Kosmoso tema yra visada įdomu, kol ji netapo rutinine kasdienybe – o, panašu, ir netaps, kol žmonija labiau užsiėmusi karais nei kosmoso tyrimais. “Marc-Antoine Barrois“ parfumerijoje yra bene arčiausiai kosmoso – ir pavadinimais, ir aromatais. Kadaise pažintimi su tada dar kylančia parfumerijos žvaigžde Quentin’u Bischu laimingą bilietą ištraukęs vyriškų drabužių dizaineris iš Šiaurinės Prancūzijos dalies savo vardo kvepaluose fantazuoja apie didžiuosius palydovus bei asteroidus, Quentin’ui šias fantazijas paverčiant nosių numylėtiniais.
Aktualiausioji tema parfumerijos pasaulyje paskutinėmis dienomis – “Ganymede“ kvapiojo vandens ir kvepalų ekstrakto palyginimas. Kai “Ganymede“ kvapusis vanduo yra tikra ikona, kaip jos nesugadinti? – esu tikra, šį klausimą sprendė ir “Marc-Antoine Barrois“. Talentingasis Quentin’as Bischas nenuėjo lengviausiu keliu, tiesiog padidinant tos pačios kompozicijos koncentraciją kvepalų skystyje, nors “Ganymede“ kvapiojo vandens gerbėjų minios jo už tai tikrai nekaltintų. “Ganymede“ abi versijos yra ir panašios, ir skirtingos: mandarinai, šlamučiai, šafranas ir Akigalawood molekulės yra pasikartojantis motyvas – tas akimirksniu atpažįstamas sodriai mineralinis, metalinis su medienos potėpiais. Tačiau kvapiajame vandenyje įsivaizduojamo Ganimedo vandenyno drėgmę sukuria pudrinės našlaitės ir abrikosais dvelkiančios kvepenės, o kvepalų ekstrakte dominuoja dūmai, gimę iš miros, smilkalų ir didžiulės šlamučio dozės.
Minias audrinantis “Ganymede“ kvapusis vanduo manęs neįtikino juo žavėtis – jis buvo šaltas, atšiaurus, svetimas, tačiau savo dūmais įtikino “Ganymede“ kvepalų ekstraktas. Reikia didelio talento ir drąsios vizijos, kaip sujungus smilkalus, mirą ir šlamutį su pasiteisinusiu mineralinio-metalinio/šafraninio-medienos kvapo pagrindu neatidaryti bažnyčios durų. Kol “Ganymede“ kvapiojo vandens gerbėjai raukys nosis ekstraktą uostydami ir šaltos kosminės spinduliuotės nerasdami, egoistiškai juo mėgausiuos. Dūminis-odinis šlamutis, į save sugėręs kalnų didybę, įnoringas miros ir smilkalų sausumas, o tik po to privalomoji “Ganymede“ šafraninė-metalinė sėkmės paslaptis. Pasakyti, kad tai yra modernus kūrinys – nieko nepasakyti: futuristinis – arčiau tiesos.
O juk Ganimedas, prieš tapdamas didžiausiu Jupiterio ir visos Saulės sistemos palydovu, buvo Antikos mitologijos herojus: nepaprasto grožio jaunuolis, kuriam Olimpo dievai suteikė nemirtingumą ir paskyrė dieviškojo nektaro pilstytoju. “Marc-Antoine Barrois“ istorijos “Ganymede“ dosniai pilsto ne nektarą – į sielą ir odą įtatuiruojamus kvepalus, kurių paprastai nenusiplausi. Įpilk man to stipresnio, Ganimedai – su dūmais ir G.Holsto “Planetos: Jupiteris, atnešantis džiaugsmą“ skambesiu kaip iš “Žvaigždžių karų“. Šiandien noriu gyventi visa apimtimi.
“Ganymede“ kvepalų ekstrakto natos: šlamutis, smilkalai, mira, safraleino (šafranas) ir Akigalawood molekulės, mandarinai. Kvapiojo vandens natos: mandarinai, šafranas, kvapiosios našlaitės, kvepenės,
„Akigalawood“ ir šlamučiai.
Lietuvoje “Marc-Antoine Barrois“ kūriniais prekiauja “Créme de la Créme“.
Minervos Blog'as: Įkvėpimai 