Stebuklų šešėlyje. Hermes “L’Ombre des Merveilles“

Gyvename įdomiais laikais, kai žiema baigiasi taip ir neatėjusi, kai rankų plovimo ir čiaudėjimo įpročiai tampa pandemine pasauline grėsme, o istoriją saugantys kolekcionieriai vis dažniau atvirai pavadinami ligoniais, netelpančiais į madingus minimalizmo rėmus. Kaip danguje, taip ir ant žemės – parfumerijoje viskas vyksta tokiu pačiu beprotišku ritmu, klestint netikriems pranašams ir vienadienės šlovės projektams, tyliai išeinant legendoms, smalsioms nosims pertekliaus asortimentuose nebeatpažįstant laikui nepavaldžių vertybių. Toks laikas, kai, atrodo, jau nieko nebežinai, stipriai suspausdamas delne mylimųjų rankas kaip bene paskutinį saugumo garantą.

Visame šiame kaukių ir dezinfekcinio skysčio stygiaus chaose stabilumo nedaug, todėl “Hermes“ naujiena “L’Ombre des Merveilles“ pasirodė pačiu laiku. Pagarbi 2004 metais pasirodžiusio Jean-Claude Ellena kūrinio Hermes “Eau des Merveilles“, vadinamojo stebuklų vandens, paveldą sauganti interpretacija, puikiai įgyvendinta parfumerininkės Christine Nagel talento ir meistriškumo prisilietimu. Juodoji arbata, tongapupės, smilkalai – toks yra stebuklo šešėlio aromatinis paveikslas, nė kiek nekopijuojantis garsiojo pirmtako, bet pagerbiantis jį akimirksniu atpažįstamo DNR pėdsakais. Santūriai saldesnis nei pirmtakas – tongapupės suteikia sutramdytiems tamsiems smilkalų ir juodosios arbatos dūmams žavaus saikingo saldumo, bet vis tiek tai yra stebuklų vandens šeima, nors ir be sausa mediena persismelkusios lentpjūvės įspūdžio. Man “L’Ombre des Merveilles“ labai patiko: sudėtis tarsi mano užsakyta – visi trys pagrindiniai ingredientai yra iš mano favoritų sąrašo, arbatinė-smilkalinė-tongapupinė mediena ant mano odos atsiskleidė puikiai, o “Hermes“ stiliui apskritai esu neabejinga. Serge Mansau kurtas buteliukas – arti tobulybės: jis žvaigždėtas! Tiems, kurie žavisi visais “Hermes“ stebuklais – savitosiomis “Eau des Merveilles“ versijomis, “L’Ombre des Merveilles“, spėju, taip pat patiks. Lygiai taip pat spėju, kad tikriausiai patiks ir tiems, kurie apskritai nemėgsta “Eau des Merveilles“, bet ieško kažko kitokio, be rožių, šafranų ir agarmedžių, su pačiomis geriausiomis europietiškos parfumerijos tradicijomis.

Stabiliai puiki “Hermes“ naujiena, stabiliai pagarbiai saugojanti “Hermes“ paveldą, bet tuo pačiu darkart stabiliai patvirtinanti Christine Nagel talentą, savitu braižu sujungiantį praeitį su dabartimi ir ateitimi. Mums visiems vertėtų būti šiek tiek daugiau “Hermes“ su aukštais standartais ir savigarba, prisimenant, kad už kiekvieno stebuklo, už kiekvienos penkių minučių šlovės stovi kažkas, kas leido visam tam įvykti, išlygindamas paradinę uniformą ar sceninius rūbus, nufotografuodamas geriausius instagraminius kadrus ir nušluostydamas pirmosios nesėkmės ašaras. Hermes “L’Ombre des Merveilles“ – stebuklo šešėliai, palaikantys už rankos nestabilumo laikais. Ypač pavasarį.

Privaloma išbandyti.

lombre

Komentarų: 1

Filed under Bendroji

Saldi erotika už 1,5 kavos puodelio. Jovan “Musk Oil“

Nieko naujo po parfumerijos saule: tarp filosofinių ir egzistencinių aromatų galiausiai vis tiek daugiausiai dėmesio sulaukia tie, kurie gundymu dvelkia. Kitaip sakant, civilizacija yra civilizacija, bet žmogus yra parfumerinis gyvūnas – ir tas prigimties prasiveržimas pro geras manieras yra pasiutusiai žavu.

Matydama begalinį erotiškos parfumerijos su milžiniškais šleifais ir, pageidautina, kuo pigesnės poreikį nusprendžiau į dienos šviesą ištraukti vieną primirštą seksualų grynuolį, šiandien internetinėse parduotuvėse kainuojantį kaip 1,5 puodelio kavos išsinešimui. Jovan “Musk Oil“ – daugeliui vizualiai atpažįstama oranžinė dėžutė iš pigios parfumerijos lentynų, o ištisoms europiečių ir amerikiečių kartoms – pašėlusios jaunystės prisiminimas.

muskoil

1972 metais išleisti “Musk Oil“ (tuomet vadinti tiesiog “Musk“) tobulai įsiliejo į seksualinės revoliucijos laikmečio, kai vyrai kvėpinosi pačiulio, o moterys – muskuso aromatais, kontekstą. Saldus sintetinis muskusas, kurį vėlesnės kartos pavadins feromoniniu, žaviame derinyje su pačiuliu, kanangomis, vanile ir kakavos sviestu, tapo kultiniu. Prie kulto neabejotinai prisidėjo 1981 metų reklaminė kampanija su “The Rolling Stones“, už 3 milijonus JAV dolerių sutikusių “Jovan“ vardą užrašyti ant koncertų JAV turo bilietų (o jų buvo 2 milijonai), minėti “Jovan“ interviu metu ir kitaip reklamuoti pagrindinį turo rėmėją. Tokia reklama 1981 metais tiesiog negalėjo nesuveikti – juolab, kad svaiginantis “Musk“ aromatas kuo puikiausiai pildė jį bandančių jaunuolių lūkesčius.

jovanantbilieto

Bilieto nuotrauka rasta interneto aukcione

2020 metais Jovan “Musk Oil“ tualetinis vanduo euforijos jau nesukelia – kibirais, cisternomis ir vandenynais, jeigu apie kiekius kalbant, jau matėme ir uostėme visokius seksualius ir neseksualius kvapus, o siautulingas jaunystės audras jau išaugome. Tačiau kaip šiltas, maloniai saldus, patogus, jaukus, labai, na, labai ilgai išliekantis, jokių filosofinių gelmių nevirpinantis aromatas su beprotišku šleifu ir beveik 50 metų siekiančiu populiarumu, priminsiu, kainuojantis kaip 1,5 kavos išsinešimui puodelio (26 ml man kainavo mažiau nei 4 Eur) – tikrai nepriekaištingas. Smagiai sluoksniuojasi su sausos medienos ar gaiviais citrusiniais kvapais, jeigu “Musk Oil“ naudojamas paranojiškai mažas kiekis.

Verdiktas: privaloma pauostyti parfumerinės edukacijos tikslais. Beveik dvi kartos žmonių išgirdę žodį “muskusas“ prieš akis mato oranžinės spalvos kvepalų dėžutę ir mintyse užuodžia Jovan “Musk Oil“ aromatą, vaiduokliškai atpažįstamą ne vienuose XXI amžiaus populiariuose kvepaluose. Apie erotinę dalį palieku nuspręsti patiems.

p.s. Žinote, kiek originaliųjų Jovan “Musk Oil“ buteliukų išeina už standartinę vienos klastotės kainą? – maždaug 20.

Komentarų: 1

Filed under Bendroji

Pamirštieji “J’ai Osé“ kvepalai

Yra aromatai, kurie tarsi Aleksoto ar Žaliakalnio funikulieriai sujungia praeitį ir dabartį, iš atminties saugyklų iškelia pamirštus įvykius, jausmus ir svajones, kurios, kaip vėliau paaiškėja, kartais savo išsipildymo laukia keliasdešimt metų. Kadaise, prieš beveik ketvirtį amžiaus, “J’ai Osé“ buvo mano svajonių kvepalai: žavėjausi jų kvapu – jie man atrodė šiek tiek saldesni už numylėtuosius “Paloma Picasso“ ir, svarbiausia, jų neturėjo mano Mama, iš kurios būčiau tyliai juos pasiskolinusi, o turėtas “J’ai Osé“ kvapo dezodorantas neturėjo tos magijos, kurią turėjo mažas stiklo buteliukas su kvepalų ekstraktu. Visai neseniai atsitiktinai vėl aptikau juos prekyboje, šiek tiek pasikeitusiu vardu, bet akimirksniu atpažįstamos formos buteliuku bei dėžute. Būti suaugusiuoju kartais visai smagu: gali nusipirkti senas svajones ir pasitikrinti, ar jos vis dar svaigina taip, kaip kadaise. Visgi išpakuodama “J’ai Osé“ jaudinausi kaip paauglė ir jokios kvepalų spintos, parfumerinės patirtys ir daugybiniai išpakuojamų kvepalų atvejai nepadėjo šio jaudulio nugalėti. Išpakuoti tarsi funikulieriumi dabartį pasiekusią svajonę – reikalas rimtas.

1978 metais “J’ai Osé“ kvepalai buvo pristatyti kaip “Guy Laroche“ kompanijos kvepalai, todėl labai nesunku atpažinti vintažinę šio kvapo versiją – jeigu yra užrašas “Guy Laroche“, reiškia, versija senoji. Naujojoje versijoje “Guy Laroche“ nebeliko – liko tik “J’ai Osé“. Iš senų laikų prisimenami “J’ai Osé“, tokie patys kaip ir aš – vintažiniai, kurių įmantrų kamštelį reikėdavo nuimti mintyse laikant sukryžiuotus pirštus – dėl “nuėmimo operacijos“ sklandumo. Mano turimos reformuluotosios versijos kvepalų ekstrakto kamštelis liko toks pats “pritrinto stiklo“, atliekantis kvėpinimosi lašeliais “instrumento“ funkciją, kaip ir anksčiau – mintyse kryžiuoju pirštus prieš atkimšdama, kad rankos nesudrebėtų.

Paradoksaliai nebrangūs (7,5 ml kvepalų ekstrakto pirkau už 30 Eur), bet itin puikūs kvepalai. Negaliu sklandžiai lyginti vintažinės versijos ir naujosios versijos, nes, sąžiningai, mano atmintis ypatingai didelių skirtumų tarp kadaise pažinoto kvepalų ekstrakto ir dabar turimo kvepalų ekstrakto neranda (vintažinius uosčiau labai seniai – nesugebėčiau objektyviai palyginti), o atradimo džiaugsmą nosis rado tikrai didelį. Pradinėse  “J’ai Osé“ natose – aldehidai, kalendra, citrusai, persikas; vidurinėse natose – santalmedis, pačiulis, florencinis vilkdalgis, jazminas, vetiverija, kedras, rožė; bazinėse natose – briedragės, ambra, muskusas, benzoino derva. Šio aromato kompozicijoje yra bene visi privalomieji jo sukūrimo laikmečio ingredientų deriniai, kuriuos galima atrasti daugelyje kūrinių: rožė-persikas, aldehidai-kalendra-citrusai-briedragės, ambra-santalmedis-kvapiosios dervos ir vetiverija-pačiulis. Įdomu tai, “J’ai Osé“ kvapui skleidžiantis ant odos randi ir uoslę erzinantį briedraginį šiprą su aldehidais, ir šiltą ambros ir medienos derinį, ir kažkur pasivaidenančius persikus.

“J’ai Osé“ yra nepelnytai pamirštas savo sukūrimo laikmečio atstovas – ta pati charizmatiškoji 80-tųjų karta, pažįstama iš milžiniškų, sudėtingų aromatų megakompozicijų, naujai atrasto rytietiškumo, Yves Saint Laurent “Opium“ (1977), Cartier “Must de Cartier“ (1981), Calvin Klein “Obsession“ (1985), Paloma Picasso “Paloma Picasso“ (1984)  ir kitų legendų. Tai, kas man asmeniškai patinka toje 80-tųjų kartoje – kuklumo nebuvimas: kuklumas ir saikas šio laikmečio aromatuose primena seną anekdotą apie Sarą, kuri visada galvojo, kad žmogų puošiantis kuklumas vadinasi bižuterija. Megatoniniai prieskonių, medienos, gėlių ir kvapiųjų dervų kiekiai tipinėje to laikmečio koncentracijoje kvepalų ekstraktuose – man be galo gražu, bet visiškai suprantu, kodėl šio laikotarpio aromatai yra supaprastinami ir palengvinami moderniosioms nosims. Kada nors apie antrojo XXI amžiaus dešimtmečio aromatus rašys juose ieškodami ambroksano ir agarmedžio – prieš keturiasdešimt metų aktualu buvo kiti dievai.

Verdiktas – “J’ai Osé“ verti gerokai daugiau nei jų dabartinė kaina. Jeigu praeityje nebūčiau susidūrusi su “J’ai Osé“ ir apie juos svajojusi, šiandien juos įvardinčiau kaip tikrą parfumerinę staigmeną. Šiuo atveju staigmenos nebuvo: sena svajonė pasirodė verta dabarties, “J’ai Osé“ labai mielai kvėpinuosi prašmatniuoju-sudėtinguoju stiklinio kamštelio prilietimo prie odos būdu ir džiaugiuosi, kad pamiršta svajonė visgi priminė apie save ir taip gražiai išsipildė lapkričiui įpusėjus.

3 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus