Rudens krikštas: trys kvepiančios idėjos rugsėjui

Šiemet ruduo įsliūkino alkanas ir pasiilgęs kaip auksaspalviai kaimynų kačiukai, atskuodžiantys tik jiems žinomais takais į tėvų sodybą, vos tik išgirsta sustojantį automobilį. Sustojau pakelėje saulėlydžio nutvieksta Neuschwanstein’o pilimi pasigėrėti ir medžiuose pamačiau pirmuosius rudens potėpius. Tiek ir tereikėjo – grįžau į automobilį rudeniu pakrikštyta.

Man patinka ruduo. Ne, tai nėra mazochistinis prisitaikymas “ką padarysi…” stiliumi prie neišvengiamybės – man ruduo išties patinka: ilgais rudens vakarais nustoji bėgti ir pradedi kalbėtis ne trumpomis frazėmis, bet išplėstiniais sakiniais, prisirenki pilnas kišenes kaštonų, visą vasarą auginti ir miškuose surinkti žolynai rudenį tampa kvapnia arbata, o parfumerijoje prasideda margaspalvis avangardas. Visa tai, kas liepos kaitroje tūnojo  kvepalų spintose ir neaktualių kvapų lentynose, atėjus rugsėjui staiga tampa madinga ir svarbu.

ruduo

Akivaizdu, kad prasidėjo dar vienas derliaus metas. Vasaros pabaigoje pasirodžiusios Kenzo “World” bei Hermes “Galop d’Hermes” reklamos jau užmetė smalsumo tinklus: Christine Nagel debiutas kaip pagrindinės “Hermes” aromatų kūrėjos (“Eau de Rhubarbe Ecarlate” nesiskaito) ir populiariojo Francis Kurkdjiano kūrinys Kenzo “World” su pašėlusia vizualizacija bei La Perla “Eclix” primenančiu buteliuku. Sulauksim netrukus. Rugsėjo 9-11 dienomis Florencijoje vyko “Fragranze”, paprastai vadinama tiesiog “Pitti” – parfumerijos mugė/paroda, kurioje pristatomos šviežiausios naujienos bei prisistato nauji vardai. Šios parodos rezultatai ir atgarsiai, kiek pastebėjau ankstesniais metais, Lietuvos kvepalų lentynose atsiranda maždaug lapkritį. Iki lapkričio – dar ištisas spalis ir pusė rugsėjo, o kvėpintis norėjosi jau vakar, todėl atspirties taškui siūlau tris mano pastarųjų dienų kvepalų pasirinkimus, rudeniu šiemet mane krikštijančius.

Ugnis. Serge Lutens “Baptême du Feu” – krikštas ugnimi arba lutens’iški meduoliai. Gvazdikėliai, mandarino žievelė ir cinamonas – teoriškai, kalėdiniai meduoliai, tačiau būkite tikri – rausvaskruosčiai angeliukai ir ilgaausiai elfai kalėdų varpeliais tikrai netilindžiuoja. Sakyčiau, šiuolaikinis skeptikas skubėdamas pro triukšmingą mugę nesąmoningai nusipirko meduolį ir Prusto efektas jį sugrąžino į vaikystę su visomis jos patirtimis bei jau suaugusio žmogaus pojūčių filtrais. Prieskoninius meduolius paversti tokiais intelektualiais – meistro rankų darbas. Bravo, Serge! – turiu, džiaugiuosi, naudoju.

Magija. Korres “Tonka brown: Magic Happens” – nuo gegužės savo šlovės valandos laukęs buteliukas iš pakeliui pasitaikiusio vieno Kretos miestelio, kurio net pavadinimo neprisimenu, vaistinės. 2012 metų riboto leidimo kvepalai, kuriuos pirkau aklai – testerio, sakė, jau keletą metų neturi, buteliukas paskutinis, o nuojauta kuždėjo, kad ne be reikalo “Magic Happens” – stebuklai vyksta. Tongapupių, prieskonių ir santalmedžio perdozavimas pačia gražiausia forma – viena sėkmingiausių parfumerinių avantiūrų už 25 eurus su didele doze šilumos ir, rodos, saujomis žarstomais prieskoniais. Man šiek tiek primena tabako ir vanilės derinį, bet su sąlyga, kad vanilė ne burboninė – konditerinė, o daugiau medienos kvapo stiliaus kaip Diptyque “Eau Duelle” ar Mona di Orio “Vanille” – su gerokai mažiau saldumo.

Dūmai. Mona di Orio “Bohea Boheme” – mano rudeninė svajonė. Bohemiška Bohea arbatos interpretacija – pirmasis “Maison Mona di Orio” naujojo parfumerininko Fredriko Dalmano kūrinys. Bohea arbatos kilmė – Ui (Wuyi, jeigu angliškai) kalnuose Kinijoje surinktos arbatžolės, kurios yra smilkomos pušies mediena ir įgauna unikalų dūmų kvapą. (Kaimiškais rūkytais lašiniais kvepiantis Lapsang’as Souchong’as, kurį mėgo W.Churchill’is – Bohea arbatų šeimos narys.) Juodoji arbata, dūmai, spygliuočių mediena ir pumpurai, kvapiosios dervos ir dar visas sąrašas natų bei akordų, kurie susiliejo į vieną dūminį-žalumos-medienos aromatą, nepaklūstantį jokioms taisyklėms ir tradicinėms apibūdinimų frazėms. “Bohea Boheme” kompozicijos sudėtingumu, sklaidos grožiu ir unikalumu nustelbia daugelį per pastaruosius keletą metų matytų garsių vardų, nors sutinku su nuomone, kad kažkuo galbūt ir primena Donna Karan “Black Cashmere” – tą senąją versiją juodame aptakiame buteliuke, tačiau neabejotinai ją pranoksta. Turiu tik mėginuką, burbėsiu ir liūdėsiu, kad jis baigsis, bet vis tiek sunaudosiu iki paskutinio lašo – fantastiškas suderinamumas su mano odos chemija.

Nežinau, koks bus šis ugnimi, dūmais, stebuklais ir stebinančiai puikiais orais krikštijantis ruduo – neprognozuojamas metas, o posakio “niekada nežinai, kas laukia už pirmo posūkio” iliustracijos kasdienybėje labiau primena “niekada nežinai, kokiu automobiliu iki to pirmo posūkio rytoj važiuosi” ir ar apskritai važiuosi. Kitaip sakant, jeigu vis dar laukiate ypatingos progos kvėpintis savo mėgstamiausiais kvepalais, geresnės progos už čia ir dabar tiesiog nėra. Ruduo praeis, mes irgi praeisime. Carpe diem.

Dosnaus rudens!

Rimantė

20160911_195253

6 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

LM Parfums “Sine Die” ir “Aldheyx”: figos ir veidrodžių kambarys

Šių metų pavasarį kvepalų lentynose apsigyveno tarpusavyje visiškai nepanašūs dvyniai – pasaulio nosims ir emocijoms kartu pristatyti “LM Parfums” kūriniai “Sine Die” bei “Aldheyx”. Tokių “daugiavaisių gimimų” parfumerijoje pasitaiko itin retai, tačiau žinant Laurent Mazzone ypač nuoširdų požiūrį į jo veiklą ir besąlygišką įsitraukimą, reiškia – kitaip būti ir negalėjo: abu aromatai tarsi sukurti specialiai šiltojo metų laiko kvepiantiems parašams.

“Sine Die” – laikui nepaklūstanti (lotyniškai sine die – “be konkrečios datos”) odė, šlovinanti figmedį ir jo prisirpusius vaisius. Figmedis yra tikras parfumerijos lobynas: kvepalų akorduose sutinkama jo mediena, lapai, žali vaisiai ir prinokę vaisiai. Laurent Mazzone “Sine Die” – prisirpusios figos, kurių prieskoninį sodrumą savo gaiviu kartumu sušvelnina greipfrutai, o našlaitėmis ir odos akordais puikiai visiems Pietų Europos gerbėjams pažįstamas figų kvapas, rodos, pakylėjamas į aukštesnį lygį ir tinka ne tik atostogoms. Emocinis įvertinimas – žvalios energijos antplūdis, sustiprinantis žadintuvo poveikį. Viena vertus, taip, figų aromatų parfumerijoje yra ne vienas, kita vertus, “Sine Die” paprastumu tikrai nedvelkia. Kvapusis vanduo – seniai neregėta koncentracija “LM Parfums” lentynoje – yra optimalu šio kvapo atveju: išlieka ilgai, tačiau ginklais nežvangina kaip kai kurie jų giminaičiai. Rekomenduoju išbandyti ant odos figų gerbėjams ne tik vasarą.

Jeigu “Sine Die” sukelia kelionių ilgesį, Graikijos ar Italijos figmedžius dėmesiu glostydami, tai “Aldheyx” – šiuolaikinio pasaulio pranašai. Pirmąkart pauosčius “Aldheyx” prieš akis iškilo sidabriniai kosmonautų kostiumai, David Bowie ir Pet Shop Boys “kosminiai-futuristiniai kūrybos laikotarpiai”, nes visiškai nesantūrių citrusinių aldehidų ir baltojo muskuso derinys su santūriomis baltomis gėlėmis tiesiog užhipnotizavo. Pasikvėpinai “Aldheyx” – ir tu jau ant savo asmeninės scenos: su sidabriniais batais ar kepuraite iš folijos. O jeigu rimtai, kvapas įdomus, netikėtas ir beprotiškai gražus bent jau ant mano odos. Žodinė sinestezija: ilgas žiūrėjimas į krištolą, atspindys nuo folijos lakšto, smogiantis tyrumas, veidrodžių kambarys, mokslinė fantastika, “aš viską galiu” jausmas. Aldehidai šiek tiek erzina uoslę ir priverčia išsiplėsti akių vyzdžius, tačiau tai yra privalumas – ne trūkumas. Tobulai dera su lietingu oru – drėgmė tarsi žaidžia su “Aldheyx” akordais ir visas jų deklaruojamas futurizmas galiausiai pradeda murkti kaip jaukus katinas. Myliu, naudoju, džiaugiuosi.

Tai, kas man akivaizdu – Laurent Mazzone ir toliau kuria tai, kas visų pirma patinka ir yra įdomu jam pačiam. “Ambra ir mediena” derinio, atpažįstamo bene 70 procentų naujienų, tikėtis neverta, nes savo savitą ambrą “LM Parfums” turi jau seniai (“Ambre Muscadin”). Agarmedis ar pačiulis “LM Parfums” lentynoje taip pat jau puikuojasi, už “Epine Mortelle” įtaigesnės rožės reikia gerai paieškoti kaip ir gražesnio šipro už “Army of Lovers”. Koks bus aromatas Nr. 19 *? – neturiu nė menkiausio supratimo, bet laukiu labiau nei Kalėdų, tyliai svajodama apie kažką elegantiško ir klasikinio a la Laurent stiliumi.

* “LM Parfums” turi 18 skirtingų aromatų: “Unique Russia” ir “Scandinavian Crime” – tas pats kvapas skirtingais pavadinimais.

kate_LMParfums_SineDie_Aldheyx

Komentarų: 1

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Guerlain “Terracotta Voile d’été” (1999): gvazdikai su “Crème brûlée”

Būna ir taip: atsidarai kvepalų spintą ir susimąstai, jog niekaip neprisimeni, kuo kvepia keletą metų neuostyti kvepalai, kukliai užkišti už garsiųjų giminaičių su “Guerlain” pavarde. Ištrauki iš dėžutės gražųjį laikrodį primenantį buteliuką, atidarai, pauostai ir staiga nosyje bei mintyse pradeda sproginėti fejerverkai, plevėsuoti pergalės vėliavos ir trykšti džiaugsmas. Žinau, skamba juokingai, bet tikrai pamiršau – dabar jaučiuosi kaip “sezamui atsivėrus” į relikvijų lobyną patekęs Alibaba, Indiana Jones ar Lara Kroft.

Guerlain “Terracotta Voile d’été” (“vasaros šydas”) – ribotu leidimu 1999 metais išleisti kvepalai. Iš tiesų, tai buvo 1910 metų Guerlain “Quand vient l’été” aromato interpretacija, Jean Paul Guerlain ir jo asistentės Mathilde Laurent adaptuota populiariosios “Terracotta” kosmetikos linijos išleidimo progai*. Iki šiandien išleistos dar dvi “Terracotta” versijos – 2009 metais pristatyta Guerlain “Terracotta Eau Sous le Vent”, 2014 metais – “Terracotta Le Parfum”.

Bergamotė, mėtos, jazminai, lelijos, rožė, gvazdikas, heliotropas, kriaušė, vanilė, vilkdalgis ir kvapioji kananga – tokią “Terracotta Voile d’été” aromatinės kompozicijos sudėtį pavyko rasti visažiniame internete. Nosies verdiktas yra gerokai paprastesnis – ugningas gvazdikas, kvapioji kananga ir saldus prieskonių padažas. Jeigu šis kvapas būtų desertas, tai būtų “Crème brûlée” – jokių abejonių. Aromatas ryškus ir šiltas – lietuviška vasara taip kvepia nebent svajonėse, tačiau rudens nuojautas, šiemet prasidėjusias jau liepą, jis tikrai išsklaidys, o teisėtai atėjusį rudenį sušildys.

Tokio “Crème brûlée” stiliaus saldžiai prieskoninio gvazdiko su tropikų vizijas skleidžiančiomis kanangomis kito nežinau. Gvazdikai ir “Guerlain” – mano didžiosios aromatinės meilės, todėl nesuprantu, kaip aš sugebėjau vienintelius turimus gvazdikinius “Guerlain” pamiršti. Pasislinkite, Caron “Poivre” ir Aedes de Venustas “Oillet Bengale” numylėtinių lentynoje – saldžiabalsiai Guerlain “Terracotta Voile d’été” sugrįžo ir daugiau jau niekur nebesislėps.

Dievaži, kaip gera kartais būti “parfumista su stažu ir atminties spragomis”.

* Grakščiomis našlaitėmis dvelkiantys Guerlain “Meteorites” kvepalai (2000 metų ribotas leidimas) taip pat buvo išleisti kaip kultinių “meteoritų”, švytėjimą suteikiančios rutulinės-perlinės pudros „Météorites“, aromatas.

guerlain terracotta 1999

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Būtasis laikas. Serge Lutens “L’Eau de Paille”

 

Birželiui baigiantis važiavau iš senųjų Vilkijos kapinių, su savo vaikystės dievais pasisveikinusi, kai pro atvertus automobilio langus vėjas atnešė pažįstamą vasaros kvapą. Prinokę javai ir nušienautose pievose dėmesio laukiantis šienas kuteno nosį, išjudindamas kažkur giliai atmintyje tūnančius prisiminimus. Aš, dar maža mergaitė, bet jau pakankamai didelė, kad nulaikytų grėblį, dalyvauju šieno vežime, oriai atlikdama “pagrėbstuotojos” ir šieno “mindytojos” daržinėje funkcijas. Karštis, stiprūs kvapai, troškulys, griežtas močiutės Adelės įsakymas negerti šalto vandens dideliais gurkšniais ir dar griežtesnis įsakymas nepilti šalto vandens sau už kaklo, nes “plaučiai užsidegs”. Šaltas vanduo iš šulinio, šieno kvapas ir vaikystės dievai prieš keletą mėnesių apsigyveno mano kvepalų spintoje kaip Serge Lutens “L’Eau de Paille” – “šieno vanduo”.

Serge Lutens “L’Eau de Paille” istorijoje 1954 metų vasarą mažas berniukas pjauna javus. Karštis, saulė, gaivos poreikis, javų kvapas, kaliausė, dėl karščio vaikui atrodžiusi bauginamai, ir būtojo laiko pojūtis. Šieno akordas, vetiverija ir smilkalai – “tiems, kurie nemėgsta sušlapti”, pasak S.Lutenso. Gaiva be citrusų – bene tiksliausias šio aromato apibūdinimas: vėsaus vandens nuojautos ir malonus įsibėgėjusios vasaros kvapas. Miesto žmogui, karštį vertinančiam kondicionieriaus elektros sąnaudomis, “L’Eau de Paille” taip pat galėtų patikti – šie kvepalai išmeta iš tradicinės citrusinės komforto zonos ir dvelkia maloniais jau šiek tiek pavargusios gamtos kvapais, įsibraunančiais liepą ar rugpjūtį atvėrus automobilio langą nemagistraliniuose keliuose. Būtina bandyti ant odos – minimalistinės Serge Lutens magijos triukai vis dar veikia.

Seniai stebiu autobiografinę S.Lutens kūrybą, matydama gilų liūdesį, egzistencinį nerimą ir stiprėjančiais sunkios praeities vaiduokliais. Unikalus asketiškumo bei prabangos burtininkas stato sau muziejų ir savo aromatams rašo sudėtingus filosofinius tekstus, kuriuos įmanoma suprasti tik skaitant bent trimis kalbomis ir išmanant meno istoriją, geografiją bei psichologiją. Šokiravęs sprendimas “L’Eau Froide” ribotą leidimą paženklinti komunistine simbolika tampa nebe tokiu šokiruojančiu, kai emocijos nurimsta: “šalčio vanduo”, Šaltasis karas, stebėtas iš kitos geležinės uždangos pusės, kitoje realybėje augęs žmogus, iš kurio negali reikalauti svetimo skausmo suvokimo – jis vaikščiojo savomis geležinėmis kurpaitėmis, mes – savomis. Garsioji vienos garsios karalienės ištarta frazė “Jeigu neturi duonos, tegul valgo pyragus” – tinkama iliustracija. Geografinės grėsmių artimumo ir intensyvumo suvokimo ribos  – taip pat.

Ir visgi. 1942 metais kovo 14 dieną Lilyje, Prancūzijoje, gimė mažas berniukas, Serge. Po poros mėnesių karo alinamoje Lietuvoje gimė kitas mažas berniukas, kurį šiandien vadinu savo Tėčiu. 1954 metų vasarą ir Lietuvoje, ir Prancūzijoje buvo pjaunamas šienas ir javai, stiprėjant nežinomybe dvelkiančioms ateities nuojautoms. Praėjus 62 metams šieno kvapas ir šalto vandens troškulys karštą vasaros dieną vis dar toks pats. Žmogaus laikinumas – vis dar virpinantis širdį.

Aš dar prisimenu, kurioje vietoje ant delnų atsiranda pūslės nuo neteisingo grėblio laikymo. “Su grėbliu reikia elgtis švelniai, lengvai, leisti jam glostyti ranką”, pamatęs pūslėtus mano delnus mokė senelis Kazimieras, slapta dar glotniau nušlifavęs grėbliakotį, kad tik mažoji anūkė niekada nebesusižeistų. Jau 20 metų senosios Vilkijos kapinės yra mano pasisveikinimo su vaikystės dievu Kazimieru vieta. Būtasis laikas, kasmet grėsmingai apimantis vis daugiau, ir tyra nostalgija “bijantiems sušlapti” – Prusto efektas, užuodus šieno kvapą pro atvertus automobilio langus.

leaudepaille

10 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Odekolonas į kelioninį krepšį: “Le Couvent des Minimes”

Skanūs kaip saldainiai! – tokia buvo mano pirmoji reakcija pamačius pardavime 30 ml “Le Couvent des Minimes” odekolonų purškiamus buteliukus. Su šiuo vardu esu pažįstama jau keletą metų, kai saulėtais apelsinmedžių žiedais dvelkiantys “Eau Aimable” ir mira bei arbata kvepiantis numylėtasis “Eau des Missions” tapo vienais mėgstamiausių šiltojo metų laiko palydovų.

Žavusis “Le Couvent des Minimes” mažylių penketukas – odekolonų armijos kareivėliai iš Provanso, Minime vienuolyno. Pranciškonų vienuolyno vardu pavadinta linija išlaiko santūrumo, dvasingumo ir tyrumo tradicijas: net pavadinimai gerokai skiriasi nuo grobuoniškai aistringų vardų, dominuojančių parfumerijos pasaulyje pastaraisiais metais. “Meilės vanduo”, “Ryto vanduo”, “Ramybės vanduo”, “Vienuolyno vanduo” ar “Minime vanduo” – paprasta ir aišku. Citrusai ir žolynai arba gėlės – toks yra bendrasis šių “vandenų” vardiklis:

“Eau Sereine” – ramybės vanduo – levandos, citrusai, rožės, šilauogės, pakalnutės, kedras. Naujausias “Le Couvent des Minimes” šeimos atstovas, dvelkiantis švelniu ir lyrišku liūdesiu iš levandų ir pakalnučių. Ramus ir grakštus tas liūdesys kaip nesutemstančio birželio dangaus stebėjimas.

“Eau du Cloitre” – vienuolyno vanduo – rožė, rožiniai pipirai, snaputis, greipfrutas, imbieras, kedras. Energijos suteikiantis aromatas su ryškia rože ir imbiero-greipfruto žvalumo užtaisu: pakankamai ryškus, kad juo kvėpintis ne tik dėl atsigaivinimo.

“Eau des Minimes” – Minime vanduo – citrusai, rozmarinas, sodo gėlės, mediena, vanilė. Žvilgsnį aštrinantys citrusai ir rozmarinas – visiška odekolonų klasika, tačiau čia jie sušvelninti našlaitėmis, melisomis ir vos juntama vanile.

“Eau Aimable” – meilės vanduo – apelsinmedžio žiedai, citrusiniai vaisiai, rožės, nasturtos. Kaip vadinasi, taip ir kvepia – šypsenomis, lengva euforija ir “drugeliais pilve”: vienas iš tų, kuriuos kaip vaistą skirčiau neramioms ar nuliūdusioms sieloms gydyti. Galima drąsiai dovanoti – žmonių, kuriems nepatinka šis aromatas sutikau vos keletą, o gerbėjų – ištisos armijos. Aš irgi iš pastarųjų.

“Eau du Matin” – ryto vanduo – citrusiniai vaisiai, kriaušės, bazilikai, kedras. Ankstyvas vasaros rytas, rasomis išpuošti žolynai, vaisių sultingumas ir varpai, skelbiantys dienos pradžią: maždaug miuziklas “Muzikos garsai”, pirmosios vasaros atostogų dienos ir džiaugsmai.

Odekolonus, kuriuos mėgstu vežtis į keliones, renkuosi pagal trijų P principą: patogumas, paprastumas, patrauklumas. 30 ml purškiami buteliukai su žaviais aromatais – pats tas. Vasarą, kai norisi aiškumo ir saugaus prognozuojamumo, sudėtingas kompozicijas ir filosofines gelmes šaltojo metų laiko nosies ir sielos užgaidoms paliekant, odekolonai puikiai patenkina mano aromatinius ir nearomatinius poreikius: subtiliai iškvėpina, gaivina, dezinfekuoja ir viešojo transporto kvapų slogutį išsklaido. Ir dar daugiau – apie odekolono naudojimo būdus kviečiu skaityti aktualumo dar nepraradusiame sename įraše https://minervos.wordpress.com/2013/05/17/naujas-zvilgsnis-i-odekolona-praktika-eksperimentai-ir-atradimai/.

Mano pasiūlymas: į odekolonus reikia žiūrėti tik pusiau rimtai – jie skirti aromatiniam troškuliui numalšinti, žvalumui ir džiaugsmui sužadinti, o ne egzistencinėms dramoms iliustruoti. Dramos palauks iki rudens – metas uogoms, vaisiams, žolynams, rasotiems rytams, basoms kojoms ir saulėtam optimizmui. Svarbiausia, apskritai to meto nepražiopsoti, gyvenant civilizuoto žmogaus ritmu.

couventdesminimes

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Iš Graikijos. “Korres” odekolonai “Summer Wood” ir “Pure Cotton”

Gegužės pradžioje skrisdama į Kretą jau žinojau, kad joje tikrai pavyks pripildyti per žiemą išsekusius gyvenimo džiaugsmo rezervuarus. Nuo pirmosios mano kelionės į Kretą buvo praėję vos devyni mėnesiai, tačiau ši Graikijos sala įtraukia taip, kad sugrįžti nori dar neišvažiavęs: paviršiniam nardymui tinkama žydra jūra, čiobreliais kvepiantys kalnai, ryškiaspalvis žydėjimas, santūrūs žmonės ir skanus maistas – visas rinkinys. Greta jūra-kalnai-jūra atostogų ritmo, planavau papildyti ištuštėjusias graikiškų smilkalų atsargas, įsigyti dar vieną smilkalinę ir įsisukti į “Korres” parfumerijos lentynas, kurias Graikijoje galima rasti visose vaistinėse. Smilkalų nusipirkau (bažnytinių reikmenų parduotuvėlės Graikijoje yra puikios!), smilkalinės nenusipirkau – paaiškėjo, kad praėjusį rugpjūtį parsivežiau gražiausią. Prieš kelionę nusiteikusi parsivežti vieną naujų kvepalų buteliuką, grįžau su trimis. Apie du iš trijų – šiame tekste.

Populiarieji graikiškos kosmetikos gamintojai “Korres” savo asortimente turi ne tik dušo gelius, vitaminus, kvepalus ir stebuklingas apsaugines priemones nuo saulės, bet ir odekolonus. Kaip tikra odekolonų mylėtoja, parsivežiau net du – “Summer Wood” bei “Pure Cotton”. “Summer Wood” kvepia kaip šviežiomis kvapiosiomis našlaitėmis įtrinta šviesi mediena: jeigu iš Keiko Mecheri “Cuir Cordoba” atimsite zomšą, vietoje jos įdėsite medieną ir iškvėpinsite ką tik nuskintomis našlaitėmis, gausite “Summer Wood”. “Pure Cotton” – pats minkščiausias vilkdalgis, kokį esu sutikusi, su mandarinų ir ambros draugija, kuris, tikėtina, patiktų ir tiems, kurie apskritai nemėgsta vilkdalgių. Taip, primena Prada “Infusion d’Iris”, taip, tai absoliutus privalumas – puikus korektiškas aromatas, tinkantis net ir oficialiausiame darbe. Kvapai nėra labai sudėtingi ar daugiasluoksniai – kuo pasikvėpinai, tą ir turi iki išblėsimo, tačiau tas paprastumas ir prognozuojamumas yra tai, ko man labiausiai norisi šiltuoju metų laiku.

Alavijų ir imbierų ekstraktais praturtinti odekolonai žada vėsinimo pojūtį ir gaivą, o jais purkštis arba šlakstytis siūloma pagal poreikį. Teoriškai, viskas taip, kaip ir priklauso odekolonams, kurie tradiciškai yra 3-5 % koncentracijos citrusų dominuojami ir iki valandos išliekantys kvapai, pietų šalyse naudojami kaip tradicinė kūno priežiūros priemonė. Tačiau su “Korres” odekolonais teorija neveikia: aromatai ant mano odos išlieka tarsi kokybiški kvapieji vandenys – mažiausiai 6 valandas. Jeigu kvėpinčiausi taip, kaip priklauso kvėpintis odekolonais – gausiai ir dažnai, peržengčiau visas tolerancijos ribas ir susipykčiau su savimi jau po antro pasikvėpinimo.

Verdiktas: “Korres” odekolonai – tarsi laimėtas aukso puodas už itin nedidelę kainą (100 ml – 17.80 Eur): puikūs aromatai, fantastiškas išlikimas ir šviesi nostalgija. (Į Kretą grįžčiau nors ir rytoj – dievų kraštas, nediskutuotinai. Aš suprantu, kodėl Dzeusas ir Europos palikuonys gimė būtent ten.)

kreta-koliazas

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji

Kvepalai jaunuoliams: kai “Fahrenheit’ui” dar per anksti

Prieš dvidešimt metų aš kvėpinausi tyliai pasiskolintais brolio “Old Spice”, mano meilė kvėpinosi dar tyliau pasiskolintu tėvo “Fahrenheit’u” ir abu jautėmės geriausiai kvepiančiais paaugliais pasaulyje ar bent jau netoli to. Mano klasiokės kvėpinosi ryškiaspalviais “Impuls” dezodorantais iš kioskų ar turgaus, klasiokai – skolintais tėvų kvepalais arba apskritai niekuo. Parfumerijos pasirinkimas jauniems žmonėms tuo metu Lietuvoje tikrai buvo itin saikingas, artimas nuliui, todėl užaugo ištisa karta slaptų “Fahrenheit’ų”, “Hugo Boss’ų” ir “One Man Show” bandytojų, tradiciškai, persikvėpindavusių pirmą kartą naują kostiumą apsirengus – juk reikėjo kvepėti kaip suaugusieji. Tie kostiumai seniai išaugti, mes šiandien gerokai išmanesni ir modernesni, o stulbinantis parfumerijos asortimentas leidžia kvėpintis jau nuo lopšio. Kvepalai jaunuoliams, kuriems “Fahrenheit” kvėpintis dar per anksti – šio teksto tema.

Nėra teisingo atsakymo į klausimą apie amžių, nuo kurio jaunuoliams apskritai verta kvėpintis – kiekvienoje šeimoje yra savos tradicijos, o ir pačios asmenybės yra skirtingos su skirtingais parfumeriniais poreikiais. Universali taisyklė, kuri galioja renkant kvepalus jaunuoliui – kvepalai neturi pranokti asmenybės, todėl nerūpestingam studentui tikrai nereikia visos smilkalinės bažnyčios ar sodrios prieskoninės odos, jeigu jo mintyse dar švilpauja šimtas pavasarių. Egzistencinės filosofijos, gilios meditacijos, laukinis geismas ar nepadorūs gundymai iki pirmų raukšlių ir žilų plaukų paprastai yra neaktualu. Apie biologines priežastis, kodėl galima tam tikra pozityvi diskriminacija pagal amžių, jau rašiau tekste apie kvepalus jaunoms merginoms – dar stipresne apimtimi jos galioja jaunuoliams. Todėl siūlau mėgautis esamuoju laiku ir pateikiu sąrašą, kuriuo ir pati vadovaujuosi kvepalus pirmųjų kostiumų dėvėtojams ir pirmųjų darbo pokalbių dalyviams rinkdama:

  1. Saldūs citrusai, ypač – yuzu (japoninė citrina) ar citronas. Tinka 14+ amžiui, kvepia optimistiškai ir jaunatviškai. Mano favoritai – Caron “Yuzu Man”, L’Occitane “Eau de Cedrat”, Parfum d’Empire “Yuzu Fou”, Editions de Parfums Frederic Malle “Cologne Bigarade”, Frapin “L’Humaniste”, CK “One” ir panašiai.
  2. Vanduo ir gaiva. Giorgio Armani “Acqua di Gio” bei Issey Miyake “L’Eau d’Issey” ne veltui buvo tokie populiarūs savo laiku. Iš moderniojo asortimento, man patinka L’Occitane “Mer & Mistral”. Vėsinantys, gaivinantys, raminantys – tai, ką 30+ paprastai renkamės atostogoms, puikiai tinka ir jaunuoliams.
  3. Technologijos. Comme des Garcons “Amazingreen” – ultra moderni žaluma ir įsivaizduojamo parako akordai, Costume National “Cyber garden” – taip pat ultra moderni žaluma ir vinilo akordas. Skamba keistai, o realybėje – puikūs kvapai šiuolaikiniam jaunuoliui  su technologijų pasaulio prieskoniais.
  4. Žingsnis į klasiką. Asmenybės neužgožiantys kvapai, kuriais galima drąsiai kvėpintis į pirmuosius darbo pokalbius, egzaminus ir pasimatymus. Jean Paul Gaultier “Le Male”, Amouage “Reflections”, Costume National “Homme”, Diptyque “Tam Dao”, Dior “Eau Sauvage”, Hermes “Terre d’Hermes” variacijos, žodžiu, citrusai, nesudėtinga mediena, lengvas muskusas ir prieskoniai, tinkantys 18+.
  5. Asmeniškumas. Kvapai, kuriuos jaunuoliai išsirenka kartu su tėvais kvepalų parduotuvėje; kvapai, kuriuos jaunuoliams padovanoja suaugusieji, turintys tam tikrą intenciją ir palinkėjimą- kitaip sakant, kvepalai su asmenine istorija, svarbesne nei pats kvapas.

Pasikartosiu, aš už tai, kad jaunuolius į parfumerijos pasaulį įšventintų tėvai – žinios, kaip rinktis ir naudoti kvepalus, yra ne mažiau svarbu nei tinkami higienos įgūdžiai ar teisingų stalo įrankių pasirinkimas iškilmingos vakarienės metu. Perlenkiu? – anaiptol: persikvėpinę kolegos, kurių, esu tikra, daugelis turime ar turėjome, yra viso to iliustracija. Tai, kas svarbu: ant vyrų odos kvepalai išlieka ilgiau ir skleidžiasi intensyviau nei ant moterų, todėl saikas kvėpinantis yra visada aktuali taisyklė. Nuspaudus purkštuką kvepalų srove ant savęs piešti kryžiaus ženklą – XX amžiaus vyrų kvėpinimosi mados, “kai dinozaurai dar gyveno” stiliumi. Kvėpintis dėl savęs, tuo pačiu savo kvepalais neperžengiant kitų žmonių asmeninio komforto ribų – 2016-ieji. Visko išmokstama.

koliazasjaunuoliokvepalai

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus