2018 metų verdiktas: dosnūs metai

Skaičiuojant paskutines 2018 metų valandas pats tinkamiausias metas įvardinti metų geriausius, blogiausius, įsimintiniausius ir labiausiai nuvylusius, paskelbiant nuosprendį istorija tampantiems metams ir tinkamai su jais atsisveikinant.

Metų tendencija – kvepalų pilstymas į atomaizerius, virtęs atvira komercija ir Lietuvoje itin populiariu reiškiniu. Esate matę komentarus „kas pasidalintų 10 ml?“ po oficialia kvepalų reklama parfumerijos parduotuvės puslapyje? – aš jau mačiau. Kaip ir komentarus „jeigu dalinsitės, norėsiu 5 ml“ „Minervos blog‘o“ FB puslapyje, man pasidžiaugus nauju pirkiniu ar atradimu. Kulminacija buvo vieno populiaraus aromato pasirodymo Lietuvoje savaitė, kai kvepalų pilstytojai urmu išpirko visus parduotuvėse pasirodžiusius naujienos buteliukus dėl jau suplanuotų ir viešai paskelbtų dalybų, o dar linksmesnė istorija – kvepalų parduotuvė, į atomaizerius pilstanti savo asortimentą (ir klientai, kurie reikalauja įpurškimo į atomaizerius visose parduotuvėse). Aš ne prieš atomaizerius, bet tai jau beprotybė. Netrukus sulauksime išdidžių atomaizerių kolekcijų nuotraukų, o tai jau bus mažų mažiausiai keista, tačiau ir tai praeis.

Metų įvykis – „MoPa kvepalų muziejus” šiuolaikinio meno parodoje „Art Vilnius“. Meninis projektas, privertęs mane susimąstyti apie tai, kokius parfumerinius ženklus paliksime po savęs – vis dar svarstau apie tai, nes tai buvo ne tik meninis projektas, bet ir šaltas dušas tam tikra prasme. Kiti paminėjimo verti įvykiai – „Paskui nosį“ blusturgiai Vilniuje, užkrėtę parfumeriniais blusturgiais ir kitus didžiuosius šalies miestus. Asmeniniai įvykiai – edukaciniai renginiai Kaune, Vilniuje ir Šiauliuose, kuriuose tinklaraštyje matyti vardai įgavo veidus: labai džiaugiuosi šiomis pažintimis bei tobulu “Intelligent brunch“ organizavimu.

Metų naujokai – tikri sunkiasvoriai, šiemet pasirodę Lietuvoje: kosmopolitinio pasaulio numylėtiniai „Le Labo“, taip pat „Chanel“, „Guerlain“, „Boucheron“ aukštosios parfumerijos kolekcijos. Žinote, ko dabar trūksta Lietuvai iki visiško parfumerinio pasisotinimo? – tik „Jo Malone“ butiko bei „Hermès” aukštosios parfumerijos kolekcijos „Hermessence“. Neįtikėtina, kiek daug pasikeitė per vienerius metus.

Metų nusivylimas – padirbinių srautas Lietuvoje 2018 metais, deja, nesumažėjo. Edukacija apie padirbinius bei jų keliamas grėsmes (savigarbai – taip pat) sklinda visais kanalais – tiek televizijoje, tiek pvz. ekranuose Kauno viešajame transporte, tačiau tikėjimas sąmokslo teorijomis ir „pigesniais pasiūlymais iš sandėlio/gamyklos/etc.”, deja, vis dar stipresnis.

Metų parfumerinis iššūkis – subjektyviai, Advento kalendoriaus video istorijos. 2009 metų sausio 6 dieną pradėtas „Minervos blog‘as“ buvo pirmasis parfumerijai skirtas tinklaraštis, tęsiant pirmųjų kartų tradiciją artėjančio tinklaraščio dešimtmečio proga „Facebook“ pirmą kartą buvo paskelbtos 24 lietuviškos video istorijos kvepalų tema. Tai, kas įdomu – kasdieninių vaizdo įrašų žiūrimumas buvo kur kas geresnis nei tinklaraščio įrašų skaitomumas: žodis pralaimi vaizdui ir su tuo tenka susitaikyti arba pasitraukti. (Su iššūkiu kiekvienam “Laimės“ žurnalo numeriui parašyti po tekstą taip sklandžiai nesusidorojau – skiltis “Įkvėpimai“, deja, keliskart nepasirodė.)

Metų pagarba – „Crème de la Crème” už Jaunimo linijos savanorių parengtos knygos „Draugo laiškai“ išleidimą.

Metų reklama – „L‘Occitane en Provence“ kalėdinė kampanija su Jurgita Jurkute, kai dalis gautų lėšų buvo skirta Krizių įveikimo centrui.

Metų pokyčiai – nauji drabužiai aukštosios parfumerijos parduotuvėms: rekonstruotos ir išplėstos „Crème de la Crème” parduotuvės Klaipėdoje bei Vilniaus „Akropolyje“, „Kristianose“ atsirado atskiros erdvės prabangesnei parfumerijai. Labai gerai – aukštoji parfumerija privalo išlaikyti aristokratišką orumą ir būti pristatoma tinkamai, o akys, prieš suvedant banko kortelės kodą mokant už pirkinius, turi mėgautis išskirtinėmis erdvėmis.

Metų finansai – šiemet dešimtmetį šventusi „Crème de la Crème” Lietuvos parfumerijai nusipelnė ne tik įspūdingiausiais aukštosios parfumerijos asortimentais bei interjerais, tačiau ir finansiniu lietuvių pripratinimu prie brangiai kainuojančių kvepalų. Dėl įvairių veiksnių pasikeitusi gyventojų perkamoji galia ir nebesistebėjimas dėl aukštų kvepalų kainų leido į Lietuvą ateiti visiems sunkiasvoriams „Metų naujokams“. Galime pelnytai džiaugtis – esame priimti į elitinį klubą ir parfumerijos prasme.

Metų nuobodulys – influencerių reklamos, identiškais produktais bei vienodomis žinutėmis tuo pačiu metu užtvindančios socialinius tinklus.

Metų pasididžiavimas – Laurent Mazzone „Extreme“ aromatų duetas, pristatomas išskirtinai Baltijos šalyse.

Metų atradimas – puikiais aromatais nustebinę „Sana Jardin“, sukurti kaip socialinis projektas, suteikiantis galimybę papildomai užsidirbti Maroko moterims, renkančioms apelsinmedžio žiedus kaip parfumerinę žaliavą: visi aromatai sukurti legendinio meistro Carlos Benaim, visuose aromatuose yra bent vienas natūralus augalinis ingredientas iš Maroko. Ta pačia tema minėtini ir itin malonaus kvapo Etat Libre d‘Orange „I am trash“, sukurti iš „Givaudan“ kvapų laboratorijos parfumerinių atliekų.

Metų praradimas – Vero Kern mirtis ir neįgyvendinta jos svajonė sukurti Ciuricho kvapą, nesurinkus reikiamos sumos lėšų rinkimo iniciatyvoje.

Metų aromatas – tas, kuris suteikia daugiausiai džiaugsmo: vieno konkretaus lyderio, kurį norėčiau išskirti, nėra, nors maloniai nustebinusių naujienų buvo ne viena. Į asmeninį svajonių sąrašą įsirašiau tokius vardus kaip Chloe „Nomade“ bei beveik visus iš „Sana Jardin“.

Metų verdiktas – 2018 metai Lietuvos parfumerijai buvo itin dosnūs: gražiose vietose dažnai pirkome prabangius aromatus ir tuo mėgavomės, neišsigandome visame pasaulyje kylančių kvepalų kainų, o kvepalais prekiaujančios įmonės parėmė itin prasmingus projektus. Jeigu greta viso to dar ir parfumerijos naudotojo sąmoningumas išaugtų – būtų visai optimistinė metų pabaiga, realizmo dozę pasiliekant kitiems proginiams ir neproginiams įrašams.