Ramunė Piekautaitė „Rock Rose“: jokių gėlių, jokių dramų!

„Rock Rose“ – antrasis legendinės Lietuvos dizainerės Ramunės Piekautaitės mados namų aromatas, kuriam, kaip ir pirmąjam „Ramunė Piekautaitė“ kvapui, būdingas nesupainiojamas miestietiškosios elegancijos braižas – atpažįstamasis „piekautaitiškas“ parašas. Tačiau pirmieji „Ramunė Piekautaitė“ išsiskyrė sodriomis gėlėmis – parfumerininko Thomas Fountaine kūrinyje dominuoja šilkmedinė michelija, vadinamoji „čampaka“, lydima heliotropo, vanilės ir santalmedžio (tekstūrinis plevenančio audinio pojūtis), o štai „Rock Rose“, nepaisant jau minėto „piekautaitiško“ stiliaus, yra visai kito žanro daina.

Kai matau kvepalus, pavadintus „Rock Rose“, tikiuosi rožių ir/arba kvapiųjų dervų. Anglų kalboje „rock rose“ yra švitrūnas – į erškėtrožę vizualiai panašus Viduržemio jūros regiono augalas, kurį galima aptikti pačiose atšiauriausiose vietose. Mano pirmasis švitrūnas buvo sutiktas vienoje Ispanijos saloje, ant lavą primenančių uolų laipiojant – Marsą primenančio kraštovaizdžio nuosprendžiai šiam augalui negalioja. Švitrūno lapai, pumpurai ir stiebas išskiria dervingą skystį, naudojamą parfumerijoje, dvelkiantį žolynais, saldžiu klampiu sirupu ir medumi.

Ramunės Piekautaitės „Rock Rose“ sudėtyje rožių, kurių tikėjausi pavadinimą pamačiusi, nėra – apskritai, sudėtyje nėra jokių gėlių! Pradinėse natose – kadagio uogos, smilkalai, prieskoniai; vidurinėse – mirta, tabakas ir švitrūnas; bazinėse – mediena, muskusas, vanilė, ambra ir pudros akordas. Po pirmojo išraiškingai gėlinio „Ramunė Piekautaitė“, „Rock Rose“ buvo tikra staigmena. Aromatas atsiveria sausa gaiva: kadagio uogos, privalomasis džino sudėties elementas, derinyje su smilkalais ir prieskoniais kvepia puikiai, itin greitai atskleisdamos saldų tradicinio alkoholinio gėrimo iš Alpių dvelksmą priminusią kvapo širdį. Iš kur atsiranda tas alkoholinis gėrimas? – dar neišgaravę kadagio uogos susitinka mirtas bei sirupinį tabako-švitrūno duetą ir virsta kalnų fantastišku kalnų žolelių likeriu, užuodžiamu gana trumpą laiką. O kad tas žolelių likerio pojūtis išliktų ilgiau! – saldžia jaukia pudra dvelkianti bazė, sutramdyta sausos medienos, itin greitai visas kvapnių žolelių svajones išblaško: muskusas, ambra, vanilė, mediena ir pudra atlieka savo darbą ir nusėda ant odos gana ramiu ir santūriu aromatu su subalansuotais gurmaniškais potėpiais ir jau minėtu miestietišku elegantiškumu.

Man labai patiko. Nuomonės susidarymui kvėpinausi kasdien savaitę ir tai buvo itin maloni patirtis. Ant mano odos „Rock Rose“ skleidėsi žolynais, gurmanišku sirupu, sausa mediena ir saldžia pudra – jeigu šie kvepalai būtų valgomi, tai jie tikrai būtų kalnų žolelių pastilės. Gerai, kad pastilėmis jie nėra – puikiai įsivaizduoju šiuos kvepalus žmogaus, turinčio asmeninį požiūrį ir laisvės pojūtį, kvapų garderobe. Jokios egzistencinės krizės, jokios dramos ir melodramos – toks tikras švitrūnas, kuriam tiesiog gera gyventi, nepriklausomai nuo aplinkybių.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji

Hermès “H24“: šalavijais kvepianti nauja pradžia

Ištisus 15 metų “Hermès“ leido kvepalus, kurie buvo arba skirti moterims, arba universalūs – skirti visiems. Nuo “Terre d’Hermès“ laikų (2006 m. Jean-Claude Ellena kūrinys, moderni vyriškosios parfumerijos klasika) buvo žaidžiama komerciškai saugiame lauke su visomis jo tendencijomis, atsitraukiant nuo tradicinio kvapų skirstymo. Kasmet akis pamalonindavo riboto leidimo naujas “Terre d’Hermès“ buteliukas, prieš porą metų nustebino įdomus “Terre d’Hermès Vetiver“ variantas, tačiau naujos stiprios ir unikalios vyriškumo deklaracijos “Hermès“ pasaulyje taip ir nebuvo – ir tai buvo jau šiek tiek keista, nes pasaulis sparčiai keitėsi.

Šiandien, 2021 metų vasario 24 dieną, visame pasaulyje pristatoma “Hermès“ naujiena vyrams – “H24“. Lakoniškas ir netikėtas pavadinimas, perregimas buteliukas, forma tarsi nužengęs iš 2000 metų, santūri pilka dėžutė – jokio išorinio prabangos spindesio, jokio “Wow!“ efekto. Pradinis nepatiklus sumišimas trunka tol, kol nepauostai apgaulingai paprastoje pakuotėje slypinčio aromato, sudėliojančio visus skyrybos ženklus. Tai, ką kurdama “H24“ padarė puikioji parfumerininkė Christine Nagel – paėmė milžinišką dozę kvapiojo šalavijo, sujungė jį su “paturbintu“ narcizų absoliutu, dalbergijos esencija bei sklareno molekule, suteikiančia kvapui metalinius atspalvius. Atspėkite, iš ko išgaunamas sklarenas? – taip, iš šalavijų: maža to – tai yra tarpinis produktas ambroksano sintezėje.

Hermès “H24“ tiek ant bloterio, tiek ant odos atsiskleidė pavyzdiniu gaiviai-sudėtingu-žaliu šalaviju – kvepaluose pakankamai retai sutinkamu kvapniu žolynu, kuris “H24“ atlieka stuburo funkciją – išlieka visą sklaidos laiką. Gana greitai scenos užkulisiuose pasivaidena sutramdytas sirupinis-tabakinis narcizas: paprastai narcizai dvelkia erotika ir kūniškumu, bet tai ne ši istorija. Ir, žinoma, “Hermès“ parašu tapęs mineralinis sūrumas – šįkart tai sklarenu tapomi metalo atspalviai.

“Hermès“ naująjį savo herojų išsiuntė ne naujų žemių atrasti ar pasaulio užkariauti, bet daryti karjeros į išpuoselėtą didmiestį. Urbanistinis modernios žalumos aromatas ir nepriekaištingas laikmečio dvasios įkūnijimas. Plaukti pasroviui citrusų-levandų-medienos upe? – ne “Hermès“ stilius. Ir gerai. Subjektyviu ilgametės šalavijo ir “Hermès“ gerbėjos vertinimu, “H24“ pasirodė pačiu laiku ir būtent tokie, kokie ir turėjo pasirodyti naujos auditorijos užsiauginimui – urbanistinis minimalizmas su neslepiama charizma.

Verdiktas: privaloma pauostyti. Juk “H24“ formuos ateities kartų parfumerines preferencijas.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji

Le Labo “Santal 33“: gyvybės tema

Viduržiemis. Sunkios žiemos, ilgesnės ir gilesnės už metų laikus, prasidėjusios 2020 metų kovą, vidurys. Metas, kai jautiesi emociškai išsunktas ir pralaimėjęs visas kovas, apie kurias apskritai nežinojai. Tokiame kasdienybės kontekste man kaip niekada reikia gyvybės: kažko netikėto, kažko viltingo, kažko žalio – kad net prisimerktum nuo vaizdinių, kažko didesnio už statistiką ir suplanuotą rutiną, kažko, kas atvertų suvaržytus horizontus, nes jau pavargau, dievaži, pavargau.

Humoro jausmo iš gyvenimo niekas neatėmė: iš Le Labo “Santal 33“ populiarumo šaipiausi kaip ir iš kitų pasaulinių bestselerių, nurašydama juos “gera reklama nuobodžiaujantiems miestiečiams“ stiliumi. Gruodį gavau juos dovanų su etiketėje matomu mano vardu ir šyptelėjau iš likimo ironijos. Praėjo mėnuo ir kvėpinuosi jais kasdien – ne todėl, kad ištekliai lobynuose baigėsi: tai buvo pirmieji kvepalai, po ilgo laiko nosį ir mintis pakutenę pamirštais prisiminimais ir patenkinę žaluma dvelkiančios vilties poreikius.

Našlaitės ir vilkdalgiai, kedras ir santalmedis, ambra ir oda “Santal 33“ aromate virsta pavargusio kaubojaus sapnu apie pavasarį prerijose. Kodėl kaubojaus? – nes šio aromato įkvėpimo šaltinis yra senos cigarečių reklamos su odiniais rūbais vilkinčiu charizmatišku kaubojumi iš atmintyje dylančio vesterno. Ir štai milijonai kostiumuotų didmiesčių gyventojų, užgniaužusių prerijų laisvės vaizdinius pareiginėmis instrukcijomis aprašytais darbais, pasikvėpinę “Santal 33“ pasijuto laisvesni ir laimingesni – dabar aš irgi esu jų minios ar bandos gretose, net ir marškinėlius su užrašu “Santal 33“ oriai dėvėčiau.

Tai, kas man asmeniškai labai patinka “Santal 33“ aromate – krapų ir raugintų agurkų vaiduokliai. Raugintais agurkais kvepia santalmedis ir šiek tiek kedras, o čia jie yra abu. Krapai – papiruso junginio su kedru pokštas. Vilkdalgis ir našlaitės – nutrinti kaubojaus zomšiniai rūbai ir, galbūt, gera jo širdis. Visa tai ant mano odos skleidžiasi minkšta žaluma ir mediena prisotintos zomšos kvapu.

Verdiktas: santamedžio aromatų turiu ne vieną – pieniško minkštumo mediena su raugintų agurkų skysčio vaiduokliais man seniai patinka. Bet “Santal 33“ yra ypatingi: jie iššaukia pozityvias emocijas ir nevargina uoslės – geras plačių erdvių, aukšto dangaus ir sielos lengvumo balansas, gana gaivus kvapusis vanduo. Ir tie atviri horizontai, telpantys buteliuke – kaip vaistas visiems Old Fajerhendo ir Old Šaterhendo nuotykių svajotojams, nepriklausomai nuo amžiaus ir kitų kriterijų. Krapai ir rauginti agurkai? – taip, netaupykite: jie kvepia vasara ir nerūpestingo šventadienio trupiniais.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji