Tag Archives: paroda

Paroda “Kosmetikos ir parfumerijos pramonė Kaune 1918 – 1940 m.”, II-oji dalis

Jūsų dėmesiui – antroji virtualios Kauno viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriaus parengtos parodos “Kosmetikos ir parfumerijos pramonė Kaune 1918 – 1940 m.“ dalis, kurioje rasite informaciją apie parfumeriją Tarpukario Kaune, apie parfumerijos fabrikų konkurenciją bei itin smagų edukacinį parfumerijos reklamų vaidmenį.

Parodos internetinė nuoroda.

Įdomaus žiūrėjimo!

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji

Paroda “Kosmetikos ir parfumerijos pramonė Kaune 1918 – 1940 m.“ arba Kodėl aš taip myliu Kauną

Kiekviena įkvepianti istorija, kiekvienas sutiktas žmogus, kiekvienas akmuo, pasipainiojęs kelyje, kiekvienas įsimintas kvapas mūsų gyvenimuose palieka didesnę ar mažesnę žymę. Visada didžiuojuosi tuo, kad manieji žmonės, istorijos ir akmenys ar net akmenų kalnai yra susiję su Kaunu – mano miestu, kuriame užaugau, kuriame gyvenu, kuriame gyventi man yra gera. Ši istorija irgi iš Kauno – ir ją pristatau su dideliu džiaugsmu: tai istorija apie tarpukario Kauną ir moderniame Kaune sutiktus žmones. 

Kaunas dažnai sulaukia pašaipų dėl taip pabrėžiamo amžinojo laikinosios sostinės titulo bei tam tikro nepilnavertiškumo komplekso suformuoto “įsikabinimo“ į tarpukario laikotarpį, tarsi tik tuo laikotarpiu Kaunas buvo svarbus, įdomus ir pažangus miestas, netyčia tapęs sostine ir iki šiol gyvenantis prisiminimais apie tą aukso amžių. O kaip neprisiminsi, jeigu dar stovi išskirtinės architektūros tuometinio Kauno pastatai, dar gyvi žmonės, matę tarpukario Kauną ir jo ponias, ant tėvų pečių oro uoste laukę grįžtančių Dariaus ir Girėno, o elegantiškosios senutėlės su skrybėlaitėmis ir aną santvarką menančiais rankinukais, sekmadieniais Laisvės alėjoje gerdavusios arbatą, visai neseniai savo sekmadieninių susitikimų staliukus “Miesto sodo“ restorane užleido jaunesniems. Tarpukaris Kaune buvo neribotų galimybių pojūčio laikotarpis – per dvidešimtmetį teko skubiai tapti europietišku miestu, sekti europietiškas madas ir žaisti pagal Europoje madingas taisykles. Tas galimybių, proveržio ir netikėtų atradimų džiaugsmo jausmas man istorijose apie tarpukario Kauną man labiausiai patinka: jos nutinka ten, kur, atrodė, jau viską žinai – taip šios savaitės pradžioje, pakėlusi akis į viršų, pastebėjau, kad, rodos, puikiai žinomo tarpukaryje statyto namo Vytauto prospekte fasado detalėse dominuoja strėlės, nukreiptos į dangų, istorinėje Prezidentūroje skaitytos paskaitos nuotraukose aptinki, kad Vytauto Didžiojo profilis paveiksle ir manasis profilis smagiai panašūs, o pasimatymas prie Centrinio pašto tarsi tarpukaryje (moderniame Kaune pasimatymai buvo skiriami arba prie fontano Laisvės alėjoje, arba – pastaraisiais metais – prie “Akropolio“ įėjimo) yra itin patogus susisiekimo ir galimų pasivaikščiojimo maršrutų prasme. Neaukštinu tarpukario, tačiau praėjus beveik šimtmečiui smagu aptikti jo pėdsakus kasdienėse  Kauno gyvenimo smulkmenose – puikus įkvėpimo šaltinis.

Prieš keletą dienų Kauno viešojoje bibliotekoje, Senųjų ir retų spaudinių skyriuje, K.Donelaičio g.2 antrame aukšte,  buvo atidaryta paroda “Kosmetikos ir parfumerijos pramonė Kaune 1918 – 1940 m.“. Šioje leidinių parodoje, parengtoje tarpukario spaudos pagrindu, eksponuojama medžiaga, susijusi su kosmetikos ir parfumerijos pramonės gamyba tarpukario Kaune: reklamos, straipsniai, nuotraukos, susisteminta medžiaga apie gamintojus – didžiulis darbas atliktas surenkant visą įmanomą informaciją apie seniai praėjusius laikus, kurią ne tik laikas, bet ir dar visai neseniai buvusi santvarka atkakliai naikino. Šioje vietoje norisi ypatingai pabrėžti pono Alvydo, istorinės medžiagos surinkėjo, susistemintojo ir parodos organizatoriaus nuopelnus – iki šiol nė vienas istorikas, nė vienas parfumerijos mylėtojas nesiėmė tokio išskirtinio kruopštumo ir ilgos medžiagos analizės reikalaujančio darbo: kai ponas Alvydas kreipėsi į mane dėl medžiagos šiai parodai, nepaisant tinklaraštyje ilgą laiką vykdyto projekto apie kvepalus tarpukario Kaune, aš turėjau tik keletą fotografijų, iškarpų iš to laikotarpio spaudos ir gyvųjų istorijų, papasakotų tuometinio Kauno gyventojų palikuonių. Su kiekvienu pono Alvydo laišku mano nuostaba ir pagarba didėjo geometrine progresija – beprotiškos apimties darbas atliktas, kuris atskleidžia tarpukario Kauno kosmetikos ir parfumerijos gamybos ypatybes, smagius panašumus tarp tuometinio Kauno ir dabartinio Kauno, ypač – kovos su padirbiniais kontekste, korektiško kvepalų naudojimo temą ar poetiškas kūno priežiūros reklamas tuometinėje spaudoje. Tokie dideli darbai negali likti nepastebėti, todėl primygtinai kviečiu apsilankyti parodoje –  apžiūrėti virtualią parodą, kurios pirma dalis jau patalpinta internete.  (Apie antrosios virtualios dalies patalpinimą pranešiu papildomai.)

Tiems, kurie turite galimybę, rekomenduoju parodos medžiagą apžiūrėti gyvai: taip, tai yra tik keletas senus laikus menančių stendų, tačiau už šių stendų slypi nuostabiai gražūs žmonės – pirmame pastato aukšte lankytojų srautus ir paltus valdanti reto inteligentiškumo moteris, paklausta, kur yra šios parodos stendai, su neslepiamu pasididžiavimu papasakojo, kad čia – jos kolegos iniciatyva surengta paroda, ponas Alvydas, sutiktas koridoriuje prie parodos, kukliai prasitarė, kad tik nedidelė dalis medžiagos tilpo į ribotas stendų vitrinas, o aptrupėję sienos prie tarpukarį menančių vitražų (šiame pastate tarpukariu veikė Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, iki šiol yra išlikusi Petro Kalpoko tapyta freska bei senieji vitražai) tik sustiprino tą gerą buvimo kauniete jausmą – taip, Kaunas netobulas, bet kokių įdomių žmonių, nepatenkančių į žiniasklaidos priemones, jame gyvena… Manasis Kaunas yra žmonės ir išlikusi senojo Kauno dvasia – su trimis juostelėmis bei milimetrais matuojamu plaukų ilgiu jis bendro turi nedaug: nebent  tuos akmenis kelyje, tačiau visi akmenys kelyje juk galiausiai tampa tvirto grindinio, vedančio į savo istorijos pažinimą, pagrindu, išliekančiu ilgiau nei santvarkos ar mados. Jeigu norite pamatyti Kauną, kuris yra manojo įkvėpimo pagrindu, pradėkite nuo tarpukario Kauno istorijos. Pirmasis žingsnis į Jūsų atradimus mano mylimame mieste šiandien yra įveikiamas vienu kompiuterio pelės spragtelėjimu. Gero žiūrėjimo! Gražių atradimų!



7 Komentaras

Filed under Bendroji

Įspūdžiai iš parodos “Tvarūs ir netvarūs laikinojo ir nelaikinojo Kauno kvapai“

Šiandien Kauno miesto muziejuje, Valančiaus g. 2, Kaune, buvo atidaryta uostomojo meno paroda “Tvarūs ir netvarūs laikinojo ir nelaikinojo Kauno kvapai“. Dideliam mano džiaugsmui, buvau pakviesta į šios parodos atidarymą, kur šalia kvepiančiųjų parodos eksponatų apžiūros turėjau progą susipažinti su gražiosiomis parodos organizatorėmis Daiva ir Ingrida, kurios į parodos surengimą, spėju, ne vieną dūšią pastangų apimtimi matuojant sudėjo, bei (pagaliau!) susipažinti ir itin įdomiai padiskutuoti su kvapų meistre Laime Kiškūne, vadovavusią šios parodos uostomosios dalies sukūrimui ir idėjos atkurti Tarpukario Kauno kvapus realizavimui.

Parodos esmė – perkelti uostytojus į Tarpukario Kauną, kuris buvo pažangus ir gyvas miestas, istorijų fragmentų bei atkurtųjų kvapų pagalba. Tiesiog neįtikėtinai užburiančios istorijos (didžiuliai komplimentai jas parengusiam žmogui!) bei šias istorijas atskleidžiantys kvapai iššaukia prisiminimus apie Tarpukario Kauno dvasią, mano nuomone, vis dar sklandančią kažkur Putvinskio gatvėje ir funikulieriumi kylančią link Prisikėlimo bažnyčios ar laukiančią pasimatymo prie Centrinio pašto, kurią elegantiškų skrybėlėtų senučiukių, sekmadieniais dar prieš gerą dešimtmetį gėrusių arbatėlę “Miesto sode“, pavidalu bent kartą yra sutikęs kiekvienas kadaise Laisvės alėja vaikščiojęs kaunietis. Elegantiškųjų Tarpukario ponių jau nebeliko, tačiau Kauno dvasia vis dar plevena ir kvepia taip, kad niekaip nesupainiosi Kauno kvapo su kitų miestų kvapais – šiandieninis Kaunas man kvepia žydinčiomis liepomis, o Tarpukario Kauno kvapus itin taikliai atskleidė šios parodos rengėjai. (Ar tikrai reikia papildomų argumentų dėl šios parodos aplankymo Kaunui neabejingiems žmonėms?)

“Tuberoza J.A.Herbačiauskui“, “Esu toks, koks esu“, skirtas Vladui Eidukevičiui, “Ponia Vanda“ ir jos sutuoktinis “Ponas Zenonas“, “Penktos valandos traukinys“ ar “Konjakas. Operacinė“ bei “Nakties karalienė“ – tai tik keletas netikėtų aromatų iš Tarpukario Kauno prisiminimų. Fantastiniai kvapnūs eksponatai, skirti Tado Ivanausko muziejaus kvapams atkurti – taip ir užuodi savo vaikystės įspūdžius pirmąkart apsaugines šlepetes besirenkant ar puošniuosius paukščius už stiklo matant. Išuosčius visus kvepiančius eksponatus išryškėjo mano nosies verdiktas: “Ponia Vanda“ turėtų pasižymėti ypatingu pasisekimu tarp šiuolaikinių ponių – labai smagus  optimistinis ir neabejotinai elegantiškas aromatas,  saldžių aromatinių citrusų mėgėjams turėtų itin patikti “Ponas Zenonas“ – teoriškai vyriškas, praktiškai, labai gražus unisex variantas, tuberozų mėgėjoms – “Tuberoza J.A.Herbačiauskui“ bei “Raudonmedžio rojus“, kuriame tuberoza itin įdomiai dera su našlaitėmis, nebijantiems kamparo parfumerijoje – “Esu toks, koks esu“, norintiems autentiško Tarpukario ponios kvepalų kvapo – “Nakties karalienė“ (visoms Caron “Nuit de Noel“ bei “Narcisse Noir“ gerbėjoms turėtų būti itin atpažįstamas aromatas), o konjako gerbėjams – konjakas iš “Konjakas. Operacinė“, kuriame konjako vaidmenį atlieka tuopų pumpurai su šafranu. Mano asmeninis favoritas – “Penktos valandos traukinys“, kvepiantis didelėmis kvapniomis svajonėmis ir traukinių maršrutais, neabejotinai vedančiais į sėkmę: įdomus cinamonas, vanilė ir man nepažįstami retieji kvapai sukuria itin gurmaniško aromato vaizdinius, kuriuos mielai realizuočiau į motyvacinių kvepalų buteliuką, tačiau greta “Penktos valandos traukinio“, kurį naudočiau kvėpinimuisi, mielai įsigyčiau ir “Konjaką“ bei “Esu toks, koks esu“ – įspūdžio uostymui. Beje, parodoje galima įsigyti kai kuriuos kvapus aliejinių kvepalų pavidalu itin “tarpukariškuose“ buteliukuose bei teminiuose maišeliuose, o tuos kvapus, kurių pardavime nėra, galima užsisakyti. (Prognozuoju, kad “Ponios Vandos“ tikrai pritrūks jau artimiausiomis dienomis…)

Paroda veiks iki gegužės 5 dienos, šeštadienio, o gegužės 5 dieną, 12 valandą parodoje bus skaitoma paskaita “Ponios buduaro paslaptys: tarpukario Kauno kosmetikos, parfumerijos ir mados tyrinėjimai“. Kauniečiai ir Kauno svečiai, pasinaudokite proga pažinti Kauną uoslės pagalba – būsite nustebinti, koks nuostabus yra tas kvapų pasaulis, iš atminties ištraukiantis, rodos, seniai nutolusius įkvėpimus… Apie tai, kad Kaunas yra ypatingas miestas priminti nebūtina – juk iš Kauno gali išvažiuoti, bet Kaunas tavęs niekada nepaliks pačia geriausia šio posakio prasme, nepriklausomai nuo kelio dangos kokybės ar miesto reputacijos dienraščių komentaruose: šio kvepiančio miesto ypatingumas akivaizdus kiekvienam jo mylėtojui, kuris šioje parodoje savo miestą įsimyli dar kartą…

p.s. Tiems, kurie neturite galimybės apsilankyti – keletas nekvepiančių nuotraukų iš parodos.

Lentyna su kvepalų buteliukais bei gražiaisiais maišeliais kvepalams

Istorija apie konjako vaidmenį Tarpukario Kauno operacinėje

Parodos vaizdas: istorijos ir aromatus slepiančios Petri lėkštelės

Parodos vaizdas

Nuostabi istorija apie traukinius ir galimybes

2 Komentaras

Filed under Bendroji

ROŽIŲ SODAS – Uostomosios kvapų meno parodos skelbimas

Dalinuosi gauta informacija apie fantastišką parodą!

VšĮ Hortus Apertus bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija (www.vda.lt), „Kvapų namais“ (www.aromata.lt)  ir Sibirkos rožynu (www.rozes.lt) 2010 m. lapkričio 20-26 dienomis kviečia į Uostomąją kvapų meno parodą  „Rožių sodas“.

Laukiame jūsų Kostiumo dizaino katedros galerijoje, Maironio g. 3, Vilnius.

Vienuolika po rožių sodą vaikščiojančių parfumerių arba kvepalininkų ir uostančių rožes. Šitas vaizdinys greičiausiai pasirodys nerealus turint omeny Lietuvos klimatą ir tokią išskirtinę „nosies“ profesiją. Projektui susijungė neabejingi uoslei profesionalai, siekdami ištirti visų gėlių gėlę – rožę, užuosti bendrą rožyno kvapo aurą ir visa tai perkelti į miesto erdvę, supažindinant lankytojus su kvapo menu ir kultūra.

Mūsų pasaulis yra išskirtinai vizualus, daugelis kultūrinių reiškinių ir įvykių mūsų gyvenime paremti akies dialektika, kurios koncentruota žiūra teikia ribotą informaciją apie pasaulį, dažnai jį padarydama šaltu ir nejaukiu ir apribodama pažinimą vien tik regėjimo stimulais. Akys nepagrįstai laikomos daug tikslesniu liudytoju nei uoslė, kuri išeliminuota iš mūsų jutimų buvo jau XVIII a., nors uoslė yra vienintelis pojūčio organas, kuris perduoda informaciją tiesiai į uodžiamąsias smegenis, nekurdamas jose projekcijų. Kaip tik todėl užduotis sąmoningai užuosti ir analizuoti kvapą dažnai mums pasirodo kaip vienas sudėtingiausių dalykų.

Pagrindinė projekto idėja buvo dvipusė:

  • užuosti gamtoje esančio rožyno kvapą ir jį bandyti atkurti arba pamėgdžioti kitomis kvapiosiomis substancijomis visa tai perkeliant į miesto erdvę. Projekte mėgžiojimas yra suprantamas ne tik kaip interpretacijos galimybė, bet kaip gamtos ir kultūros sąjunga iš kurios gimsta kvapūs kūriniai.
  • užuodus, mėginti išanalizuoti vieno iš anksčiausiai žmonijos istorijoje sukultūrinto augalo – rožės – kvapus, kurie dėl žmogaus įsikišimo, jo kūrybos, jo sąjungos ir kovos su augalų pasauliu, nutolo nuo savo pirmapradės nedalomos kvapo substancijos ir tapo dalomi, skaidomi, atpažįstami ir pamėgdžiojami arba „išverčiami“ į kitas mažiau dalomas arba pirmaprades substancijas.

Ši paroda yra skirta ne tik patyrusioms nosims, bet ir visiems besidomintiems kvapo menu ar siekiantiems praplėsti uoslės filosofiją, kurioje kvapas nėra siejamas išimtinai su šiuolaikiniais kvepalais.

Parodą sudaro vienuolika kvapo segmentų, apsijungiančių į taisyklingą rožių sodo struktūrą. Kiekvienas kvapas į erdvę išspinduliuojamas specialaus difuzerio pagalba, todėl lankytojas, priėjęs prie jam rūpimo kvepiančio objekto jaus tik tą kvapą, prie kurio jis priartėjo. Tuo pačiu esant bendroje erdvėje bus galima užuosti besimaišančius visus kvapus. Kaip būna Rožių sode drėgną ūkanotą rytą…

Informacija – http://www.pommedambre.lt/2010/10/roziu-sodas-olfaktorinis-meno-projektasparoda/.

4 Komentaras

Filed under Bendroji