Tag Archives: Puredistance

Puredistance “Warszawa“: tamsiai žalias aksomas

Šešios valandos, jeigu pasiseks – tokio ilgio yra kelias Kaunas-Varšuva, kuriuo važiuoju keliskart metuose, o kartais – ir dažniau nei keliskart. Per dažnų kelionių dešimtmetį Varšuva tapo sava ir pasiilgstama, todėl visai nepykstu, kad visi keliai gilyn į Europą iš Lietuvos eina per šį švelniai keistą miestą, kurio Antrojo pasaulinio karo metais turėjo nebelikti. Posakis „sulygino su žeme“ tarsi parašytas apie Varšuvą, kurią po karo teko greičiau ne atstatyti, bet apskritai pastatyti kaip Minską ar Dresdeną. Miestas, pakilęs iš pelenų tiesiogine prasme, ir kaskart nustebinantis sena-nauja kontrastais bei harmoningu chaosu, kuris taip sklandžiai skleidžiasi tik Varšuvoje, už šešių valandų kelio nuo Kauno.

Kai mano mylimi „Puredistance“ 2016 metais pristatė Antoine Lie kūrinį „Warszawa“, tyliai kurtą dvejus metus, pagalvojau, kad absoliučiai puikus, nors ir labai netikėtas miesto pasirinkimas: juk Niujorkų, Paryžių ar Londonų parfumerijoje sutinkama dešimtimis. Vienerius metus „Warszawa“ buvo galima įsigyti tik Varšuvoje – toks buvo „Puredistance“ sprendimas, paaiškintas jų atsiųstame laiške taip: <..>pasaulyje, kuriame išskirtinumas prarado savo reikšmę, norime parodyti, kad „Puredistance“ tikrosios išskirtinumo reikšmės nepamiršo <..>. Ir tuos vienerius metus man visiškai nesisekė su Puredistance „Warszawa“ susipažinti: vis pavėluodavau kelioliką minučių atvykti į „Puredistance“ prekiaujančias parduotuves – tikras kantrybės išbandymas, galiausiai pasibaigęs dar vienu „Puredistance“ aromatu mano kvepalų lentynoje.

Galbaninė ferula, greipfrutai, našlaičių lapai, jazminai, prožirniai (angl.k. broom), florencinis vilkdalgis, pačiulis, vetiverija ir stirako mediena – tokia yra Puredistance „Warszawa“ kvepalų ekstrakto sudėtis. Jeigu aromatą apibūdinti vaizdiniais, tai būtų drėgnos, tamsiai žalios salsvo kvapo samanos, kurias apšviečia netoliese esančio greitkelio šviesos, senutėlė žalio aksomo suknelė su pudros pėdsakais, kaip sapnas atkeliavusi iš praeities į didmiesčio viešojo transporto stotelę, ar žaliu aksomu apmuštas prieškarinis krėslas, stovintis nuobodžiai standartiniame moderniame interjere. Daugiau nei pusė kompozicijos yra sodria žaluma dvelkiantys akordai, kuriems vadovauja galbaninė ferula su tradiciniu „hiacinto koto, vakar pamerkto į vandenį“ įspūdžiu, likusi pusė – itin aikštingi ir sunkiai sutramdomi gėlių akordai, bet ne veltui pats Antoine Lie buvo pakviestas kurti himno sudėtingo likimo miestui. Itin įdomus kūrinys, akivaizdžiai saldesnis, savitesnis ir įnoringesnis už kitą žalią kolegę Puredistance „Antonia“, nuostabus kaip istorijose vis pasirodanti Didingosios Varšuvos pėdsakai, bet tikrai ne „varšavkė“, kuri iki Didingosios Varšuvos orumo dar užaugs. Šis šiltas saulėtas ruduo, rodos, atėjo tam, kad „Warszawa“ kvepėtų visomis savo simfonijomis, rūmais ir krištolo sietynais – gėlių-žalumos šipras visada gražiausias rudenį.

Varšuva mane prisijaukino ne iš karto – prireikė laiko, kol tarp jos paviršutinio chaoso, didybės manijos ir visuotinio rūmų interjero poreikio atradau istorijos įžeistą miestą su reto grožio parkais, virš galvos besileidžiančiais lėktuvais (sufleruoju: aikštelė Krokuvos alėjoje šalia „Decatlon“) bei miesto panorama iš Kultūros ir mokslo rūmų apžvalgos aikštelės trisdešimtame aukšte. Šis keistas miestas palaipsniui man tapo vilties ženklu: visai kaip ir mes vis dar sveikstanti po Antrojo pasaulinio karo padarinių, iš kruopelių renkanti praeities didybės ir tapatybės simbolius, kartais juokinga kaip pagyvenusi tetulė, įsispraudusi į ne savo dydžio ryškiaspalvius rūbus, leopardines tampres ir pasipuošusi rožiniu lūpdažiu, kartais pribloškianti elegantišku prašmatnumu bei intelektualumu, bet visada gyvybingai judanti į priekį savo transporto arterijomis. Puredistance „Warszawa“, šlovingos praeities ženklus regintys modernioje dabartyje – kvapni asmeninės mantros „niekada nepasiduoti“ išraiška su šalutiniu tamsiai žalio aksomo suknelės poreikiu.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Puredistance “Opardu“: taip nostalgiškai žydėjo alyvos

Jeigu reikėtų išrinkti pačias mėgstamiausias mano alyvas, nediskutuotinai šiose varžybose laimėtų tos pačios elementariausios švelniai violetinės alyvos, gegužę-birželį žydinčios seniai negyvenamose sodybose, kurios baigia susmegti į žemę ir išdilti iš atminties. Kasmet keliaudama po Lietuvą pavasarinio žydėjimo metu svarstau apie būties laikinumą: tose sodybose gyvenusių žmonių ir vardų bei likimų jau niekas nebeprisimena, tačiau alyvoms tai visai nesvarbu – jos apsipila žiedais greta tvorų likučių tarsi kasvakar kažkas jas glostytų žvilgsniais ir girtų nepaprastą jų kvapą, kviečiantį sustoti ir įkvėpti jo pilnus plaučius.

Švelnia nostalgija prisimenamas praėjęs laikas – Puredistance “Opardu” pavadinimo kilmė. Tuberoza, gardenija, bulgariškoji rožė, alyvos, gvazdikai, jazminaičiai, heliotropas ir kedras, o pagal nosies verdiktą – visiems, nepraradusiems uoslės, puikiai pažįstamos violetinės alyvos su migdoline-cinamonine heliotropo pudra bei gvazdikų ir baltų gėlių šešėliais. 32 procentų koncentracijoje visa tai tampa tikru šedevru, kuriuo norisi mėgautis tik ypatingomis progomis. “Opardu” yra kvepalai, dėl kurių gali būti specialiai sugalvojamos progos, kad tik būtų galima jais pasipuošti – pakankamai nostalgiški, kad jaunystės poezija mintyse skambėtų, pakankamai modernūs, kad jaunoji karta, juos užuodusi, apie dinozaurų priešistorę tavo jaunystėje neklausinėtų. Maksimaliai kokybiškas gėlių aromatas, kokius šiandien kurti gali tik romantikai idealistai, nes tai yra lėto naudojimo kvepalai – kaip ir visi “Puredistance”.

Įdomu tai, kad tada, kai “Puredistance“ įkūrėjas Jan Ewoud Vos pirmąkart lankėsi Armėnijoje, pristatydamas pirmuosius “Puredistance” kvapus “I”, “M” bei “Antonia”, jį sužavėjo tradicija alyvų žiedais puošti memorialą Armėnijos genocido aukų atminimui. Armėnų kilmės parfumerininkė Annie Buzantian, kūrusi “Opardu“, J.Ewoud Vos vizito Jerevane metu būtent alyvas jau buvo pasirinkusi kaip pagrindinę “Opardu” aromato ašį – ne tik Lietuvoje alyvos yra prisiminimų apie praėjusį laiką sargai. Beje, alyvos yra nepaprastas augalas ne tik gyvenimuose, bet ir parfumerijoje: tai yra vienas iš augalų, kuris neatiduoda savo aromato distiliavimo ar maceravimo būdais, todėl parfumerininkams tenka alyvos akordą sukurti pasitelkiant kitas natas.

Alyvos, tikros prarastojo laiko saugotojos, kvapniomis savo žiedų žvakėmis įžiebiančios neatsargiai prisiartinusių išmaniojo amžiaus žmonių pojūčius ir prabylančios senamadiškais eilėraščiais – jokia XXI amžiaus logika nepaaiškinamas reiškinys. Ir nereikia šio reiškinio aiškinti – jį reikia išgyventi, violetinėmis žvakėmis įžiebtomis akimis ir lyriškojo aromato sklidina siela, kol alyvų žydėjimo sapnai dar neišsisklaidė. “Puredistance” – tikri tokių nostalgiškų sielos virpesių saugojimo meistrai: gerai, kad jie yra, labai gerai.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Puredistance “White“: šviesi džiaugsmo akimirka

Puredistance “White“ mėginys

Savo meilę “Puredistance“ išpažįstu jau daugelį metų: jų idėja lėtai kurti tik aukščiausio lygio kvepalų ekstraktus, kuriuos drąsiai galima priskirti amžinai aktualios klasikos lentynai, yra tai, ko pasigendu greitai kintančioje šiuolaikinėje parfumerijoje. “Puredistance“ nepasiduoda komerciškai patraukliai vienas į kitą panašių aromatų ir įvairių koncentracijų jų versijų pagundai, taip priversdami savo gerbėjus naujo aromato laukti ne vieną sezoną, bet metus ar porą metų. Puredistance “White“ pasirodymas buvo prasitartas gruodį, praėjus metams nuo puikiųjų “Black“, kuriuos rinkausi kaip savo gimtadienio kvepalus ir apie tai rašiau, pasirodymo. Prieš gerą mėnesį, kovą, sulaukiau išsvajoto mėginuko aromato įvertinimui prieš oficialų jų pristatymą “Excense“ parfumerijos parodoje Milane ir įsimylėjau iš pirmo pauostymo.

Puredistance “White“, kaip ir Puredistance “Black“, sukūrė Antoine Lie, kuriam teko užduotis “sukurti baltai-auksinę svajonę kaip pabėgimą nuo žiaurios realybės“, pasak oficialios “Puredistance“ informacijos, pridėtos prie mėginio. Visiems tiems, kurie baltai-auksinę svajonę vizualizuoja kaip nuotaką balta suknele tobulų vestuvių dieną, esu linkusi pritarti – taip, baltame buteliuke auksinėmis dekoro detalėmis uždaryti “White“ išties sukelia tokį pojūtį, kokį sukelia bent viena besąlygiško džiaugsmo akimirka: patikėkite manimi, dviguba pavarde pasirašančia jau seniai. Akimirksniu užliejanti džiaugsmo banga, laimės pojūtis, giedras dangus, “drugeliai pilve“, šypsojimasis kiekviena kūno ląstele – sugalvokite patys. Už tokių saulėtų emocijų sukūrimą aromatu Antoine Lie vertas ovacijų, ypač, kai tos emocijos buteliuke yra 38 procentų kvepalų ekstrakto koncentracijos. (Kvepalų ekstrakto titului užtenka maždaug 25 procentų – 38 procentai yra reta ir ypač įspūdinga.)

Skirtingai nuo Puredistance “Black“, kurio sudėtį reikėjo atspėti patiems, “White“ aromatinė kompozicija nėra slapta – šimtalapis erškėtis, tongapupių ir florencinio vilkdalgio absoliutai, santalmedis, bergamotė, muskusas, vetiverija ir pačiulis. Natos ir akordai “White“ atveju sako tik tai, kad tongapupės, florencinis vilkdalgis ir santalmedis turėtų sukurti kažką įsivaizduojamos minkštos kreminės tekstūros. Iš tiesų, aromatas toks ypatingas, kad truputį panašius kvepalus į “White“ sugalvoju  lygiai vienus, tik juose dominuoja kreminė orchidėja. Šviesus, jausmingas, šiltas, beprotiškai malonus uosti, ilgai išliekantis ir stebuklingai gerinantis nuotaiką – patikėčiau visomis sąmokslo teorijomis, kad į jį įdėtas ingredientas X, pozityviai veikiantis besaulės žemės gyventojų savijautą. Įsirašau į svajonių sąrašą – tokio šviesumo, tokio sielos pakylėjimo aromato dar neteko sutikti.

Mano žiniomis, prekyboje Puredistance “White“ kvepalai prekybos vietas Europoje pasieks vėliausiai iki gegužės vidurio. Tradiciškai, kaip ir ankstesnieji “Puredistance“ aromatai, Puredistance “White“ pasirodys 17,5 ml, 60 ml ir 100 ml buteliukuose. Įrašau juos į “privaloma išbandyti“ sąrašą ir primygtinai siūlau juos atrasti ne tik nuotakoms, kurioms “White“ išspręs vestuvinių kvepalų išsirinkimo problemą, bet visiems, teigiamų emocijų pasiilgusiems. Nenustebsiu, jeigu juos labiau pamėgs moterys nei vyrai – jie tikrai turi užkoduotą prabangios suknelės, kurios vaizdas veidrodyje sukelia išdidų pasitenkinimą ir džiaugsmą “čia ir dabar“, pojūtį. (Man, aišku, tiktų ir su džinsais bei kelioniniais batais – kad tik tų akimirkų, kai, rodos, spinduliuoji džiaugsmu, būtų kuo daugiau.)

Puredistance White

 

4 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus