Tag Archives: kvapas

“Papier d’Armenie“ – kitoks namų kvėpinimas

“Papier d’Armenie“ tradicijos šaknys – kvapiosiomis dervomis prisotintų popieriaus juostelių smilkymas namuose, pašalinant nemalonius kvapus ir pripildant erdvę maloniais aromatais. Prancūzų vaistininkai XIX amžiuje susidomėjo armėnų šeimose dažnai praktikuojamu namų kvėpinimo ir, tikima, dezinfekcijos būdu smilkant benzoino dervą, todėl 1885 metais sukūrė pirmuosius “Papier d’Armenie“ – genialiai elementarius saldaus benzoino kvapo popierinius smilkalus, niekaip neprimenančius sakralinių bažnyčių skliautų ir rimties. Tabako ir virtuvės kvapai yra bejėgiai prieš erdvėje sklindantį benzoino dvelksmą – jau XX amžiaus pradžioje “Papier d’Armenie“ tapo tradicine pirmąja aromatine pagalba ir prancūzų namuose.

Prieš keletą metų “Papier d’Armenie“ pasikvietė garsiausią parfumerijos pasaulio armėną Francis Kurkdjianą, kuris sukūrė proginę “Armenie“ aromato versiją iš smilkalų, miros, vanilės ir medienos akordų. Būtent šią versiją mielai naudoju savo namuose – džiaugsmingas šiltas, šiek tiek saldus aromatas, kažkuo primenantis “Shalimar“ ir “Arpege“ laikus bei nuotaikas.

Naudojimo būdas: iš smilkalų knygelės išplėši lapelį, atplėši jo trečdalį – vieną juostelę, sulankstai armonikėle, pastatai vertikaliai ir uždegi. Popierius sudega per porą minučių, pripildydamas namus fantastiško kvapo.

Savuosius “Papier d’Armenie“ radau ebay. Yra trys aromato variantai: jau minėtas “Armenie“, rožėmis dvelkiantis “Rose“ bei benzoino saldumu kvepiantis “Traditionel“. (Šiuo metu “Papier d’Armenie“ gamykla atstatoma po sausį kilusio gaisro, todėl tiesioginės prekybos ir gamybos nevykdo.)

papier-darmenie

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji

Po trijų metų – pažinties su “Florascent“ tęsinys (II dalis)

Barokines gėles ir gėlių vandenis palikus pirmojoje teksto apie pažinties su “Florascent“ tęsinį po trijų metų dalyje, desertui liko tai, kas sodriausia ir ryškiausia.

“Pipapo“ – “Aqua Composita“ kolekcijos atstovas, kurio tikslinę grupę nurodo ryškiai rožinė etiketės spalva. Baltos gėlės su tuberoza priešakyje, pasiflora, santalmedžiu ir vanile – tradiciniai moterims skirti kvepalai: šilta, jausminga, ryšku. Galėtų būti labai populiariais kvepalais, jeigu daugiau moterų užsuktų “Pipapo“ pauostyti.

“Aqua Colonia“ kolekcijai priskirtas “Patchouly“ neturi nieko bendro su klasikiniais odekolonais – jis čia kaip tikras hipis, apsikaišęs rožėmis bei šalavijais, mėgaujasi santalmedžio ir Palo Santo dūmų draugija. (Palo Santo – mistinėse apeigose smilkoma mediena iš Pietų Amerikos.) Jeigu rimtai – labai vykusi pačiulio variacija ne tik vyrams.

Rytais ir jų legendomis dvelkianti kolekcija “Aqua Orientalis“ buvo mano favoritė dar prieš tris metus, todėl atradusi tris naujus šios kolekcijos aromatus apsidžiaugiau jų net nepauosčiusi – juk “Ksar“ ir “Medina“ kadaise užkėlė vertinimo kartelę itin aukštai. Trys mano nosiai nauji aromatai “Bahou“, “Tishka“ ir “Ambre“ skambėjo burtažodžiais, iš kurių tik “Ambre“ piešė nuspėjamus uoslės vaizdinius.

Ambros kvapais mane jau sunku nustebinti, tačiau Florascent “Ambre“ man patiko tuo, kad šalia mano taip mėgstamo slyvos akordo panaudojimo bei tradicinio rožės bei jazminaičių derinio, parfumerininkas saldų-klampų ambros įspūdį sustiprina vieša paslaptimi – benzoininės dervos ir vanilės duetu, dažnai tampančiu tuo, ką šiandien ir įsivaizduojame kaip ambrą. Šiltas, sodrus, malonus – “kvapas iš vaizduotės“ atvejis be jokių animalizmo užuominų.

“Bahou“ aromato kompozicijos sudėtyje nurodoma ciberžolė, šafranas, gvazdikėliai, mira, saldžioji mira, agarmedis, smilkalai ir santalmedis. Pasakysiu trumpai: kad ir ką reiškia pavadinimas, kvapas reiškia tikrą rytietišką palaimą. Kai vaikystėje skaitydavau Šachrazados pasakas, jos vaizduotėje kvepėjo maždaug taip: kvapniais smilkalų dūmais ir prieskoniais.

Pirmoji reakcija į “Tishka“ buvo juokas, mintyse pavadinimą ištarus – tarp tyškančių kvepalų ir tššš nutildymo. O iš tiesų “Tishka“ yra labai gražus rytietiškas gėlinis aromatas, kuriame rožė ir jazminaitis maudosi saldžiame medienos, kvapiųjų dervų, smilkalų ir prieskonių nektare. Dar viena Šachrazados verta pasaka – ją ir parsinešiau ant antrojo riešo. “Tishka“ man labai patiko, nors pasirinkimas – pasikvėpinti “Tishka“ ar “Bahou“, nebuvo lengvas. Išlikimas ant odos – pavyzdinis.

* * *

Prieš rašant pažintį su “Florascent“ pratęsiančius tekstus ilgai galvojau, kas man juose taip patinka, nors kol kas neturiu nė vieno jų aromato savo kvepalų spintoje. Iš tiesų, bene labiausiai patinka jų sukeliama emocija – jokio šokiravimo, jokio skandalo, jokios dramos. Tai yra kvepalai iš gražių pasakų su visada laimingomis pabaigomis pasaulio: praėjusių amžių tradicijos, rankų darbo stiklo buteliukai lyg iš retro nuotraukų ir aromatai, kurie yra gražūs kaip Baroko paveikslai. Dar viena priežastis, kodėl man patinka “Florascent“ – natūralioji parfumerija paprastai apsiriboja kvapiųjų aliejų mišiniais, kurie, nuoširdžiai, nėra mano mėgstamiausioji kvepalų forma, o su purškiamais “Florascent“ kvepalais šios problemos nėra.

Moralas: gerai, kad tada, kai pavargsti nuo XXI amžiaus bėgimo ir dramų, gali sukišti nosį į kvepalų buteliuką, saugantį Baroko angelų šypsenas. Dėl šios ir daugybės kitų priežasčių “Florascent“ verta apžiūrėti ne tik lojaliems ekologiškų prekių krautuvėlių klientams.

florascent1

 

Komentarų: 1

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Po trijų metų – pažinties su “Florascent“ tęsinys (I dalis)

Vartydama senus tinklaraščio įrašus atradau kadaise rašytus tekstus apie “Florascent“ parfumeriją. Kai tinklaraštį rašai daugiau nei septynis metus, pasitaiko ir taip: skaitai senus savo tekstus ir susirūpini, kaip sekasi prieš keletą metų aprašytiems herojams, todėl keliauji vėl su jais susitikti. “Biotekai“ Kaune išmigravus iš “Akropolio“ į Laisvės alėją šis susitikimas su senais pažįstamais tapo keliskart malonesnis: Laisvės alėjoje pastaruoju metu lankausi tikrai retai (“arti bažnyčia – toli Dievas“ atvejis).

Rolando Tentuniano Vokietijoje kuriami ir gaminami “Florascent“ kvepalai – XVII amžiaus parfumerijos tradicijų atgaivinimas: tradiciniai augalinių ingredientų išgavimo būdai ir natūrali sudėtis, leidžianti šiuos kvepalus pardavinėti ekologiškų prekių parduotuvėse. Mano nuomonė nepasikeitė: “Florascent“ sėkmės paslaptis yra ne tik jų sudėtis ir koncepcija, bet ir tai, kad aromatai kuriami prancūziškuoju piramidės principu su turtinga kompozija, todėl nedaromos jokios nuolaidos kokybei bei aromato sklaidai.

Prieš tris metus gimusiuose tekstuose aprašyti “Florascent“ aromatai šiandien turi gausų įdomių giminaičių būrį – suskaičiavau 11 man nepažįstamų buteliukų, todėl visus juos ant aromatų bandymų lapelių (bloterių, jeigu parfumeriniu žargonu) parsinešiau atidžiam išuostymui.

“Aqua Floralis“ kolekcija – tikras barokas: tarsi dailininkas pasirinktų vieną gėlės žiedą ir sukurtų ryškų jo portretą stambiu planu. Šioje kolekcijoje mano nosiai naujas buvo “Rose“ aromatas.  Pirmas įspūdis – praėjusių laikų natiurmortas: maksimaliai išsiskleidusi pilnavidurė rožė baltų gėlių puokštėje, pamerktoje greta šviežiai nuskintų abrikosų dubens. Žaviai senamadiška rožė su vaisių potėpiais – jokio skandalo.

“Aqua Aromatica“ kolekcijos prieš tris metus Lietuvoje apskritai dar nebuvo, todėl visi 5 kvapai man buvo naujiena. Kolekcijos idėja – kvapnūs augalų vandenys iš Katerinos de Mediči (Kotrynos Mediči) laikų, skirti atsigaivinimui ir energijos atgavimui. Mažiau gaivūs nei aš tikėjausi ir brandesni bei elegantiškesni nei tikėjausi – nuo to tik geriau.

“Lavande“ – žinoma, Provansas su jo žolynais, levandomis ir ambra. Man patiko, kad tai nėra tradicinis ir gana aštrus levandos kvapas – “Lavande“ aromatas minkštas ir šiltas.

“Regia“ – senas geras tradicinis odekolonas su citrusais, karčiavaisio citrinmedžio žiedais ir rozmarinu, tačiau juodieji serbentai ir mediena jam suteikia tam tikrą modernumo pojūtį: toks karališkos šeimos atstovas, kuris naudoja “IPhone“.

“Violetta“ – vaisiais dvelkianti Parmos našlaitė, florencinis vilkdalgis ir mediena. Pamačiusi pavadinimą tikėjausi naivios pudrinės našlaitės, o gavau solidžią aristokratę – maloniai nustebino.

“The Vert“ – žalioji arbata, jazminaičiai, kvepenės ir kedras. Arbata yra vienas mano mėgstamiausių akordų, todėl žinau dar bent tris žaliosios arbatos su jazminaičiais atvejus parfumerijoje, bet “Florascent“ nėra kurio nors jų klonas ir savitu stiliumi arbatos akordo kartumą sušvelnina abrikosais dvelkiančiomis kvepenėmis.

Iš kvepalų, kurie vadinasi “Chypre“, tikėjausi tradicinio “sauso balto vyno“ efekto, tačiau ši šipro interpretacija – itin švelni: apelsinmedžio žiedai, narcizai, vanilė, benzoinas – minkštas kaip mezginys aromatas, kuriam lengvo “šipriško“ šaižumo suteikia rožiniai pipirai.

Ant riešo išsinešiau “Violetta“ – iš šiame tekste minimų “Violetta“ man patiko labiausiai. Natūrali sudėtis ir tualetinio vandens koncentracija paprastai negarantuoja ilgo aromato išlikimo, tačiau “15 minučių sindromo“, kai pasikvėpinai ir per ketvirtį valandos aromatas pranyko, taip pat nepastebėjau. “Violetta“ kvepėjo taip, kaip ir priklauso kvepėti tualetiniam vandeniui – kelios valandos gražaus ir elegantiško kvepėjimo. Jeigu man būtų svarbu sudėties natūralumas, Florascent “Violetta“ būtų rimtas kandidatas į kvepalų spintą.

Ką išsinešiau ant antro riešo – istorijos tęsinyje.

(bus daugiau)

florascent

Komentarų: 1

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus