Le Labo “Santal 33“: gyvybės tema

Viduržiemis. Sunkios žiemos, ilgesnės ir gilesnės už metų laikus, prasidėjusios 2020 metų kovą, vidurys. Metas, kai jautiesi emociškai išsunktas ir pralaimėjęs visas kovas, apie kurias apskritai nežinojai. Tokiame kasdienybės kontekste man kaip niekada reikia gyvybės: kažko netikėto, kažko viltingo, kažko žalio – kad net prisimerktum nuo vaizdinių, kažko didesnio už statistiką ir suplanuotą rutiną, kažko, kas atvertų suvaržytus horizontus, nes jau pavargau, dievaži, pavargau.

Humoro jausmo iš gyvenimo niekas neatėmė: iš Le Labo “Santal 33“ populiarumo šaipiausi kaip ir iš kitų pasaulinių bestselerių, nurašydama juos “gera reklama nuobodžiaujantiems miestiečiams“ stiliumi. Gruodį gavau juos dovanų su etiketėje matomu mano vardu ir šyptelėjau iš likimo ironijos. Praėjo mėnuo ir kvėpinuosi jais kasdien – ne todėl, kad ištekliai lobynuose baigėsi: tai buvo pirmieji kvepalai, po ilgo laiko nosį ir mintis pakutenę pamirštais prisiminimais ir patenkinę žaluma dvelkiančios vilties poreikius.

Našlaitės ir vilkdalgiai, kedras ir santalmedis, ambra ir oda “Santal 33“ aromate virsta pavargusio kaubojaus sapnu apie pavasarį prerijose. Kodėl kaubojaus? – nes šio aromato įkvėpimo šaltinis yra senos cigarečių reklamos su odiniais rūbais vilkinčiu charizmatišku kaubojumi iš atmintyje dylančio vesterno. Ir štai milijonai kostiumuotų didmiesčių gyventojų, užgniaužusių prerijų laisvės vaizdinius pareiginėmis instrukcijomis aprašytais darbais, pasikvėpinę “Santal 33“ pasijuto laisvesni ir laimingesni – dabar aš irgi esu jų minios ar bandos gretose, net ir marškinėlius su užrašu “Santal 33“ oriai dėvėčiau.

Tai, kas man asmeniškai labai patinka “Santal 33“ aromate – krapų ir raugintų agurkų vaiduokliai. Raugintais agurkais kvepia santalmedis ir šiek tiek kedras, o čia jie yra abu. Krapai – papiruso junginio su kedru pokštas. Vilkdalgis ir našlaitės – nutrinti kaubojaus zomšiniai rūbai ir, galbūt, gera jo širdis. Visa tai ant mano odos skleidžiasi minkšta žaluma ir mediena prisotintos zomšos kvapu.

Verdiktas: santamedžio aromatų turiu ne vieną – pieniško minkštumo mediena su raugintų agurkų skysčio vaiduokliais man seniai patinka. Bet “Santal 33“ yra ypatingi: jie iššaukia pozityvias emocijas ir nevargina uoslės – geras plačių erdvių, aukšto dangaus ir sielos lengvumo balansas, gana gaivus kvapusis vanduo. Ir tie atviri horizontai, telpantys buteliuke – kaip vaistas visiems Old Fajerhendo ir Old Šaterhendo nuotykių svajotojams, nepriklausomai nuo amžiaus ir kitų kriterijų. Krapai ir rauginti agurkai? – taip, netaupykite: jie kvepia vasara ir nerūpestingo šventadienio trupiniais.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji

Penki kavos puodeliai: Parfums Weil “Suki Essence“

Būna ir taip: užbėgi į visuose Lietuvos miestuose dažną kosmetikos parduotuvę šio-bei-to, sustoji prie lentynos dėl dėmesį patraukusio saulėtai geltono buteliuko, pauostai ir skuodi prie kasos kuo greičiau už jį sumokėti, kol abejonės “tau nereikia dar vieno buteliuko“ neapniko, nes žinai, kad radai lobį, kainavusį 5 kavos puodelius.

Lobis vadinasi “Suki Essence“, kvapų namai – “Parfums Weil“, kuriuos žinau kaip praėjusių laikų bestselerio “Antilope“ gamintoją. Pirma reakcija pauosčius – atgimė juodasis akmuo su rūkytomis slyvomis, Donna Karan “Black Cashmere“! 40+ karta, kuriai teko pažinti “juodąjį kašmyrą“, iki šiol giliais atodūsiais prisimena jau minėtas rūkytas slyvas ir turtingą, drėgną, dūminį rudens kvapą. Ir štai, geltonas buteliukas, nieko nesakantis pavadinimas, mažiau nei 13 eurų už 100 ml kvapiojo vandens, o džiaugsmas jį paėmus nuo lentynos – begalinis. TOS slyvos, rudeniu dvelkiantis sirupinis datulių ir kvapiųjų dervų derinys, prieskoninė ambra ir slyvas išsmilkinę smilkalai. “Suki essence“ saldesni nei buvo “juodasis kašmyras“ (datulės!) ir šiek tiek gaivesni, bet juk ne apie klonus kalbame – apie reinkarnacijas ir inspiracijas, tiesa?

Pradinės natos – bergamotė, slyvos, datulės; vidurinės natos – cukruota rožė, cinamonas, smilkalai; bazinės natos – ambra, švitrūnas, vetiverija, vanilė

Net jeigu nepažinočiau nebegaminamos praeities legendos, nebūčiau palikusi parduotuvės be “Suki Essence“. Pačiuliais ir lietumi spalvinami rudens peizažai jau tapo šablonu – gera kvepaluose aptikti saulėtą spalio popietę slyvų derlių skaičiuojant. Mano sąžinė visiškai rami perkant praeities legendos reinkarnaciją – smagu sutikti seną pažįstamą naujais rūbais apsivilkusį ir naujų bruožų įgijusį.

Iki rudens – dar pusė kalendorinės vasaros. Tegul neskuba – rudens dvasią buteliukuose įkalinę kvepalai savo šlovės valandos gali ir palaukti. Tik ta siela nerimsta, pažįstamus rudens potėpius netyčia atradusi – tais atodūsiais, neišgertos kavos puodeliais matuojamais, ir dalinuosi.

3 Komentaras

Filed under Bendroji

„L‘Occitane & Pierre Hermé“ Vol.3: „86 Champs Élysées“ aromatų kolekcijos naujienos

Tie, kurie gruodžio 31-ąją, skaičiuodami paskutines akimirkas iki 2020 metų pradžios, atsidusome, kad po itin sudėtingų 2019 metų tikrai nusipelnėme ramaus atokvėpio, gavome neregėtai dosnią dovaną – karantiną, savitai sustabdžiusį gyvenimą nuo kovo iki birželio vidurio, bei tvyrančias krizės nuojautas – kaip priedą prie šios dovanos.

Mano mėgstama parfumerinė mantra „nesaugumo laikais norisi skanėstų visokiose formose“, pagrindžianti gurmaniškų aromatų populiarumą, staiga tapo gyvybiškai svarbia. Viena vertus, aplink dar tvyro svaiginantys žydinčios gamtos kvapai, kuriais norisi svaigintis kaukes nusiėmus, kita vertus, egzistencinis iššūkis „kaip prisitaikyti ir išgyventi naujos tvarkos sąlygomis“ pasirodė ne toks paprastas kaip pirmosiomis karantino dienomis, todėl norisi papildomos asmeninio saugumo pojūčio porcijos – net ir konditerinės parfumerijos pagalba.

2019 metų rudens pradžioje rašiau apie jau antrą „L‘Occitane en Provence“ ir konditerijos maestro Pierre Hermé bendradarbiavimo rezultatą – aromatų kolekciją „86 Champs Élysées“, kurioje atpažįstamas ir tradicinis „L‘Occitane en Provence“ augalinis motyvas, ir konditerinis Pierre Hermé migdolinių sausainėlių (macarons) stiliaus braižas. Praėjus beveik metams nuo „86 Champs Élysées“ kolekcijos pasirodymo vis dar manau, kad tai buvo bene įdomiausia gurmaniška 2019 metų kolekcija, kiek man teko išmėginti, o „Framboise & Thé Vert Matcha“ šiandien išdidžiai puikuojasi dažniausiai mano naudojamų aromatų lentynoje.

2020 metų pavasarį, per patį karantino įkarštį, pasirodė trys nauji „86 Champs Élysées“ kolekcijos aromatai, nutolstantys nuo migdolinių sausainėlių nerūpestingumo, į „L‘Occitane en Provence“ lentynas sugrąžinantys jau pasigestas tamsias spalvas ir tris parfumerijos legendas – ambrą, muskusą ir agarmedį. Apskritai, sodrūs ir ryškūs rytietiški aromatai nėra tipinis „L‘Occitane en Provence“ stilius: kadaise sodriausiu buvo „Eau d‘Iparie“, po daugelio metų trumpam pasirodė „Oud & Rose“ iš Graso kolekcijos, o po jų – jau tik „Terre de Lumiere Intense“, nustatę naują kartelę „L‘Occitane en Provence“ kvapams. Iki pilno kosmopolitinio asortimento kažko ryškaus-sodraus-rytietiško tikrai trūko, todėl „Ambre Amande“, „Musk Rose“ bei „Oud Praline“ pasirodė pačiu metu. Gavusi visų trijų naujienų mėginukus ėmiausi atidžios jų turinio analizės.

„Oud Praline“ aromato pradinės natos – kardamonas, kalendra, imbieras, vidurinės – lazdyno riešutai, karamelė, pralinė (pralinė – konditerijoje naudojama saldi riešutų masė), bazinė nata – agarmedis. Gurmaniška agarmedžio interpretacija, rodos, puikiai pažįstamą rimtąjį agarmedį paverčianti žaviai riešutiniu ir prieskoniais apibarstytoje karamelėje panardinanti. Vienareikšmiškai universalus, ir vyrams, ir moterims puikiai tinkantis aromatas: prieskoniai gražiai sutramdė karamelės saldumą, o riešutai paryškino medienos akordą.

„Musk Rose“ pradinė nata – ličiai, vidurinės natos – rožės, cukruoti vaisiai, pačiulis, bazinė nata – muskusas. Perskaičius pavadinimą lengva pakliūti į saviapgaulės spąstus: muskuso ir rožės, rožės ir pačiulio, rožės ir ličio deriniai šiuolaikinėje parfumerijoje yra vieni populiariausių, todėl tikėtinas išankstinis skepticizmas „dar viena rožė su muskusu“ tema. Tačiau ne veltui jau trečią kartą rašau apie „L‘Occitane en Provence“ ir Pierre Hermé bendradarbiavimo rezultatus: „Musk Rose“ gerokai nustebino ir mano nosį, kuri, prisipažinsiu, tikėjosi rožinius vaizdinius sukeliančio daugelį kartų jau uostyto kvapo. Gilus, brandus, solidus ir elegantiškas gurmaniškas šipras, palaipsniui atskleidžiantis santūrius cukruotų vaisių potėpius.

„Ambre Amande“ pradinės natos – šafranas, kalendra, vidurinės – migdolai, brunfelsijos* žiedai, smilkalai, bazinės natos – ambra, kašmyrinės medienos akordas, nagarmotė, agarmedis. Retas, išskirtinis konditerinės parfumerijos pavyzdys, kuriame migdolas nepaverstas šabloniniu marcipaniniu skanėstu: šildantis, ryškus, sodrus prieskonių, saikingai saldžios migdolinės ambros ir agarmedžio aromatas. Apskritai, „L‘Occitane en Provence“ moka tinkamai elgtis su migdolais ir jų kvapais kūno priežiūros produktuose – džiaugiuosi, kad tą patį elgesio su migdolų kvapu modelį pritaikė ir kvepaluose.

Verdiktas: „L‘Occitane en Provence“ ir Pierre Hermé kolekcijos „86 Champs Élysées“ naujienos yra jau tradiciškai puikios ir vertos dėmesio. Nors atrodė, kad gurmaniškų rytietiškų aromatų tema jau viskas buvo pasakyta ir sukurta, bet „L‘Occitane en Provence“ ir Pierre Hermé meistriškai sužaidė ir nustebino dar kartą. Europietiškai-rytietiški kvapai, konditerinę parfumeriją pakylėję iš skonio receptorius pamaloninančių skanėstų parduotuvių į įmantrios prabangios parfumerijos lygį. Mažais lašeliais kvėpinčiausi kaitroje, gausiau – atvėsus orams, kai prireikia šildančio šalio efekto, tiek gausiai ir dažnai, kiek tik norisi – kai gyvenimas visas taisykles perrašo.

*Brunfelsija – svaiginančio kvapo augalas, anglų kalboje vadinamas „lady of the night“, kurio žiedai naudojami šamaniniuose ritualuose.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji