Juodžiausios nakties kvapas arba Nasomatto “Black Afgano“ prieš LM Parfums “Black Oud“

Trumpiausiomis metų dienomis, kai saulė, rodos, išvis nepakyla aukščiau horizonto, o naktis karaliauja, rodos, ištisą parą, jautiesi keistai: pradedi tikėti tamsiais mistiniais dalykais, kai visos katės tamsoje juodomis atrodo, kai rankos nevalingai tiesiasi į eilinį kavos puodelį, nes organizmas tarsi lepi gėlelė oranžerijoje mielai miegotų žiemos miegu, o kaimynai akivaizdžiai persistengia su kalėdinių švieselių kiekiu languose ir balkonuose, tačiau tu juos puikiai supranti – šviesos norisi, kuo daugiau šviesos, nes tamsoje yra gera tik trumpą laiką ir savo noru. Toks jau tas gruodis – keliesi tamsoje, grįžti namo tamsoje, blankią dienos šviesą matydamas tik keletą valandų per dieną.

Tikroji tamsa, sako, yra juoda. Juoda kaip naktis, juoda kaip nafta, juoda kaip katė, perbėganti per kelią, juoda kaip kava ar kaip didžioji dalis mano garderobo. Juodoje tamsoje išryškėja visi pojūčiai ir baimės, nes juoda reiškia paslaptį, kurios tu dar nežinai, todėl jautiesi nesaugiai; juoda spalva yra apgaulinga: ji gali slėpti visišką tuštumą ir begalinę gelmę. Tam tikra prasme, ta juodos spalvos sukuriama paslaptis yra slaptas ginklas prieš visą pasaulį: vienas garbus profesorius,  kadaise mane sutikęs juokaudavo, kad be reikalo visą laiką rengiuosi juodai – “juodai apsirengusi moteris visada atrodo protinga, o tu ir taip tokia esi“, bet išties – juodai apsirengęs žmogus atrodo paslaptingai ir niekada nežinai, kas sukasi jo mintyse. Šalia visų mistifikuotų ditirambų juodai spalvai juodo gruodžio kontekste man jau senokai kyla klausimas: kuo kvepia juoda spalva? – ir atsakymo į šį klausimą ieškau visą savo kvepiantį gyvenimą. Sąžiningai, atsakymo iki šiol neradau, tačiau šįkart dalinuosi dviejų juodų kvepalų palyginimo rezultatais, sutapusio su juodžiausiomis metų naktimis – Nasomatto “Black Afgano“ ir Laurent Mazzone (LM Parfums) “Black Oud“.

Nasomatto “Black Afgano“, vos pasirodę Lietuvoje, tapo legenda: įsigyti šiuos kvepalus tapo privalomu dalyku bene visiems madingiems žmonėms ir turėti jos kaip madingą aksesuarą, nebūtinai jais kvėpinantis. Išduosiu paslaptį: tiek laiškų, kiek esu gavusi su prašymais patarti dėl “Black Afgano“ įsigijimo reikalingumo, nesu gavusi apie jokius kitus kvepalus – tipinis klausimas buvo maždaug toks “man jie nepatinka, bet jie yra aukštas lygis – ar man tikrai jų reikia?“.  Ir sugalvok, kad nori, teisingą atsakymą į tokį klausimą… 🙂 Akivaizdu, kad šių kvepalų beprotiškas populiarumas tiesiogiai susijęs su pavadinimu – Afganistaną visi esame girdėję ne kartą per dieną nuo 1979 metų pradedant su nauja populiarumo banga po 2001 metų karo pradžios, o dar ir pati kvepalų legenda, teigianti, kad šie kvepalai – arčiausiai aukščiausios kokybės hašišo kvapo esantis aromato variantas (ne paslaptis, kad vienas svarbiausių narkotikų kelių eina būtent iš Afganistano)…  Žodžiu, legenda žmonėms patiko – ir “Creme de la Creme“ turbūt neprisimena, kada paskutinį kartą “Black Afgano“ buvo prekyboje be išankstinio pirkėjų sąrašo, nepaisant kvepalų kainos – 30 ml “Extrait du Parfum“ – virš 400 Lt. Tai, kas ypatingai įdomu – Nasomatto niekur neskelbia oficialių šio aromato natų, palikdami intrigą apie tą aukščiausios kokybės hašišo kvapą, kurį, spėju, uostęs kaip parfumerinį dalyką yra tikrai mažai kas.

“Black Afgano“ aromato sklaida prasideda nuo šiek tiek šaižiai-klampaus deginto medžio, žolės ir smilkalų aromato, sumišusio su dūmuose rūkytomis slyvomis – tarsi gerokai sudėtingesniais paversti Bvlgari “Black“. Dūminis rūkytų slyvų kvapas, tinkantis į mistinius aromatinius sirupus, palaipsniui priblėsta, išryškėjant sausai medienai ir jos dūmams, aromatiniams augalams, galbūt – rūgščiai kavai (sakyčiau, robusta būtų arčiausiai to) ir, žinoma, toliau dominuojant sausiems smilkalams klampių rūkytų slyvų užuominų kontekste, kol per porą valandų išryškėja su drėgme sumišęs svilinamos gumos kvapas, sugadinantis visą “Juodojo afgano“ aromato grožį. Aromato kokybė fantastinė: kompozicijos sklaida puiki, išlikimas ant odos – kaip ir priklauso extrait du parfum koncentracijai, tačiau tik pirmąsias valandą – porą valandų nuo aplikacijos. Besąlygiškai žaviuosi sklaida iki aiškaus svilinamos gumos aromato išlindimo – mano nosiai, nuo tada šie kvepalai tinka tik ekstremaliems žmonėms ekstremaliose situacijose.

LM Parfums “Black Oud“ Lietuvoje pasirodė šį rudenį: “Creme de la Creme“ parduotuvėse 100 ml “Extrait du Parfum“ kainuoja apie 700 Lt. Pradinės aromato kompozicijos natos – muskato riešutas, kuminas, smilkalai (angl.k. frankinsence), vidurinės – gauruotasis švitrūnas (angl.k. labdanum) ir agarmedis (angl.k. oud/agarwood), bazinės – santalmedis, bebro sruogliai (angl.k. castoreum), kedras, cibetas (angl.k. civet), vanilė ir ambra. Jeigu šie kvepalai būtų sukurti prieš gerą šimtmetį, juose būtų net trys gyvūninės kilmės sudedamosios medžiagos – bebro sruogliai, cibetas ir ambra, tačiau net ir moderniais sintetikos laikais šių trijų komponentų derinys su smilkalais, švitrūnu ir agarmedžiu jau intriguoja ir žada tamsiai gilų rezultatą. Ir rezultatas sužavi: šiltas, gražus klampios aromatinės-smilkalinės degintos medienos kvapas su akivaizdžia animalistine užuomina, kuri suteikia aromatui gylio ir pločio (kai rašau “aromato plotis“, omeny turiu sklaidos ypatybes – “platūs“ aromatai savyje slepia savybę skleistis iki neribotų variantų, “siaurų“ sklaida ir transformacijos gerokai mažesni). Lyginant su “Black Afgano“, “Black Oud“ yra švelnesni ir ne tokie agresyvūs nuo pirmųjų natų – akivaizdūs smilkalai ir klampi mediena, kaip ir “afgano“ atveju, bet “juodasis agarmedis“  labai gražiai ir harmoningai nusėda arti odos, kai “afganui“, rodos, reikia papildomo “iššaukiančiais būdais išreikalauto“ dėmesio. Beje, svilinamos gumos kvapą galiausiai paskleidžia ir “Black Oud“, bet net tokį ryškų, kas yra didelis pliusas vertinant šio aromato “tinkamumą naudojimui“.

Jeigu jau visiškai sąžiningai, tai “Black Afgano“ ir “Black Oud“ yra tikrai panašūs, todėl visiems tikriesiems “Black Afgano“ aromato gerbėjams drąsiai rekomenduočiau nostalgiją šiam kvapui malšinti LM Parfums “Black Oud“ arba atvirkščiai. Asmeniškai sau aš rinkčiausi “Black Afgano“ dėl fantastinės pradinės “sirupinės-smilkalinės“ sklaidos, su sąlyga, kad po poros valandų turėčiau galimybę nusiprausti “svilinamą gumą“, tačiau, neabejotinai, kur kas dažniau naudočiau “Black Oud“ dėl itin gražios aromatinės-smilkalinės medienos ir mažesnio svilinamos gumos efekto aromatui skleidžiantis. (Ne paslaptis, ir kaina palankesnė “Black Oud“ gerbėjams.) Kitaip sakant, aš pirkčiau LM Parfums “Black Oud“. Ir sunaudočiau iki paskutinio lašo – neabejotinai.

Nei “Black Afgano“, nei “Black Oud“ neatitinka to tikrojo mano įsivaizduojamos juodžiausios nakties kvapo. Taip, jie yra netoli to – klampiai-smilkališkai-dūmiškai kvepianti mediena su nuodėmingais animalistiniais prieskoniais tikrai slepiasi pačioje gražiausioje tamsoje ir giliausioje naktyje, tačiau prieškalėdinės gruodžio naktys kvepia dar tamsiau. Turbūt ta mano parfumerinė vaizduotė, šviesos pasiilgusi ir saulės sugrįžimą nujaučianti, atsisako juodžiausios nakties kvapo titulą priskirti konkretiems kvepalams, gruodžio nakties skleidžiamą kvapą palikdama kaip tik jai vienai nujaučiamą dalyką – tarsi stebuklo artėjimą, mėgaujantis paskutinėmis juodosios tamsos akimirkomis, kai paslaptys ir nuojautos taip arti žmogaus… Užuoskite tai. Dar diena ir tamsos nebeliks.