Kuo ilgiau esu parfumerijos pasaulyje, tuo stipriau įsitikinu, kad egzistuoja prognozuojamoji parfumerija su iš anksto suformuojamomis parfumerijos tendencijomis ir yra “Hermès“ bei dar keli vardai, kurie tas tendencijas sėkmingai sugriauna, išsaugodami ištikimybę patys sau, net jeigu vertinant iš šono ji atrodo komerciškai rizikinga.
2017 metų rudenį, “Hermès“ pristatė pirmąjį aromatą jaunajai “Hermès“ kartai, kuri po kurio laiko neabejotinai užaugs iki oraus šilkinių “Hermès“ skarų ryšėjimo bei “Birkin“ rankinių, pavadintą “Twilly d’Hermès“ – siauriausio “Hermès“ šilkinio šalikėlio vardu. (Apie “Twilly“ rašiau 2017 metų spalio įraše) Įnoringas imbierais, tuberozomis ir santalmedžiu dvelkiantis Christine Nagel kūrinys skyrėsi iš kitų 2017 metų “sunkiasvorių“ naujienų, orientuotų į jaunąją kartą: jis nebuvo švelnus ir romantiškas, erzino uoslę ir kėlė idėjas ne apie trapias fėjas, bet apie savo ateitį drąsiai kuriančias merginas, garsiai išsakančias savo nuomones. Rožine konditerija ir romantika besižavinčios nosytės, susiraukė su “Twilly d’Hermès” susipažinę, nes “Twilly d’Hermès” pavadinti “skanučiais kvepaliukais” niekaip negali, o tai jau ilgamečio “Hermès“ tikslo pasiekimas ir viršenybės virš tendencijų pripažinimas.
Po beveik dviejų metų, 2019 metų rugpjūtį, “Hermès“ pristatė “Twilly d’Hermès Eau Poivrée“. Pamačiusi pavadinimą, kurį paraidžiui galima suprasti kaip “Twilly pipirinis vanduo”, sąžiningai, nusiteikiau flankeriui: kad tai bus tarsi jau pažįstama “Twilly”, tik joje, pagal visas flankerių tradicijas, imbierus keis pvz. rožiniai pipirai, o tuberozos ir santalmedžiai liks kaip buvę. Užsimiršau, kad tai yra “Hermès“: svarbiausioji “Hermès“ nosis Christine Nagel nusprendė sukurti ne flankerį, kuriame akimirksniu atpažįsti pirmtaką, bet visiškai naują aromatą, kurį su “Twilly d’Hermès” sietų tik jautresnės uoslės nustatomas DNR. Rožiniai pipirai (arba švelnieji piruliai, jeigu jau visiškai taisyklingai lietuviškai rašyti), rožės ir pačiulis – tokia yra pagrindinė “Twilly d’Hermès Eau Poivrée“ kompozicijos sudėtis, jokių imbierų ar tuberozų. Dievaži, rožinių pipirų ir rožės, rožės ir pačiulio duetais nieko nebenustebinsi nuo kokių 2007 metų – atrodo, kad jau viskas matyta ir uostyta, bet, neužsimirškime – tai yra “Hermès“ kūrinys, o “Hermès“ aromatus rikiuojanti Christine Nagel nėra apie greitą pelną svajojantis klonų armiją primenančių nišinių kvepalų kūrėjas.
“Twilly d’Hermès Eau Poivrée“ slypi apgaulingai rožinės spalvos buteliuke su rožiniu šilko kaspinėliu, uždarytame į rožiniais “Hermès” raštais dekoruotą dėžutę. Pirmoji “Twilly” puošėsi oranžine spalva, akimirksniu atpažįstamu “Hermès” parašu, o pipirinės “Twilly d’Hermès Eau Poivrée” spalvinėje gamoje oranžinė persipina su rožine. Ta pati charizmatiškai savitų charakterių “Hermès” aromatų gentis, bet visgi niekaip ne flankeris: jaunatviškas, energingas, gana gaivus ir tam tikra prasme minimalistinis kvapas, kuriame visus tris pagrindinius akordus nesunkiai gali užuosti aromatui skleidžiantis, tačiau minimalistinė kompozicija pertekliaus laikais yra didelis privalumas bei profesionalumo ženklas. Rožiniai pipirai lengvai erzina nesukeldami čiaudulio, rožės yra jaunatviškai gaivios, o žemiškas pačiulis atlieka sutramdymo funkciją tarsi geros manieros. Taip, pipirų pradiniuose akorduose tikrai yra, tačiau jaunosios nosytės, neabejoju, šį kvapą įvertins kur kas teigiamiau nei pirmąją “Twilly”.
Verdiktas: man labai patiko, o prieš 20 metų man būtų patikę dar labiau. Intelektualumas, savitumas, tikrosios vertybės ir jokios konditerijos, erotikos, ambroksano bei kitų laikmečio parfumerinių triukų. Kasdieniniai, patogūs kvepalai užaugusiai Hermionai, kai charakteris ir asmenybė bei tos asmenybės idealai yra svarbiausia. Puikiai tinka ir pagyvenusioms Hermionoms ar karo deivėms – pagal poreikius. Mano kvepalų spintoje, o tiksliau – rudens garderobe, “Twilly d’Hermès Eau Poivrée” savo vietą bei vaidmenį rado itin lengvai.
Lietuvoje jau prekiaujama. Pauostyti primygtinai rekomenduoju kaip kokybiškos parfumerijos “ir į darbą, ir į mokslus, ir į pasaulio išgelbėjimą“ atvejį.
Minervos Blog'as: Įkvėpimai 