Hermès “Twilly d’Hermès Eau Ginger“: jauniausioji sesuo šeimos portrete

Socialiniuose tinkluose, sąžiningai dokumentuojančiuose mūsų gyvenimus tarsi seni šeimos albumai, pastebėjau tendenciją: kai gimsta pirmoji atžala, džiaugsmas apie gimimą transliuojamas dar iš ligoninės palatos. Apie antrosios atžalos atkeliavimą sužinome per savaitę ar dvi, o štai trečioji ir visos tolimesnės dažnai lieka nepristatytos gerą pusmetį ar apskritai nepristatytos. Taip nutiko ir su “Hermès“ trečiąja sesute iš “Twilly“ šeimos. 2017 metais pasirodžiusi “Twilly d’Hermès“ buvo tikra pirmagimė: apie ją visi kalbėjo, ją aptarinėjo, spėliojo jos likimą. 2019 metais pasirodžiusi “Twilly d’Hermès Eau Poivrée“ dėmesio sulaukė mažiau nei vyresnioji sesuo: labiausiai dominantis klausimas buvo sesių panašumas. Šiemet, 2021-aisiais, pasirodė “Twilly d’Hermès Eau Ginger“ – ir tyla.

Tikriausiai ir aš būčiau nutylėjusi apie “Twilly d’Hermès Eau Ginger“, apsiribodama trumpa žinute rugpjūtį, jeigu ne Instagrame pamatyta auksaplaukė jaunosios kartos nuomonės formuotoja, kuri pašėlusiu savo juoku, švelniai įžūliu jaunatvišku elgesiu akimirksniu susisiejo su naujaisiais “Hermès“ kvepalais. Tai štai kokia ta nenuorama “auksaplaukė Twilly“! (Anglų kalboje “ginger“ yra ne tik imbieras – taip vadinami ir auksaplaukiai.)

Christine Nagel kūrinio “Twilly d’Hermès Eau Ginger“ kvapo kompozicijoje nesunkiai atpažįstamas cukruotas imbieras, bijūnai ir kedras. Imbieras tęsia pirmosios “Twilly d’Hermès“ liniją, tačiau šįkart jis cukruotas – ir tai ženkliai keičia visas aplinkybes, nes cukruotas imbieras yra tik šiek tiek aršus – greičiau jau jis tiesiog žaviai pikantiškas. Bijūnai – švelnumas ir romantika kaip ir priklauso jaunystei. Kedras – na, čia jis tiesiog turėjo būti balanso prasme kaip bene santūriausia mediena. Trečioji sesutė “Twilly d’Hermès Eau Ginger“ atrodo miela, linksma, nuotaikinga ir akivaizdžiai jauniausia iš visų seserų, bet padūkusio charakterio iš jos niekaip neatimsi. Nujaučiu, kad tai bus populiariausia ir mylimiausia iš “Twilly“ šeimos: šiuo gana gaiviu aromatu kvėpintis smagu, o dar ta balta skrybėlaitė – ji puikiai “žiūrisi“ Instagramo nuotraukose, kas, pripažinkime, šiandien yra svarbu.

Šauni trilogija. Trys visiškai skirtingi aromatai, trys skirtingi portretai su aiškiu “Hermès“ DNR, orientuoti į jaunąją kartą. Kaip užsiauginti lojalius klientus? – šiais laikais tai yra vienas sudėtingiausių uždavinių, kuriuos sprendžia legendiniai prekių ženklai. “Hermès“ šį uždavinį sprendžia savaip: neatsisakydami stilingo savitumo, bet reaguodami į vyraujančias tendencijas. Visada saugūs ir madingi bijūnai? – tebūnie, bet tik kaip cukruoto imbiero fonas. Aukšti standartai permainingame pasaulyje dar neatšaukti – ir gerai.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji

Shiseido “Ginza“: granatai, keičiantys žaidimo taisykles

Pradžioje buvo šaltas rožinis atspalvis, formų aptakumas ir durklo formos juodos spalvos potėpiai, patraukę mano dėmesį žinutėse apie parfumerijos naujienas. Tokio išskirtinio dizaino ir “kalbančios“ spalvos senokai nebuvau mačiusi – juolab, kai paaiškėjo, kad tai yra “Shiseido“ naujiena, o “Shiseido“ nuo juodojo “Zen“ laikų man visada įdomu.

Shiseido “Ginza“ – 2021 metais pasirodęs aromatas, pavadintas rajono, kuriame prasidėjo “Shiseido“ istorija, vardu. Verta pastebėti, kad 1975 metais “Shiseido“ jau buvo pristatę kvepalus, pavadintus “Ginza“ – mandarinais, ananasais, gėlėmis ir mediena dvelkiančius. Tai, kad kvapų namai naudoja praeities legendos vardą visiškai naujam kūriniui – įprasta šių dienų praktika net ir tiems patiems “Shiseido“ su “Zen“ transformacija iš 7-tojo dešimtmečio odekolono-juodulio į savitą moderniąją versiją, visai neprimenančią protėvio. Galiausiai, tai yra puikus vardas – tokį puikų skambesį verta išsaugoti.

Aromato akorduose – granatai, švelnieji piruliai, gėlių puokštė iš jazminų, orchidėjų, magnolijų ir frezijų, japoninis kiparisas, santalmedis ir pačiulis. Jeigu išskaidyti dominuojančiais akordais – gaivios gėlės, kreminė medienos tekstūra ir granatai. Būtent granatai “Ginza“ išskiria iš kitų giminingų laikmečio kvapų su gaiviomis gėlėmis-kremine mediena: akimirksniu atpažįstamas karčiai-rūgščiai-salstelėjęs granatų akordas ir japoninis kiparisas gražiai sugroja kartu, sukurdami kosmopolitinės Japonijos iliuziją – rodos, pažįstamą bet kurio Vakarų didmiesčio dangoraižių šešėliuose, bet vis tiek savitą.

Ant mano odos Shiseido “Ginza“ dvelkia granatais ir mediena su kažkur fone pasivaidenančiomis gėlėmis. Esu tikra, patiktų ne vienam šiuolaikinės parfumerijos mylėtojui, ieškančiam modernaus kvapo moteriai be taip dažnai pasirodančio kūniškos erotikos braižo. Santūrus kosmopolitizmas ir granatai – “Ginza“ jie puikūs. Intelektualiai, moderniai, šiek tiek griežtai ir be galo patraukliai dizaino prasme. Man patiko: ant odos, kaip ir priklauso, kur kas gražiau nei ant bloterio. Kvepalai moderniai karjeristei – geriausia šio žodžio prasme.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji

Ramunė Piekautaitė „Rock Rose“: jokių gėlių, jokių dramų!

„Rock Rose“ – antrasis legendinės Lietuvos dizainerės Ramunės Piekautaitės mados namų aromatas, kuriam, kaip ir pirmąjam „Ramunė Piekautaitė“ kvapui, būdingas nesupainiojamas miestietiškosios elegancijos braižas – atpažįstamasis „piekautaitiškas“ parašas. Tačiau pirmieji „Ramunė Piekautaitė“ išsiskyrė sodriomis gėlėmis – parfumerininko Thomas Fountaine kūrinyje dominuoja šilkmedinė michelija, vadinamoji „čampaka“, lydima heliotropo, vanilės ir santalmedžio (tekstūrinis plevenančio audinio pojūtis), o štai „Rock Rose“, nepaisant jau minėto „piekautaitiško“ stiliaus, yra visai kito žanro daina.

Kai matau kvepalus, pavadintus „Rock Rose“, tikiuosi rožių ir/arba kvapiųjų dervų. Anglų kalboje „rock rose“ yra švitrūnas – į erškėtrožę vizualiai panašus Viduržemio jūros regiono augalas, kurį galima aptikti pačiose atšiauriausiose vietose. Mano pirmasis švitrūnas buvo sutiktas vienoje Ispanijos saloje, ant lavą primenančių uolų laipiojant – Marsą primenančio kraštovaizdžio nuosprendžiai šiam augalui negalioja. Švitrūno lapai, pumpurai ir stiebas išskiria dervingą skystį, naudojamą parfumerijoje, dvelkiantį žolynais, saldžiu klampiu sirupu ir medumi.

Ramunės Piekautaitės „Rock Rose“ sudėtyje rožių, kurių tikėjausi pavadinimą pamačiusi, nėra – apskritai, sudėtyje nėra jokių gėlių! Pradinėse natose – kadagio uogos, smilkalai, prieskoniai; vidurinėse – mirta, tabakas ir švitrūnas; bazinėse – mediena, muskusas, vanilė, ambra ir pudros akordas. Po pirmojo išraiškingai gėlinio „Ramunė Piekautaitė“, „Rock Rose“ buvo tikra staigmena. Aromatas atsiveria sausa gaiva: kadagio uogos, privalomasis džino sudėties elementas, derinyje su smilkalais ir prieskoniais kvepia puikiai, itin greitai atskleisdamos saldų tradicinio alkoholinio gėrimo iš Alpių dvelksmą priminusią kvapo širdį. Iš kur atsiranda tas alkoholinis gėrimas? – dar neišgaravę kadagio uogos susitinka mirtas bei sirupinį tabako-švitrūno duetą ir virsta kalnų fantastišku kalnų žolelių likeriu, užuodžiamu gana trumpą laiką. O kad tas žolelių likerio pojūtis išliktų ilgiau! – saldžia jaukia pudra dvelkianti bazė, sutramdyta sausos medienos, itin greitai visas kvapnių žolelių svajones išblaško: muskusas, ambra, vanilė, mediena ir pudra atlieka savo darbą ir nusėda ant odos gana ramiu ir santūriu aromatu su subalansuotais gurmaniškais potėpiais ir jau minėtu miestietišku elegantiškumu.

Man labai patiko. Nuomonės susidarymui kvėpinausi kasdien savaitę ir tai buvo itin maloni patirtis. Ant mano odos „Rock Rose“ skleidėsi žolynais, gurmanišku sirupu, sausa mediena ir saldžia pudra – jeigu šie kvepalai būtų valgomi, tai jie tikrai būtų kalnų žolelių pastilės. Gerai, kad pastilėmis jie nėra – puikiai įsivaizduoju šiuos kvepalus žmogaus, turinčio asmeninį požiūrį ir laisvės pojūtį, kvapų garderobe. Jokios egzistencinės krizės, jokios dramos ir melodramos – toks tikras švitrūnas, kuriam tiesiog gera gyventi, nepriklausomai nuo aplinkybių.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji