Tag Archives: Visokių daiktų krautuvėlė

Andy Tauer ir jo “Une Rose Vermeille“: rožės, avietės ir parfumerinė priklausomybė

Niekada nesimokęs parfumerijos molekulinės biologijos specialistas iš Ciuricho, sužavėjęs daugelį nosių bei širdžių, kuriam galima diagnozuoti lengvą obsesiją dėl rožių – maždaug toks Andy Tauer pristatymas sukasi mintyse. Rankų darbo kvepalai kadaise buvusios santvarkos kokybės ženklą primenančiuose penkiakampiuose buteliukuose (taip, mėlyna jų spalva tiesiog dieviška!) kuriami netaupant kokybiškų ingredientų: iki 50 procentų skysčio sudaro aukštos kokybės natūralios medžiagos – šiuolaikinei parfumerijai tai labai daug. Tai, kad A.Tauer nesimokė parfumerijos, visiems yra tik geriau – tai yra vienas nedaugelio kūrėjų, kurio kvepalai man nieko neprimena, tik jį patį. Taip verdiktas “taueriškas“ tampa tarsi nauju kertiniu posūkio tašku.

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus, kai “Visokių daiktų krautuvėlė“ pradėjo prekiauti “Tauer Perfumes“ kvepalais, Lietuvoje kilo tikra “L’Air du Dessert Marocaine“ manija: visiems jų reikėjo – ir tiems, kurie juos pauostė ir įsimylėjo, ir tiems, kurie dar nebuvo uostę, bet vis tiek labai norėjo juos turėti.  Žymusis parfumerijos kritikas Luca Turin irgi pateko į įsimylėjusių šį “Maroko dykumos orą“ gretas – 5 žvaigždės, aukščiausias įvertinimas ir pasaulinis susidomėjimas, koks parfumerinis stebuklas užaugo Šveicarijos Alpių papėdėje. Tuo metu, kai visi norėjo kvėpuoti dykumos oru, aš sapnuodavau kitą Andy Tauer kūrinį – “Une Rose Chypree“. Iki “Une Rose Chypree“ aš nuoširdžiai nemėgau rožių aromato – net ir Guerlain “Nahema“ vintažinė versija žavėjo tik iš tolo. “Šiprinė rožė“ sužeidė mano širdį ilgam: visai ne nostalgiška Damasko rožė, saldūs citrusai, cinamonas, briedragės ir sodri aromato bazė buvo ilgametė mano svajonė.

Savo kvepalų spintoje Tauer Perfumes “Incense Extreme“ turiu jau kelerius metus, dar senojo modelio buteliuke. Nesuvokiama bosvelijos ekstrakto dozė su sausa mediena ir ambra – ko dar daugiau galima norėti smilkalų mėgėjai, juolab, kad šiek tiek sirupinis “taueriškumas“ savo prisilietimu “ekstremalius smilkalus“ pavertė ne bažnyčia, o puikiai kvėpinimuisi tinkamais kvepalais. Perfrazuojant A.Vertinskį, “jūsų pirštai nekvepia smilkalais“, bet filosofinio užtaiso juose tikrai netrūksta. Stipru, sodru, bet europietiškai priimtina ir net elegantiška.

Nesiteisinsiu, kodėl smilkalams parduota siela staiga išskydo prieš Tauer Perfumes “Une Rose Vermeille“, kai atvažiuoji pirkti išsvajotosios “Une Rose Chypree“, o išeini paskutinę akimirką apsigalvojęs ir pakeitęs ją į “raudonąją rožę“ – tai buvo netikėta ir man pačiai. Praėjus jau mėnesiui nuo šio netikėto poelgio aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad viskas susiklostė būtent taip – “Une Rose Vermeille“ netikėtai tapo manosios komforto zonos aromatu, sulaužiusi net keletą mano stereotipų. Visų pirma, aromato pagrindą sudaro bulgariškų rožių aliejus – iki šiol deklaravau, kad myliu tik Damasko rožes ir nemyliu bulgariškųjų. (Ta pati istorija galioja ir pudrinėms našlaitėms – jų čia pakankamai gausu, o aš juk našlaičių nemėgstu.) Visų antra – avietės, kurios, retas atvejis, šiuose kvepaluose yra labai aiškiai identifikuojamos – daugelį metų tokių ryškių uogų kvepaluose vengiau iš tolo. Visų trečia, šis aromatas yra intelektualioji parfumerinė konditerija – kitaip nepasakysiu: gurmaniškas, bet su savo nuomone ir stiliumi. Ir štai, smilkalinė siela jaučiasi komfortiškai laiminga, bene visus laisvadienius kvėpindamasi avietine rože iš Šveicarijos Alpių papėdės.

Pradinėse Tauer Perfumes “Une Rose Vermeille“ natose – levanda, žalioji citrina ir citrina; vidurinėse – bulgariška rožė, našlaitė ir avietė; bazinėse natose – tongapupės, vanilė, ambra ir sodrusis Mysorio santalmedis. Andy Tauer sumaniai suvaldo šio aromato potencialiai konditerinį saldumą pradinėms natos panaudodamas levandą, bergamotę ir citriną – tarsi gausus citrinos žievelės užtarkavimas ant saldaus avietinio pyrago. Tikras pozityviosios komforto zonos parfumerijos stebuklas, puikiai įskaitomas besirimuojančių “vermeille – merveille“ žodžių žaisme. Išlieka pasiutusiai ilgai – pasikvėpinusi ryte paskutines tongapupėmis pasaldintas avietes nuo odos nuplaunu tik dienai baigiantis. Tikėtina, kad šiltuoju metų laiku šie kvepalai atrodys pernelyg saldžiais, tačiau žiemą tai yra iš malonumo primerktų akių vertas aromatas, neturintis nė lašelio liūdesio, rimties ar nostalgijos. Mergaitiškumo, naivumo ir lėlytiškumo jis taip pat neturi – subalansuotas suaugusiems, kuriems nereikia nieko įrodinėti.

Man kartais atrodo, kad Andy Tauer sėkmės paslaptis – mėgstamo hobio pavertimas darbu, kurio nereikia dirbti. Rodos, visai nerimtai, rodos, tik žaisdamas, “taueriškumui“ pasirinkdamas ironiškai sirupinį-šampaninį potėpį, įdentifikuojamą bene visuose aromatuose, o ne triaukštėmis paslaptimis apgaubtas mistines materijas. Jeigu jo kuriami aromatai būtų maistas, įtarčiau kokį E621 ar didelį cukraus kiekį, keliantį slaptas priklausomybes. Kvepalus naudojant pagal paskirtį svarbiausia yra jų aromatų sukuriamos emocijos – nuo Tauer Perfumes norisi gyventi laimingai, nors ir ne stebuklų mieste Ciuriche, kur, pasak patikimų įvykių liudininkų, net ir ežiukai turi savo vadovus, televizijos ekrane pasakojančius apie tai, kaip reikia elgtis ant kelio radus ežį.

Tauer Perfumes Lietuvoje galima rasti Vilniuje, “Visokių daiktų krautuvėlėje“, Užupyje. (Sklinda gandai, kad ne tik Užupyje, tačiau mano “Une Rose Vermeille“ buvo atrasta ir “nuskinta“ būtent ten.)

 tauer_1

Reklama

Komentarų: 1

Filed under Bendroji

Carner Barcelona “Rima XI“ – laimės pojūtis tarsi kalėdinių sausainių aromatas

Man patinka parfumerinė ironija: Lady Gaga “Fame“ yra visai nepikti gėliniai kvepalai, nepaisant žadėtųjų kraujo ir nuodingų šunvyšnių, Jean-Paul Gaultier “Kokorico“ reklamoje plunksnomis mėtosi puošnų paukštį vaizduojantis gražuolis, o žodis “geidulingas“ kvepalų reklamose populiariuose blizgiuose žurnaluose paprastai žymi baltas gėles, nuo kurių įsiskauda galvą. Dar labiau už tokio tipo ironiją man patinka intelektuali parfumerinė ironija, kurios vieną gražesnių pavyzdžių savaitgalį atradau “Visokių daiktų krautuvėlėje“, Vilniuje. Nusiteikusi ramiai išbandyti puikiuosius Carner Barcelona “Cuir“ galiausiai likau sužavėta naujųjų Carner Barcelona kvepalų “Rima XI“ ir jų legendos bei aromato suderinamumo ironijos, kuri priverčia šypsotis kaskart šių kvepalų aromatą prisimenant.

“Rima XI“ legenda, kurią pristato gamintojai, yra apie fatališką moterį, kurioje harmoningai dera spinduliuojanti nekaltybė ir griaunamoji jėga – prieš tokį derinį neįmanoma atsilaikyti. Įkvėpimu šių kvepalų legendai tapo ispanų poeto G.A. Bequer eilėraštis, rašytas XIX amžiuje:

carner_barcelona-rima_XI_edp_100mlRima XI

I am a dream, an impossible one;
A vague specter of haze and light;
I am bodiless, I am untouchable;
I cannot love you.
Oh come, come to me!

Yo soy un sueño, un imposible, 
vano fantasma de niebla y luz;
soy incorpórea, soy intangible;
no puedo amarte.
– ¡Oh, ven, ven tú!“

Eilėraštis išties kelia vizijas apie paslaptingą įsivaizduojamą moterį, tačiau pirmosios kvepalų aromato natos visas tamsias iliuzijas sugriauna vienu įkvėpimu. Ir tai yra pasiutusiai žavu – esi pagaunamas savo paties stereotipų tinklais, todėl belieka tik pasijuokti iš savo fantazijos ribotumo ir nusilenkti parfumerinės ironijos sukūrėjams. Pradinėse natose – kardamonas, juodieji pipirai, mėta, šafranas; vidurinės natos – cinamonas, muskato riešutas, arabinis jazminaitis, kalendra; bazinėse natose – kedras, santalmedis, vanilė, benzoininė derva, ambra, muskusas. Pirmas aromato įkvėpimas – kardamono, juodųjų pipirų, muskato riešuto ir sausainių ar biskvito trupinių mišinys, būdingas kalėdiniams sausainiams: kelerius metus iš eilės prieškalėdiniu laikotarpiu mėgavausi latviškais pipiriniais-prieskoniniais sausainiais “Piparkukas“, kuriems būdingas būtent toks aromatas, tačiau šiais metais jų kažkaip neaptikau Lietuvos parduotuvėse. Konditerinis prieskoninių sausainių įspūdis palaipsniui išblėsta ir aromatas ramiai nusėda ant odos saldžiai-šiltais prieskoniais su itin neryškiomis medienos natomis. “Rima XI“ kvepalų niekaip nepavadinsi banaliais konditeriniais – pipiras, kardamonas ir muskato riešutas savo aromatais “sužaidžia“ itin gražiai, o pirmasis “sausaininis“ įspūdis yra itin malonus uoslei: šiek tiek primena Guerlain “L’Instant Magic“,  o šie jaukiai konditeriniai Guerlain kvepalai, neabejoju, yra tie, kurių parfumerijos gerbėjai tikrai pasiges jau artimiausiu metu.

Kas galėtų paneigti, kad prieskoninius sausainius kepantis žmogus yra paslaptingas, viliojantis, o tikrasis gyvenimo grožis atsiskleidžia su meile ruošiant maistą mylimiems žmonėms? “Rima XI“ mano vaizduotėje kvepia beprotiškai graži moteris, mokanti kepti kvepiančius kalėdinius sausainius ir mielai jais vaišinanti savo artimuosius, arba itin drąsus vyras, ant kurio odos šio aromato sklaida turėtų būti itin įdomi – spėju, mažiau konditerinė, daugiau prieskoninė-medienos. Visiems maisto tinklaraštininkams, jų skaitytojams  bei konditerijos gurmanams šie kvepalai turėtų būti įrašyti į “privaloma išbandyti“ sąrašą – kaip iliustracija smagios ironijos, kai įkvėpdamas kvepalų aromatą jautiesi lyg valgytum kalėdinius sausainius ir būtum labai laimingas – tarsi namie, pačia geriausia namų prasme.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus