymo Lietuvoje progai.

Prieš apžvelgdama „86 Champs Élysées“ kvapus noriu priminti tris nerašytas taisykles: pirma, kvapus mes maloniais ar nemaloniais įvertiname dėl asmeninių patirčių; antra, visų mūsų asmeninės patirtys, suformuojančios kvapo ir skonio preferencijas, yra skirtingos, todėl visi esame teisūs savo pasirinkimuose; trečia, konditerijos ir parfumerijos funkcijos šiuolaikiniame pasaulyje yra malonių patirčių sukūrimas. Sulaukusi pasiūlymo susipažinti su visais 6 „L‘Occitane & Pierre Hermé“ naujosios kolekcijos aromatais džiūgavau kaip mažas vaikas skanėstų krautuvėlėje – patirtis rodė, kad testavimo procesas bus smagus, o uoslė sulauks hedonistinio nuotykio.

Šeši itin skirtingi aromatai pagal geriausias Pierre Hermé „pikasiškas“ kompetencijas, kurių pavadinimus galima atrasti internete vartant „86Champs“ konditerinės erdvės nuotraukas prie margaspalvių migdolinių sausainėlių, ir puikiai pažįstamas „L‘Occitane en Provence“ parfumerijos augališkumas. Pavadinimai atitinka tai, ką užuodi iš buteliuko, o patys deriniai yra itin kvapnūs, stebinantys ir malonūs uoslei. Nuvilsiu kaloringos konditerijos gerbėjus – cukraus čia nėra, tačiau yra nustebinantys pažįstamų ingredientų kontrastai, kur kas įdomesni nei menamas cukraus pudros laižymas nuo spurgos ar kavos išsinešimui kvapai.

„Orange, feuilles & fleurs“ – apelsinai, lapai ir gėlės, pasak pavadinimo, mėtos, levandos, citrusiniai vaisiai, imbierai, vetiverija ir gėlių akordas, pasak sudėties. Karčiai žalias ir itin aromatingas kūrinys, primenantis tradicinius citrusinius-žalumos odekolonus, populiarius Viduržemio jūros regione.

„Rose Safran“ – šimtalapis Graso erškėtis (Rosa Centifolia) ir šafranas. Rodos, daugybę kartų matytas duetas, bet gastronominė jo pusė, paryškinta medienos ir miros akordų, maloniai nustebina – ryšku, išraiškinga ir tvirta. Sakyčiau, saikingai rytietiška, puikiai tinka ir tradicinei europietiškai nosiai bei poreikiams.

„Citron Noir“ – vadinamasis juodasis citronas, nors iš tiesų – iki juodumo sudžiovinta virta žalioji citrina, tradicinis Persijos prieskonis, pasižymintis ypatingu kvapu. Visa eilė įvairių citrusinių vaisių, apelsinmedžio žiedai, saldūs prieskoniai ir kvapiosios dervos – lietuviškai nosiai nepažįstamas aromatas, bet labai malonus ir įdomus.

„Mandarine & Immortelle“ – Korsikos šlamutis, mandarinai ir medus, mano namuose kalėdines nuotaikas akimirksniu paskleidęs. Subalansuotai klampus, šiek tiek saldus, toks emociškai dozuotinas kaip sirupas nuo lapkričio nuotaikų. Prognozuoju bestselerį – parfumerinis antidepresantas tamsiuoju metų laiku net ir tiems, kurie saldumynų nemėgsta.

„Cassis Rhubarbe“ – juodųjų serbentų lapų ir rabarbarų derinys, vertas aplodismentų. Kartą „L‘Occitane en Provence“ bei Pierre Hermé bendrą kūrinį rabarbarų tema jau matėme – ne veltui buvo išpirktas dar iki kalėdinio laikotarpio pradžios, nors buvo kurtas kalėdinei kolekcijai. Šie rabarbarai – irgi fantastiniai: dežavu jausmas, sultinga serbentinė-daržovinė gaiva ir vidinės stiprybės pojūtis. Sąžiningai, labai lietuviškas kvapas – tokį derinį tikrai galima sapnuoti vaikystės sapnuose. Kaip gerai, kad Pierre Hermé „pikasiškieji“ rabarbarai grįžo nauja forma! – gražesnių gurmaniškų rabarbarų dar niekas nesukūrė.

„Framboise & Thé Vert Matcha“ – avietės ir žalioji arbata matcha. Vienareikšmiškai, mano favoritas: aviečių sėklytės, žalioji arbata, matcha arbata, matė arbata, vilkdalgiai, našlaitės, aviečių sėkloms dvelkiant odos akordu, vilkdalgiams ir našlaitėms vaidenantis malonia pudra, o visoms išvardintoms arbatoms kvepiant vaizduotėje iškylančios hipnotizuojančios žalios gelmės sodrumu. „L‘Occitane en Provence“ moka tinkamai elgtis su arbatos akordais jau daugelį metų, bet čia yra dar neregėtos kartelės peržengimas ir jiems patiems.

Visi „86 Champs Élysées“ kolekcijos aromatai yra kvapieji vandenys, visi testuoti ant mano odos išliko taip, kaip ir pridera kvapiesiems vandenims – 4-6 valandas ir ilgiau, ilgiausiai išliko „Rose Safran“ bei „Mandarine & Immortelle“, ką ir buvo galima prognozuoti dėl aromatų sudėties specifikos. Visi universalūs, skirti visiems pagal poreikius. Tai, kas man labai patiko – jie kitokie, bet vis dar patogiai „loksitaniški“, paprastai nepaprasti ir nuotaikingi, bet skirtingi žaidėjai patirtimis bei emocijomis be iliuzijų į dramas, erotiką ar teatrus. Buteliukai ir dėžutės, viena vertus, itin minimalistiniai, tačiau baltos dėžutės dekoruotos skirtingomis pastelinėmis spalvomis – kvapo, menamo skonio ir spalvos sintezė. Visų jų norėčiau žvakių ar namų kvapų formoje, kaip asmeninių kvepalų norėčiau dviejų ar trijų iš šešių patogiam kasdieniniam kvėpinimuisi.

Kai pasirodys Lietuvoje, pauostyti privaloma visus šešis – bent vienas sužavės net ir nuobodžiaujančius skeptikus visažinius. Pavyzdinis kvėpinimuisi, o ne tik žavėjimuisi iš tolo kuriamos parfumerinės gastronomijos arba gastronominės parfumerijos meistriškumas.

Komentarų: 1

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Hermès “Twilly d’Hermès Eau Poivrée“. Ne flankerių gentis.

Kuo ilgiau esu parfumerijos pasaulyje, tuo stipriau įsitikinu, kad egzistuoja prognozuojamoji parfumerija su iš anksto suformuojamomis parfumerijos tendencijomis ir yra “Hermès“ bei dar keli vardai, kurie tas tendencijas sėkmingai sugriauna, išsaugodami ištikimybę patys sau, net jeigu vertinant iš šono ji atrodo komerciškai rizikinga.

2017 metų rudenį, “Hermès“ pristatė pirmąjį aromatą jaunajai “Hermès“ kartai, kuri po kurio laiko neabejotinai užaugs iki oraus šilkinių “Hermès“ skarų ryšėjimo bei “Birkin“ rankinių, pavadintą “Twilly d’Hermès“ – siauriausio “Hermès“ šilkinio šalikėlio vardu. (Apie “Twilly“ rašiau 2017 metų spalio įraše) Įnoringas imbierais, tuberozomis ir santalmedžiu dvelkiantis Christine Nagel kūrinys skyrėsi iš kitų 2017 metų “sunkiasvorių“ naujienų, orientuotų į jaunąją kartą: jis nebuvo švelnus ir romantiškas, erzino uoslę ir kėlė idėjas ne apie trapias fėjas, bet apie savo ateitį drąsiai kuriančias merginas, garsiai išsakančias savo nuomones. Rožine konditerija ir romantika besižavinčios nosytės, susiraukė su “Twilly d’Hermès” susipažinę, nes “Twilly d’Hermès” pavadinti “skanučiais kvepaliukais” niekaip negali, o tai jau ilgamečio “Hermès“ tikslo pasiekimas ir viršenybės virš tendencijų pripažinimas.

Po beveik dviejų metų, 2019 metų rugpjūtį, “Hermès“ pristatė “Twilly d’Hermès Eau Poivrée“. Pamačiusi pavadinimą, kurį paraidžiui galima suprasti kaip “Twilly pipirinis vanduo”, sąžiningai, nusiteikiau flankeriui: kad tai bus tarsi jau pažįstama “Twilly”, tik joje, pagal visas flankerių tradicijas, imbierus keis pvz. rožiniai pipirai, o tuberozos ir santalmedžiai liks kaip buvę. Užsimiršau, kad tai yra “Hermès“: svarbiausioji “Hermès“ nosis Christine Nagel nusprendė sukurti ne flankerį, kuriame akimirksniu atpažįsti pirmtaką, bet visiškai naują aromatą, kurį su “Twilly d’Hermès” sietų tik jautresnės uoslės nustatomas DNR. Rožiniai pipirai (arba švelnieji piruliai, jeigu jau visiškai taisyklingai lietuviškai rašyti), rožės ir pačiulis – tokia yra pagrindinė “Twilly d’Hermès Eau Poivrée“ kompozicijos sudėtis, jokių imbierų ar tuberozų. Dievaži, rožinių pipirų ir rožės, rožės ir pačiulio duetais nieko nebenustebinsi nuo kokių 2007 metų – atrodo, kad jau viskas matyta ir uostyta, bet, neužsimirškime – tai yra “Hermès“ kūrinys, o “Hermès“ aromatus rikiuojanti Christine Nagel nėra apie greitą pelną svajojantis klonų armiją primenančių nišinių kvepalų kūrėjas.

“Twilly d’Hermès Eau Poivrée“ slypi apgaulingai rožinės spalvos buteliuke su rožiniu šilko kaspinėliu, uždarytame į rožiniais “Hermès” raštais dekoruotą dėžutę. Pirmoji “Twilly” puošėsi oranžine spalva, akimirksniu atpažįstamu “Hermès” parašu, o pipirinės “Twilly d’Hermès Eau Poivrée” spalvinėje gamoje oranžinė persipina su rožine. Ta pati charizmatiškai savitų charakterių “Hermès” aromatų gentis, bet visgi niekaip ne flankeris: jaunatviškas, energingas, gana gaivus ir tam tikra prasme minimalistinis kvapas, kuriame visus tris pagrindinius akordus nesunkiai gali užuosti aromatui skleidžiantis, tačiau minimalistinė kompozicija pertekliaus laikais yra didelis privalumas bei profesionalumo ženklas. Rožiniai pipirai lengvai erzina nesukeldami čiaudulio, rožės yra jaunatviškai gaivios, o žemiškas pačiulis atlieka sutramdymo funkciją tarsi geros manieros. Taip, pipirų pradiniuose akorduose tikrai yra, tačiau jaunosios nosytės, neabejoju, šį kvapą įvertins kur kas teigiamiau nei pirmąją “Twilly”.

Verdiktas: man labai patiko, o prieš 20 metų man būtų patikę dar labiau. Intelektualumas, savitumas, tikrosios vertybės ir jokios konditerijos, erotikos, ambroksano bei kitų laikmečio parfumerinių triukų. Kasdieniniai, patogūs kvepalai užaugusiai Hermionai, kai charakteris ir asmenybė bei tos asmenybės idealai yra svarbiausia. Puikiai tinka ir pagyvenusioms Hermionoms ar karo deivėms – pagal poreikius. Mano kvepalų spintoje, o tiksliau – rudens garderobe, “Twilly d’Hermès Eau Poivrée” savo vietą bei vaidmenį rado itin lengvai.

Lietuvoje jau prekiaujama. Pauostyti primygtinai rekomenduoju kaip kokybiškos  parfumerijos “ir į darbą, ir į mokslus, ir į pasaulio išgelbėjimą“ atvejį.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Hermes, Informacija apie kvepalus