Category Archives: Hermes

Hermès “Eau de Citron Noir“: nenuobodžiai juodas odekolonas

Viena iš klasikinės parfumerijos konstantų, kurių jau seniausiai nebereikia įrodinėti – “odekolono aromato kompozicijoje privaloma tvarka turi dominuoti citrusinių vaisių akordai“. Žinant tai, kad odekolonai gaminami nuo XVIII pradžios, gali pasirodyti, kad citrusinių odekolonų tema viskas jau yra pasakyta, tačiau tik ne tada,  kai odekolono temos imasi “Hermès“: jau keletą dešimtmečių “Hermès“ kelia sumaištį ir eksperimentuoja savitais citrusais bei odekolono sampratos ribų išplėtimu.

2018 metų pavasarį “Hermès“ naujiena “Eau de Citron Noir“ – fantastiškai įdomus Christine Nagel kūrinys, dar kartą patvirtinęs “Hermès“ maištauja odekolono tema verdiktą. Saulėje arba orkaitėje iki juodumo sudžiovinta žalioji citrina – tradicinis Vidurio Rytų prieskonis, dvelkiantis sodriais dūmais apsmilkytais nesaldžiais citrusiniais vaisiais. Būtent juodoji žalioji citrina tapo įkvėpimu šio odekolono sukūrimui. Maža to, greta juodosios žaliosios citrinos akordo, šio odekolono sudėtyje sutinkama vadinamoji Budos ranka – pirštuotojo vaistinio citrinmedžio vaisius, vadinamas pirštuotoju citronu, ypač vertinamas dėl savito aromato, dūmais dvelkianti juodoji arbata bei balzaminio taukmino (Pietų Amerikos medis, kurio mediena dar žinoma kaip cabreuva, o iš medžio sakų išgaunami Tolu balzamas bei Peru balzamas) mediena.

Kaip man patinka šis juodojo citrono odekolonas! Visų pirma, tai yra unikali citrusinio vaisiaus temos interpretacija, turinti be galo įdomų kultūrinį pagrindą, o aš mėgstu dar negirdėtas istorijas. Visų antra, arbata – vienas iš mano mėgstamiausių akordų parfumerijoje, o čia ji yra juoda, sodri ir dūminė. Visų trečia, “Eau de Citron Noir“ dėl savo savitumo kadaise būtų drąsiai priskirtas nišinei parfumerijai, kai nišinė parfumerija dar reiškė drąsios idėjos atskleidimą aromato akordais (taip, buvo laikai, kai idėjos interpretacijos ir parfumerininko talento demonstravimas buvo aukščiau už nuobodžiai saugią komerciją). Visų ketvirta, šis odekolonas – dar vienas Christine Nagel, Jean Claude Ellena augintinės, talento bei teisingo “Hermès“ pasirinkimo patvirtinimas. Drąsiai teigiu: tai nėra aromatas minios nosių lepinimui – ir gerai. Nenuobodžioji parfumerija su intelektualiu edukacijos užtaisu ir originaliu gaiviai sunkiu prieskonių-dūmų-žaliosios citrinos-medienos aromatu. Tiems, kurie juodoje spalvoje mato visas pasaulio spalvas. Man.

Lietuvoje jau prekiaujama.

Reklama

2 Komentaras

Filed under Bendroji, Hermes, Informacija apie kvepalus

Prabėgantis šuoliais. Hermes “Galop d’Hermes“

Pirmąkart juos išbandžiau Varšuvos oro uoste prieš devynis mėnesius, skrisdama į ugnikalniais nusėtą Atlanto salą. Pasikvėpinau ir išskubėjau į lėktuvą ugnies, vasaros ir banginių ieškoti. Parskridusi vėl ėjau jais kvėpintis, bagažo atsiėmimą palikdama paskutinei minutei, ir pakeliui į Lietuvą periodiškai pauostydavau riešą, vis aiškiau suvokdama, kad Hjustonas netikėtai susidūrė su milžiniška problema. Kvepalų, kurie ant mano riešo skleidėsi dar neregėtais atspalviais ir negirdėtais pustoniais, Lietuvoje nėra. Šalyje, kurioje yra beveik viskas – net ir Roja Parfums „Roja Haute Luxe“, kainuojantys daugiau nei 3000 Eur, bei juos be didesnių pastangų įperkantys žmonės, jų nėra: galima rasti tik kompanijos boutique bei kitose išskirtinėse prekybos vietose toli nuo Lietuvos arba, netikėtai, Varšuvos oro uoste, bet, deja, ne pačioje Varšuvoje.

Taip devynis mėnesius gyvenau progos laukimu, o tiksliau – susikūrimu. Atlikau namų darbus, ieškodama pardavimo vietų, išpardaviau dalį kvapų kolekcijos, gaunamus honorarus kaupiau tiksliniame fonde, metų pabaigoje paskelbiau parfumerinį pasninką, susilaikydama nuo bet kokių aromatinių pirkinių iki svajonės išpildymo. Niurnbergas, Kaiserstrasse 12, gruodžio 8 diena, privalomieji reveransai ir komplimentai, oranžinės spalvos pirkinių maišelis su karieta, begėdiškai sulankstytas į rankinio bagažo kuprinę, greta dantų pastos ir blakstienų tušo parskraidintas balnakilpės formos buteliukas.

Hermes „Galop d‘Hermes“ – parfumerininkės Christine Nagel debiutas kaip pagrindinės „Hermes“ nosies po Jean-Claude Ellena pasitraukimo, mano nuomone, nesulaukęs jo verto dėmesio. Rožė, zomša, šafranas ir svarainiai, kvepalų ekstrakto koncentracija, prekybos vietų ribojimas, „Hermes“ žirgų legendą tęsianti buteliuko forma ir pavadinimas – visas komplektas argumentų, kodėl „Galop d‘Hermes“ turėjo tapti išskirtiniu atveju „Hermes“ kvapų namuose. Bandžiusiųjų nuomonės apie aromatą itin skirtingos – nuo santūrių nuobodulio verdiktų iki pikto nosių suraukimo, bet jokios pritariamosios euforijos ir ditirambų. Akivaizdu: „Galop d‘Hermes“ nėra sukurtas minių pamaloninimui – išimtis iš pastarųjų metų parfumerinio konteksto.

Tai galėtų būti mano kvepiantis parašas – taip arti tokio drąsaus verdikto dar nebuvau priartėjusi. Mano odos chemija išryškina „Galop d‘Hermes“ svarainius, kurie išlieka atpažįstami visą aromato sklaidos laiką, o svarainiai – mano Prusto efektas, vaikystės rudens kvapas tėvų namuose. Šafranas rožę paverčia griežta ir aštria, rūgštimi alsuojančios svarainio sultys tą rožės griežtumą sustiprina įtaigumu, o gana animalistinė zomša, iškvėpinta griežtai-aštriai-sultingai-rūgščiu deriniu, transformuojasi į paskutinius metrus prieš finišą, įveikiamus šuoliais, kuriuos vėliau vėl ir vėl išgyveni sapnuose ir prisiminimuose, apie juos pasakodamas istorijas „nežemiška jėga mane stūmė į priekį“ stiliumi. Tai ne aromatas – tai žaizdomis ir randais rašomas gyvenimo aprašymas, rūgščiai saldi aplodismentų kaina.

Balnakilpės gali būti išganymas, leidžiantis saugiau laikytis ant žirgo ir greičiau šuoliuoti tikslo link, jeigu esi pavargęs raitelis, arba begalinės kančios simbolis, jeigu esi nuvarytas žirgas. Šiandien, savo gimimo dieną, aš jaučiu, kad nepaisant to, jog esu tas beprotiškai pavargęs raitelis, Hermes „Galop d‘Hermes“, geležines kurpaites ir stiklo kalnus kainavusios puikiosios balnakilpės, dvelkiančios mano gyvenimo aprašymu, galėtų virsti ta „nežemiška jėga“, padedančia neišlėkti pirmame posūkyje, kol įkvėpimo-iškvėpimo burtažodžiai dar veikia. Statau garbingiausioje ir greičiausiai pasiekiamoje kvepalų spintos vietoje prieš visą savo kvepiančią armiją su maršalo antpečiais, laiko žirgams šuoliavimo tempą paspartinus dar vieneriais metais, ir tikiuosi metų tarsi stebuklo.

4 Komentaras

Filed under Bendroji, Hermes, Informacija apie kvepalus

Meditacija akmens tema: Hermes “Le Jardin de Monsieur Li“

Jeigu reikėtų nupiešti mano vidinės energijos ir įkvėpimo baterijas įkraunantį paveikslą, tai būtų atšiaurus, bet saulėtas peizažas su kalnais, uolienomis ir audringa jūra. Bent kartą per metus man gyvybiškai reikia pabėgimo į akmenuotus ir kalnuotus kraštus, kur lygumų gyventojos siela pradeda dainuoti akmenimis kartu su kalnų ožkomis laipiodama ir ant uolos virš audringos jūros sėdėdama. Jeigu slėniuose tarp kalnų auga citrusiniai vaisiai, tai išvis arti tobulybės. Tokį kraštą jau antrus metus iš eilės lankau balandžio pradžioje – kai atšiaurioji sala pražysta ir tarp akmenų žydi ramunės, aguonos bei man dar nepažįstamos gėlės, o citrinmedžiai ir apelsinmedžiai žiedų aromatais net ir tokius paniurėlius kaip aš priverčia šypsotis.

Vakar vakare, grįždama iš manosios įkvėpimo žemės, oro uoste radau tobulai šią “baterijų įkrovimo“ kelionę iliustravusį kvapą. Paskutinysis Jean Claude Ellena “sodas“ iš Hermes “Les Jardins“ kolekcijos, įkvėptas tradicinių kinų sodų, sukurtų iš ramaus vandens telkinio, jame atsispindinčių gėlių, akmenų ir šešėlį metančių bambukų. Parfumerinės poezijos metras J.C.Ellena šiame sode žaidžia iliuzijomis, nes pateiktos oficialios natos ir uoslės aptinkamas aromatas prasilenkia. Informacija ant dėžutės skelbia, kad “Pono Li sodo“ aromatinė ašis – augalinis jazminas, kinkanas ir augalų syvai. Ant mano odos aromatas atsiskleidžia pipirais pastiprintais “elleniškais“ citrusais, vandeningais bambukais ir intensyvia mineraline nata – visą savaitę uosčiusiai uolienas šis akmeninis akordas kaip balzamas sielai. Jazminas, kinkanas šiuose kvepaluose yra tik nujaučiami – mineralinį citrusinių krūmokšnių įspūdį jie sušvelnino tik po geros valandos. Gaiviai kartus, atšiaurus, maištingas, intelektualiai energizuojantis, tarsi audringos sūrios jūros bangos, užliejančios saulės įkaitintas uolienas, vėjui atnešant vos užuodžiamą švelnų augalų ir medienos (kedras? santalmedis?) aromatą, kuris palaipsniui išryškėja ir sušvelnina pradinį atšiaurumą. Beje, teoriškai, tualetinis vanduo, praktiškai – dėl įnoringų natų ant odos išlieka kaip kvapusis vanduo, o gal ir ilgiau.

hermes1

Oro uoste kvepalų nebuvau pirkusi daugelį metų, tačiau “Le Jardin de Monsieur Li“ aromato, ant kelionių batų likusių uolienų dulkių, akyse stovinčių vaizdų bei nuo jūros vandens dar sūrios odos derinys buvo tai, ką tiesiog turėjau parsivežti. Akis atveriantis ir mintis nuskaidrinantis aromatas, maištingą sielą įtikinantis būti “čia ir dabar“. Manoji meditacija pajūrio akmens, užaugančio į kalną, tema, atspirties dar vienam skrydžiui taškas.

hermes2_maljorka

P.S. Parfumerijos bendruomenėje sklandantys gandai, kad “Pono Li sodas“ yra paskutinysis Jean Claude Ellena kūrinys, sukelia “elleniškai“ skaidrų liūdesį. Tai, kas atrodo amžina, išties yra tik akimirka.

8 Komentaras

Filed under Bendroji, Hermes

Atsisveikinantys kvepalai: vintažiniai Hermes “Amazone“

Pasak senovės legendų, amazonės buvo moterys-karės, pasižyminčios puikiais karybos įgūdžiais ir savotišku požiūriu į savo tautos vyrus. Šiandieninės amazonės kariauja kasdieniniuose karuose su ne mažesniu agresyvumu, vietoje arklio pasikinkę automobilius, vietoje užimamų miestų užkariaujančios gyvenimo aukštumas ir platumas, vietoje Artemidės šventyklų kitus dievų garbinimo būdus pasirinkę, bet visada su polėkiu spindinčiomis akimis ir ryžtingomis mintimis. Nesu tikra, kad šiandieniniame pasaulyje moters pavadinimas amazone turi tikrai teigiamą potekstę, tačiau kariauti nusiteikusia amazone tikriausiai jau gimstama, o prigimties  ir įgimtų dalykų nepakeisi net ir aukštakulniais bateliais ar “privaloma turėti“ formos sijonais. Kai kurios jaunystėje buvusios amazonės su amžiumi ir gyvenimo patirtimi aptingsta, polėkius ir karo žygius praėjusiems laikams palikdamos, kol susiklosčiusios aplinkybės prigimties neprimena – ir traukia tada amazonės naujų pasaulių ar savo baimių nukariauti, pageidautina – tinkamais kvepalais apsiginklavusios.

Amazonėms tinkantį ginklą savo kvepalų spintoje turiu jau seniai – kadaise į mano rankas pateko vintažinė Hermes “Amazone“ EDT versija, sužavėjusi nuo pačio pirmo jų įkvėpimo, kai šiprinė žaluma dar neatrodė apskritai kvėpinimuisi tinkama. Maurice Maurin kurtuose Hermes “Amazone“ (1974) pradinėse natose –  galbaninė ferula, hiacintai, juodieji serbentai, bergamotė, vidurinėse – jazminaitis, pakalnutė, florencinis vilkdalgis, rožė, bazinėse – kedras, vetiverija, ambra ir briedragės. Gražus, drėgnas, žalias ir dar šipras – kitaip nepasakysiu: hiacintai lyg iš Guerlain “Chamade“ atkeliavę, pats aromatas iškart po pasikvėpinimo šiek tiek primena Jacomo “Silences“. Pradžioje ryškiai suskambantys žali hiacintai ir žali juodieji serbentai (lietuvių kalbos grožis!) palaipsniui atsiskleidžia pačia pozityviausia prasme senamadiškomis gėlėmis (dar neprasiskleidusio žiedo uostymo iliuzija), kol  bazinėse natose gėles užgožia šiprinė žaluma, labai gražia ambra sušvelninta, kuri bazei suteikia šiek tiek kvapnaus saldumo. Ta amazonė, kuriai buvo sukurti šie kvepalai, turėjo žirgu po pelkynus-papartynus lakstyti – tamsių šešėlių,  pro medžių lapiją prasiskverbiančių saulės spindulių, žalios miško augalijos ir drėgno miško vėsos vizija. Ir ši drėmės ir žalumos vizija yra visiškai racionali, jeigu “Amazone“ suvokti ne kaip amazonę – moterį-karę, bet kaip Amazonės upę su visomis jos džiunglėmis.

Labai mielai kvėpindavausi Hermes “Amazone“ juos įsigijusi: jie man tiko ankstyvais pavasariais, kai pavasarinė drėgmė, rodos, kviečia saulę ir gamtos žalumą pasirodyti, į ilgus pasivaikščiojimus gamtoje keliaujant ar šiaip – ankstyvosios jaunystės reputaciją prisiminus. Šiandien “Amazone“ mėgaujasi išskirtine ramybe, siekiant ją išlaikyti kuo ilgiau kaip itin gražių praėjusių amžių kvepalų pavyzdį. Nežinau, kiek laiko dar pavyks išlaikyti vintažinius Hermes “Amazone“ kvepalus jų naudojimui tinkamoje būsenoje: per tuos bene septynerius metus, kiek turiu šiuos kvepalus, jie iš spintos ištraukiami retai ir naudojami labai pagarbiai – iki šiol aromatas išliko tobulas – visiškai nepasikeitęs, taigi, paranojiškas šių kvepalų saugojimas tikrai pasiteisino. Ir visgi: esu realistė – vintažinė EDT versija nėra amžina, o dabartinė “Amazone“ versija nėra ta, kurią labai norėčiau turėti – gan stiprus aromato perrašymas, gerokai sumažinant žalumos ir pridedant vaisių. Prisimindama mano vaikystėje itin populiarią M.Bojarskio dainą pasiguosiu tuo, kad viskas praeina – ir liūdesys, ir džiaugsmas, tik reikia tikėti, kad meilė nepraeis. Tą dieną, kai turimi Hermes “Amazone“ pakvips senus kvepalus išduodančiu nemaloniu aliejiniu aromatu, teks ją paleisti kaip praeinančius metus ar išeinančius žmones su ja atsisveikinant – šiandien tokio tipo kvepalai sugrįžta jau perrašyti, kitokie, šiandien ir mes, buvusios amazonės, paprastai kariaujame su savimi ar prieštaringu interneto pasauliu. (Apie tai, kad miniatiūrų dėžėje yra dar bent dvi Hermes “Amazone“ skirtingų koncentracijų miniatiūros, tiesa vėlesnio leidimo nei aprašomoji, istorija nutyli. Karai žmonės išmoko apsirūpinti to, kas vertinga, atsargomis. Jeigu ta meilė kartais išties nepraeitų.)

AmazoneHermes

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Hermes, Informacija apie kvepalus

Pegaso pasaka. Pabaiga

pabaiga_tekstas-desktop-resolution

pabaiga-desktop-resolution

2 Komentaras

Filed under Hermes

Pegaso pasaka. Avinas

avinas_tekstas-desktop-resolution

avinas-desktop-resolution

Parašykite komentarą

Filed under Hermes

Pegaso pasaka. Jautis

jautis_tekstas-desktop-resolutionjautis-desktop-resolution

Komentarų: 1

Filed under Hermes