„Hermés“ naujienos 2022: „Eau de Basilic Pourpre“ ir „Terre d‘Hermés Eau Givrée“

Po dvejus metus trukusių karantinų, ilgam uždariusių kvepalų kūrimo laboratorijas, kvapų namus bei parfumerijos parduotuves, 2022 metų vasara išsiskiria tikra atidėtų naujienų lavina (išduosiu paslaptį: rudenį naujienų bus dar daugiau – tegul tik karas neateina). Tik keletas didžiųjų – įtakingųjų savo naujienas nuosekliai pristatinėjo ir karantinų metu, tęsdami įprasto gyvenimo tradicijas tarsi nieko ir nebūtų nutikę: „Hermés“ – vieni jų. „H24“, „Twilly d‘Hermés Eau Ginger“, net ir „L‘Ombre des Merveilles“ – pandemijos laikmečio vaisiai, kurie būtų sulaukę kur kas daugiau dėmesio ir šlovės, jeigu gyvenimas būtų buvęs toks, koks buvo iki 2020 metų pavasario.

Šią vasarą „Hermés“ pristatė net dvi naujienas vienu metu, pratęsusias jau egzistuojančias kolekcijas savituoju Christine Nagel braižu: odekolonų kolekciją papildė „Eau de Basilic Pourpre“, o „Terre d‘Hermés“ šeima sulaukė įpėdinio „Terre d‘Hermés Eau Givrée“. Apie kiekvieną jų – išsamiai.

„Eau de Basilic Pourpre“ – bazilikas, kokio dar nepažįstate, niekaip neprimenantis žaliojo baziliko iš „pomidorai-mozarela-bazilikas“ šventosios kulinarinės trejybės, be kurios vasara nėra vasara. Violetinis bazilikas, bergamotė ir snaputis – tokia yra oficialioji šio aromato sudėtis. Tai, kas svarbu: Christine Nagel yra tikra vaisinių ir žalumos akordų burtininkė, net ir šioje, rodos, prognozuojamoje kompozicijoje atskleidusi fantastiškai vaisinį violetinio baziliko charakterį. Turėtų patikti ir tiems, kurie galvoja, kad jie nemėgsta žolynų kvapo.

Sultinga, įdomi, švelniai saldi ir itin aromatinga vaisinė žaluma – “Eau de Basilic Pourpre“ yra žavus odekolonas, ant mano odos išliekantis visai ne kaip odekolonas, bet kaip koks kvapusis vanduo. Idealiai tinka į mano šios vasaros savitos drėgnos žalumos kvepalų lentyną – kvėpintis „Eau de Basilic Pourpre“ labai smagu.

Ledynus ir žvarbą savo pavadinime žadantys „Terre d‘Hermés Eau Givrée“ vietoje atšiaurios Šiaurės (ir stereotipiškai mintyse pasirodančio vėsaus mentolio, kai pamatai tokį pavadinimą – mea culpa, mea maxima culpa) nustebina sultingu, gaivinančiu kokteiliu. Vėlgi, atpažįstami Christine Nagel parfumeriniai burtai – dominuojančia nata buvo pasirinktas citronas, o su retais citrusiniais vaisiais „Hermés“ kvapų vadovė žaidžia aukščiausioje lygoje (pamenate puikiuosius „Eau de Citron Noir“?).

„Terre d‘Hermés Eau Givrée“ kvapo sudėtyje sutinkami citronas, kadagio uogos, Timuto pipirai ir, žinoma, „Terre d‘Hermés“ genetika – mineralinis akordas. Sultingas ir švelniai kartus citronas, aštriu kartumu pasižyminčios kadagio uogos, daugiau aromatiniai nei aštrūs Timuto pipirai su itin saikingu mineraliniu „Terre d‘Hermés“ DNR leido gimti kvapui, gana ženkliai nutolusiam nuo legendinio pirmtako. Kur kas mažiau minerališkumo ir medienos, kur kas daugiau nuotaikingo žaižaravimo ir malonaus gyvenimo pojūčio. Išbandžiau +36 laipsnių karštyje – palaimingai veikė kaip dangiškoji mana.

Verdiktas: puikios naujienos, tiesiog puikios. Abi su retais vaisių potėpiais, savyje slepiančiais nuotaiką gerinančią magiją, abi iš gana saugios „mažiau meno ir deklaracijų – daugiau kasdienybės“ lentynos. „Hermés“ reakcija į parfumerinius visuomenės saugumo, džiaugsmo, bendravimo poreikius yra visiškai adekvati: intelektualumas ir aukšti „Hermés“ standartai išliko ten, kur ir privalo būti, tačiau alkstantiems gerų naujienų šią vasarą siūloma pasimėgauti parfumeriniu optimizmu. Nosimi ir siela balsuoju už.

Privaloma pauostyti. Lietuvoje jau prekiaujama.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji

Art de Parfum “Kimono Vert“: gydantis haiku

Vasaros žolės!

Viskas, kas lieka

Iš kario sapnų

(Macuo Bašio, 1644-1694)

Amžius kartais yra tikras privalumas: kai kurias sugrįžusias praeities tendencijas, kurios buvo naujiena prieš kokius 20 metų, esi jau matęs, patyręs ir nuo jų seniausiai pasveikęs, todėl į renesansus gali pažvelgti nauju žvilgsniu. Taip nutiko su timpomis bei neoninėmis spalvomis, taip nutiko su stačiakampėmis batų nosimis, taip nutiko ir su vandens drėgme alsuojančiais kvepalais.

Apie 2000-uosius vandeniniai kvepalai buvo pati populiariausia kvapų grupė ir Lietuvoje. Kenzo „L‘Eau par Kenzo“, Lanvin „Eclat d‘Arpege“, J.del Pozo „Haloween“, Giorgio Armani „Acqua di Gio“, Davidoff „Cool Water“ – visa eilė populiariųjų, kuriais kvepėjo daugelis. O dar tiksliau – persikvėpindavo daugelis, nes sodrios medienos kvapai, nuo kurių perdozavimo įsiskauda galvas ne tik aplinkiniams, bet ir pačiam besikvėpinančiam, išpopuliarėjo kur kas vėliau.

Pandemijos metu, kai pasaulis užsidarė, nutraukdamas gyvo bendravimo tradicijas ir įkalindamas naminiuose rūbuose bei „Zoom“ konferencijose su ribotomis galimybėmis save gyvai parodyti, parfumerija greitai sureagavo į naujas aktualijas, pasiūlydama tai, kas veikia nuotaiką, primena tradicijas ir kvepia gyvybe – psichotropinius muskusus bei žalumos ir vandens aromatus. Variacijos klasikinio odekolono (citrusiniai vaisiai+žolynai+rožės) tema, drėgnos žalumos sugrįžimas ir vanduo – tai, kas dažnai šmėžuoja naujienų įkvėpimo legendose. Ir tokiame kontekste sukurti kažką savito ir įdomaus, ką pauostęs nepradėtum kalbėti 1970-ųjų ar 2000-ųjų vardais, nėra paprasta.

„Art de Parfum“ naujiena „Kimono Vert“ yra maloniai nudžiuginusi išimtis. Įkvėpimo šaltinis – įkūrėjos Rūtos Degutytės asmeninė istorija apie vaikystėje išsvajotą kimono ir jo įsigijimas Japonijoje jau suaugus. Subtilus, drėgnas, gyvas vandeningos žalumos aromatas, sukeliamu įspūdžiu man primenantis akvarelę ir puikiai derantis visoje jau 8 „Art de Parfum“ aromatų kolekcijoje. Citrusų beveik išvengta – bergamotė kompozicijose paprastai atlieka ne išraiškingą partiją, bet pasivaidena kaip gaivos potėpius suteikiantis starteris – kitų natų „užvedėjas“. Fantastiškas balansas tarp žalumos natų (o jų čia itin gausu!), švelnaus „mediciniškumo“ (eukaliptas su metalo natomis), drėgmės ir medienos. Kvepalų ekstrakto koncentracija neleidžia nuslysti paviršiumi kaip vandens ratilams. Brandžiai, giliai, savitai ir solidžiai.

Mane „Kimono Vert“ įtikino nuo pirmo pasikvėpinimo iš dosniai padovanoto buteliuko ir tapo kasdieninio mano kvėpinimosi priežastimi. Meditacija stebint langu besileidžiančius lietaus lašus. Prisiminimai apie maudynes laukinėje gamtoje, kai kūnas pasineria į gydantį vandenį. Mintyse skambantys kadaise skaityti-suskaityti japonų haiku. Gamtos ir gyvybės viršenybė prieš mirtį. Pavargęs karys, sapnuojantis vasaros žoles. Apie mane – tiesiai į taikinį: šiprai ir smilkalai palauks.

Gėriuosi, žaviuosi ir nusiimu skrybėlę. Bravo, Rūta! – eilinį kartą bravo.

Pradinės natos: bergamotė, slyva, eukaliptas, pipirmėtė, našlaičių lapai, metalo natos

Vidurinės natos: vandens natos, žaliosios arbatos akordas, snaputis, vilkdalgis, magnolija

Bazinės natos: samanos, pačiulis, kedras

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji

Hermès “Twilly d’Hermès Eau Ginger“: jauniausioji sesuo šeimos portrete

Socialiniuose tinkluose, sąžiningai dokumentuojančiuose mūsų gyvenimus tarsi seni šeimos albumai, pastebėjau tendenciją: kai gimsta pirmoji atžala, džiaugsmas apie gimimą transliuojamas dar iš ligoninės palatos. Apie antrosios atžalos atkeliavimą sužinome per savaitę ar dvi, o štai trečioji ir visos tolimesnės dažnai lieka nepristatytos gerą pusmetį ar apskritai nepristatytos. Taip nutiko ir su “Hermès“ trečiąja sesute iš “Twilly“ šeimos. 2017 metais pasirodžiusi “Twilly d’Hermès“ buvo tikra pirmagimė: apie ją visi kalbėjo, ją aptarinėjo, spėliojo jos likimą. 2019 metais pasirodžiusi “Twilly d’Hermès Eau Poivrée“ dėmesio sulaukė mažiau nei vyresnioji sesuo: labiausiai dominantis klausimas buvo sesių panašumas. Šiemet, 2021-aisiais, pasirodė “Twilly d’Hermès Eau Ginger“ – ir tyla.

Tikriausiai ir aš būčiau nutylėjusi apie “Twilly d’Hermès Eau Ginger“, apsiribodama trumpa žinute rugpjūtį, jeigu ne Instagrame pamatyta auksaplaukė jaunosios kartos nuomonės formuotoja, kuri pašėlusiu savo juoku, švelniai įžūliu jaunatvišku elgesiu akimirksniu susisiejo su naujaisiais “Hermès“ kvepalais. Tai štai kokia ta nenuorama “auksaplaukė Twilly“! (Anglų kalboje “ginger“ yra ne tik imbieras – taip vadinami ir auksaplaukiai.)

Christine Nagel kūrinio “Twilly d’Hermès Eau Ginger“ kvapo kompozicijoje nesunkiai atpažįstamas cukruotas imbieras, bijūnai ir kedras. Imbieras tęsia pirmosios “Twilly d’Hermès“ liniją, tačiau šįkart jis cukruotas – ir tai ženkliai keičia visas aplinkybes, nes cukruotas imbieras yra tik šiek tiek aršus – greičiau jau jis tiesiog žaviai pikantiškas. Bijūnai – švelnumas ir romantika kaip ir priklauso jaunystei. Kedras – na, čia jis tiesiog turėjo būti balanso prasme kaip bene santūriausia mediena. Trečioji sesutė “Twilly d’Hermès Eau Ginger“ atrodo miela, linksma, nuotaikinga ir akivaizdžiai jauniausia iš visų seserų, bet padūkusio charakterio iš jos niekaip neatimsi. Nujaučiu, kad tai bus populiariausia ir mylimiausia iš “Twilly“ šeimos: šiuo gana gaiviu aromatu kvėpintis smagu, o dar ta balta skrybėlaitė – ji puikiai “žiūrisi“ Instagramo nuotraukose, kas, pripažinkime, šiandien yra svarbu.

Šauni trilogija. Trys visiškai skirtingi aromatai, trys skirtingi portretai su aiškiu “Hermès“ DNR, orientuoti į jaunąją kartą. Kaip užsiauginti lojalius klientus? – šiais laikais tai yra vienas sudėtingiausių uždavinių, kuriuos sprendžia legendiniai prekių ženklai. “Hermès“ šį uždavinį sprendžia savaip: neatsisakydami stilingo savitumo, bet reaguodami į vyraujančias tendencijas. Visada saugūs ir madingi bijūnai? – tebūnie, bet tik kaip cukruoto imbiero fonas. Aukšti standartai permainingame pasaulyje dar neatšaukti – ir gerai.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji