Tag Archives: lancome

Trumpai. Parduotuvėse pasirodė Lancome “La Vie Est Belle“.

Didžiųjų Lietuvos miestų gatves jau puošia gražioji Julia Roberts šypsena, reklamuojanti naujausius Lancome kvepalus “La Vie Est Belle“ (“Gyvenimas yra gražus“). Žinant šio posakio populiarumą (ne paslaptis, įspūdingasis filmas “La vitta e bella“ prie posakio populiarumo  prisidėjo kraštuose, kurie iki šiol šio posakio nežinojo) buvo tik laiko klausimas, kuri kompanija pirmoji pavadins kvepalus šiuo vardu. Kenzo 1997 metais išleido labai dėmesio vertus kvepalus “Le Monde est Beau“ (“Pasaulis yra gražus“), o šiais metais Lancome gražiu pavadino gyvenimą ir kvepalų reklamai bene pirmąkart pasikvietė įžymiąją Julia Roberts, kurios grožio laikas, rodos, visai nekeičia.

Gurmaniškiems kvepalams priskiriamus “La vie est belle“ EDP kvepalus sukūrė Olivier Polge, Dominique Ropion ir Anne Flipo, kurie, pasak įvairių internetinių šaltinių, kompoziciją kūrė trejus metus, galutinį variantą pasirinkdami iš 5000 versijų. Pradinėse natose – juodieji serbentai, kriaušės; vidurinėse – apelsinmedžio žiedai, jazminaitis ir vilkdalgis, bazinėse – tongapupės, pačiulis, saldainiai (angl.k. praline), vanilė. Nepaisant puikaus pavadinimo ir gražios reklamos, aromatas atpažįstamas kaip Victor&Rolf “Flowerbomb“, Thierry Mugler “Angel“ variacijų ar Guerlain “Shalimar Parfum Initial“ giminaitis. Taip, gurmaniškas, taip sirupiniai vaisiai su svaiginančiomis baltomis gėlėmis, taip, pudrinis vilkdalgis. Mano nosiai, šiek tiek persistengta su aromato saldumu ir klampumu, todėl manosios preferencijos atitenka bene pagrindiniam konkurentui – Guerlain “Shalimar Parfum Initial“. Kodėl būtent “Shalimar Parfum Initial“ laikau “La Vie est Belle“ konkurentu? – dėl pačios koncepcijos: paimtas istorinis buteliukas, daugmaž tos pačios spalvos kvepalų skystis, panašus aromato tipas, ta pati kainų grupė bei ta pati tikslinė naudotojų grupė.

Kaip visada: siūlau išbandyti patiems  – nes nieko nėra subjektyviau už moters grožio ir aromato grožio supratimą.

Reklama

13 Komentaras

Filed under Bendroji, Trumpai

Apie Odesą, svajones, juodąją magiją ir kvepalus

“Svajok atsargiai – net ir pačios drąsiausios svajonės turi polinkį išsipildyti“, teigia vienas mėgstamiausių mano posakių. Ir išties – ne kartą ir ne du esu “prisisvajojusi“: garsiai įvardinusi svajonę, ją pamiršusi ir tada, kai ji tampa realybe, prisiminusi apie tos svajonės atsiradimo aplinkybes. Taip netyčia išsvajotai esu buvusi ne viename gyvenimą pakeitusiame tolimame mieste, iš nuostabos spindinčiomis akimis stebėjusi krintančias žvaigždes sėdėdama ant svajones pildančio akmens kažkur Estijos provincijoje, o auksinį rudenį (tokia būsena – ne tik metų laikas) šiemet radau tolimoje vaikystės svajonėje. Šįkart tai buvo deimantas prie jūros (pasak vaikystėje populiarios dainos) – Odesa.

12-oji kėdė.

Odesa šiandien atrodo kur kas labiau egzotiškai nei Turkija, Egiptas ar Vakarų Europa kartu sudėjus. Miestas, kurį visi, gimusieji Sovietų Sąjungoje, žino kaip Ostapo Benderio, Kisos Vorobjaninovo, legendinių Odesos žydų, “Brilijantinės rankos“ herojų gimtąjį miestą, kuris visada asocijuodavosi su apsukrumu, kontrabanda, romantika ir laimingomis pabaigomis. Važiuodama į Odesą stengiausi atsikratyti visų išankstinių nuostatų bei vaikystės iliuzijų, bijodama didžiulio nusivylimo, tačiau tai, ką radau Odesoje, pranoko mano lūkesčius – tiek romantikos, tiek apsukrumo, tiek laimingos pabaigos prasme. Apie kelionę, atvirą korupciją ir miesto grožį nerašysiu – vis tiek žodžiais perduoti neįmanoma, tačiau tie, kurie turi daug avantiūrizmo, įspūdžiams atvirą širdį, be nuoskaudų prisimena 1992-1993 metus Lietuvoje ir puikiai moka rusų kalbą, Odesą, tikėtina, įsimylės ir dar neišvažiavę kurs naujus sugrįžimo į į šį kontrastų ir nuotykių miesą planus.

Parfumerinė patirtis, kurią teko įgyti Odesoje, taip pat gali būti priskiriama smagiam nuotykiui. Jau važiuodama į šį miestą žinojau, kad Odesoje yra prabangaus tinklo “Brocard“ parduotuvė, kurios aplankymą privaloma tvarka įsirašiau į kelionės tikslus. Pagrindinėje Odesos gatvėje (žinoma, Deribasovskaja)  įsikūrusiame prekybos centre esant parduotuvė pribloškė: “Sarma“, “Kristiana“, “Douglas“ ir “Creme de la Creme“ kartu sudėjus. Ir dar didelis “Hermes“ asortimentas šalia visų neišvardinamų gėrių. Kainos – europietiškos: pvz. Guerlain kvepalų kainos – tokios kaip “Kristianoje“, Hermes  “Eau Claire des Merveilles“ 100 ml – apie 400 Lt. Parduotuvė akivaizdžiai orientuota ne į vietinius gyventojus – visos kalbintos odesietės kvepalus prisipažino perkančios pigesnės parfumerijos tinkluose.

Neoriginalieji "Magie Noire"

Tačiu “Brocard“ lieka “Brocard“, o Odesa yra Odesa. Ir mano parfumerinis nuotykis susijęs ne su prabanga, o su Odesos legenda, gyvuojančia ir šiandien. Aš nusipirkau kvepalus! –  neoriginalius, PP koncentracijos, nors iki Odesos galvojau, kad PP koncentracijos kvepalų nebūna! Parfumerijos parduotuvėje, kurioje šalia originalių kvepalų stovi neoriginalūs kvepalai, pamačiau Lancome “Magie Noire“ 7,5 ml PP dėžutę. Celofanuota, tikrai patikimai atrodanti, už 29 Lt (87 grivnos). Nuobodžiaujanti pardavėja, sužinojusi, kad domiuosi būtent šiais kvepalais, intensyviai bandė mane atkalbėti nuo jų pirkimo – “jūsų skonis mane gąsdina!“, bandydama man įsiūlyti ką nors lengvesnio. Nepavyko: nusprendžiau, kad smalsumas vertas 29. Jau Kaune išpakavusi kvepalus pradėjau juoktis: buteliukas – teisingas, pakuotė – itin panaši, kvapas – tobulai atkartojantis senuosius “Magie Noire“ PP. Sąžiningai, iš kvapo neatskirčiau nuo originalo: puiki kokybė, ilgai laikosi, gražiai skleidžiasi. Jeigu tokie kvepalai pakliūtų į Lietuvos rinką, ne viena ir ne dvi nostalgijos kamuojamos moterys tikrai apsigautų – net neabejoju, tik kainą, akivaizdu, sumokėtų ne 29 Lt. (Gal ir gerai, kad nuo Odesos iki Kauno – daugiau nei para nuolatinio važiavimo…)

Ir tai tik viena iš parfumerijos Odesoje ypatybių: pvz., teko išbandyti neoriginalius “Yohji“ – senokai nebegaminamus Yohji Yamamoto kvepalus ir pripažinti puikią analogo kokybę, mačiau puikios kokybės neoriginalius Tom Ford vyriškus kvepalus, etc. Šiaudeliai, kodai, pakuotės ir kitos anksčiau veikusios neoriginalių kvepalų atpažinimo gudrybės akivaizdžiai pralaimi kovą prieš pigių neoriginalių kvepalų poreikį – apie viską pagalvojama. Ir pasakok, kad nori, apie originalių kvepalų teikiamą gėrį ir grožį, kai finansinės krizės kontekste tau pasiūlo beveik originalius kvepalus už ketvirtadalį kainos…

…o Odesa išties nuostabi! Vaikštai Odesos gatvėmis ir jauti, kad daugelį dalykų, kuriuos ji kol kas išsaugojo, mes jau praradome, nepaisant to, kad Lietuvoje žmonės gerokai turtingesni, stilingesni ir madingesni. Ir vis labiau stiprėja ilgesys tam deimantui prie jūros, kuriame žmonės yra nuoširdžiai įdomūs vieni kitiems – ir mes tokie buvome, pasakų, prasidedančių žodžiais “seniai labai seniai“ laikais…

 

Odesos operos ir baleto teatras

 

Operos ir baleto teatro laiptinės fragmentas

Jūreivį išlydinčios šeimos statula

12 Komentaras

Filed under Bendroji

2010 m. rudens naujienos parfumerijos parduotuvėse

Į Lietuvą agresyviai įsiveržus vėsiam rudeniškam orui tiesiu taikymu nukeliavau kvepiančių rudens naujienų paieškoti. Turiu pripažinti, jų yra visai nemažai – nuo sužavėjusių iki ilgam atgrasinusių, bet apie viską iš eilės ir po truputį.

Lancome “O d’Azur“ akivaizdžiai turėjo pasirodyti ne rudens pradžioje, o vasaros pradžioje – gaiviai saldus gėlinis-vaisinis kvapas, šiek tiek primenantis Lancome “O Oui!“ ir mano nosiai  praktiškai neprimenantis senųjų-gerųjų-karčiųjų Lancome “O“.  Nepretenzingas “darbinis“ kvapas, kurį pagal paskirtį lyginčiau su Estee Lauder “Pure White Linen“ ir jų giminaičiais: kasdien į darbą, kai norisi kvepėti visuotinai toleruojamais kvepalais.

Paco Rabanne “Lady Million“ – antrąkart pasikartojusi istorija (pirmasis kartas – Black XS), kai P.Rabanne pristato gerą vyrišką ir prastesnę moterišką kvepalų versiją: jaukus, šiltas, uoginis-gėlinis-prieskoninis itin stereotipiškai moteriškas kvapas, visgi nublankstantis šalia “1 million“ vyriškosios versijos. Šiam kvapui prognozuoju ne vieną milijoną gerbėjų – tradiciniai šilti, šiek tiek gurmaniški kvapai rudeniui atėjus paprastai kvepia itin patraukliai, o ir buteliukas visai prabangiai atrodo. Tik mano feministinė gaidelė visgi šnabžda: o kodėl vyriškieji vadinasi “1 million“ be aliuzijos į vyro kainą, o moteriškieji – “Lady Million“ su “moteris, verta milijono“ užuomina?

Itin nudžiuginusi rudens naujiena – Lanvin “Marry me!“. Visai mielas ir gan intelektualus vaisinis-gėlinis-uoginis “kompotėlis“, kurio pagrindinė problema – pavadinimas: na, ir kaip pirkti tokius kvepalus be aliuzijų į pavadinimą?  Turiu slaptą įtarimą, kad šie kvepalai tikrai nebus itin populiari vyrų perkama dovana, nors, kas žino – galbūt šie kvepalai nedrąsiesiems padės nuo Tamošiaus Bekepurio laikų žinomą  “rudenį visi į poras“ planą įgyvendinti, o dėl kvepalų vestuvėms neapsisprendusias nuotakas nuo didelio kvepiančio rūpesčio išvaduos… Vyriškosios “Marry me!“ versijos, spėju, nebus, nors kas žino – galbūt ekstravagantiškieji Etat Libre d’Orange šalia “Tom of Finland“ (beje, puikių kvepalų!) ir pastatys vyriškuosius “Marry me, Tom“ 🙂

Dar vienas įkvepiantis džiaugsmas – Gucci “Guilty“. Kad ir kokie kvepalai slypėtų šiame metaliniame buteliuke, perskaičius pavadinimą visų pirma pagalvoji apie galvos barstymą pelenais atgailaujant už padarytas nuodėmes ir kažką niūriai bažnytinio-smilkalinio, iš nuodėmių išvaduojančio. Deja, visuotinių atlaidų šįkart nebus – rytietiški-gėliniai Gucci “Guilty“ kvepia giminingai seniesiems čiobreliniams Gucci EDP ir kontrastuoja su savo pavadinimo sukeltomis iliuzijomis. Gan įdomūs kvepalai – mano prieskoninei-smilkalinei nosiai pernelyg saldūs, bet nuodėmės visai verti. (Kaltę dėl tos nuodėmės prisipažįsti jau pirkdamas šiuos “kaltus“ kvepalus.)

Desertui pasilikau gurmaniškus kvepalus, kurie abejingų tiesiog nepalieka. Thierry Mugler dar kartą eksperimentuoja gurmaniškomis natomis ir šįkart pasauliui pristato “Womanity“ – tam tikrą stiprų moteriškumą, jungiantį visas pasaulio moteris – kvepalus, išsiskiriančius gurmaniškai sūriu ikrų ir saldžiu figų kvapų deriniu. Jeigu “Angel“ buvo gurmaniškas šokoladas, tai “Womanity“ – novatoriškas saldžiai-sūrus “fusion“ virtuvės gaminys, įkalintas rausvame metalu kaustytame buteliuke. Apie mano nemeilę Th.Mugler kvepalams esu prisipažinusi ne kartą, bet “Womanity“ mane pribaigė galutinai – turbūt ir įžymieji Etat Libre d’Orange “Secretions Magnifiques“ mano nosiai kvepia priimtiniau, nors tam tikro aromatinio panašumo tarp “didingųjų išskyrų“ ir “Womanity“ išties galima atrasti. Nepaisant mano parfumerinio šoko, visgi manau, kad “Womanity“ turi nemažą gerbėjų ratą, kuris neabejotinai dar išsiplės, tačiau pasilieku sau teisę laikytis nuo šių kvepalų atokiau… labai dideliu atstumu atokiau.

Vyriškos parfumerijos lentynose naujienų taip pat yra, tačiau po “Womanity“ sukelto parfumerinio šoko šių lentynų aplankymą palikau sekančiam vizitui parfumerijos parduotuvėse. Kai tik bjaurusis rudeninis uoslę ir skonio pojūtį atėmęs virusas leis iš lovos paskelti…

12 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Kiekvienas iš mūsų esame verti stebuklo! arba Lancome “Miracle“ kvepalai

…Pamačius šios temos pavadinimą jau būtų galima pradėti skaityti Mikaldos ir Nostradamo pranašystes ir kalendoriuje žymėtis artimiausią pasaulio pabaigos datą, nes Minerva ir vėl rašo apie rausvos spalvos vaisinius-gėlinius kvepalus, kuriuos taip negailestingai kritikuoja apie lietuvaičių parfumerinį skonį ir parfumerijos naujienas rašydama. Bet šįkart pasaulio pabaiga dar neateis – šįkart reikia tikro stebuklo, o tam galima ir parfumeriją pasitelkti.

Temų apie kvepalų poveikį žmogaus savijautai buvo ne viena ir ne dvi: pradedant nuo temos apie bendrąjį poveikį savijautai, baigiant “Liquid trust“ ir oksitocino poveikiu pasitikėjimui savimi. Tačiau nepaisant šiokių tokių parfumerinių, psichologiniu žinių ir gyvenimiškos patirties, šiandien susidūriau su išties aktualia problema: kaip pradžiuginti žmogų, kuriam ką tik diagnozavo nepagydomą ligą, o gydytojai suteikia vilties viso labo pusei metų? Atsidarius kvepalų spintą atsakymas pasirodė visu gražumu – tebūnie tai viltis, džiaugsmas, šventė ir stebuklai. Laikas stebuklams, nes be tikėjimo jais ir vilties, kuri miršta paskutinė, daugiau nieko neturiu savo ypatingųjų priemonių arsenale.

Lancome “Miracle“ buvo pristatyti 2000 metais. Pradinės natos – frezijos ir ličiai; vidurinės – jazminai, magnolijos, imbieras ir pipirai; bazinės – muskusas ir ambra.  “Miracle“ greitai tapo vienais populiariausių ir intelektualiausių “rausvų“ kvepalų kvepalų kategorijoje, kurie susilaukė visos eilės flankerių (beveik kasmet pasirodo naujas “Miracle“ variantas – paskutinysis variantas, kurio laukiama šiais metais, yra “Miracle Tender Voyage“). Paradoksalu, tačiau “Miracle“ mano vizijose niekaip nesiderina su jaunomis merginomis – šie kvepalai, nepaisant jų spalvos, gražiausiai skleidžiasi ant trisdešimtmečių ir vyresnių moterų odos, kurios jau žino gyvenimo skonį ir moka džiaugtis kiekviena akimirka – kaip stebuklu, kuris nebepasikartos. Ir nepaisant ypatingai paplitusių “Miracle“ analogų, griežtai rekomenduoju: pirkite tik originaliuosius “Miracle“ – neoriginalai po pusvalandžio prasmirsta prarūgusiu kompotu. Patikrinta praktikoje.

Jeigu būčiau terapijos grupės vadas, kiekvienai viltį praradusiai moteriai padovanočiau po Lancome “Miracle“ miniatiūrą. Kad tie penki mililitrai uogomis ir prieskoniais saldžiai kvepiančio skysčio suteiktų viltį, jog stebuklas neaplenks šių namų. Viltis yra aikštingas paukštis, kurį galima prisivilioti tik kažkuo saldžiu gardžiu – kitaip ji vietoje savęs atsiunčia savo juodąją seserį Neviltį, kuri išrankumu nepasižymi…  Tačiau mes juk norime tikro stebuklo, kuriuo vis dar tikime nepaisant tiesos apie Kalėdų Senelį sužinojimo (išprotėtume, jeigu netikėtume), todėl šiandien savąją Lancome “Miracle“ miniatiūrą aš jau padovanojau. Būkite geri, jeigu turite nereikalingas stebuklų atsargas, pasidalinkite jomis su manimi – šiandien man jų ypatingai reikia…

4 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Pilnatis, penktadienis, trylikta diena – metas Lancome “Magie Noire“

Jeigu esate prietaringi, šiandienos kalendoriaus lapelį tikriausiai norisi išplėšti iš kalendoriaus – pilnatis, penktadienis, trylikta diena – kiekvienos save gerbiančios raganos ir kiekvieno juodo katino profesinė šventė. Ir kol raganos bei juodi katinai švenčia ir siautėja, prietaringiems mirtingiesiems belieka tik imtis visų atsargumo priemonių kaip išgyventi iki vasario 14 dienos ryto…

Aš esu ragana. Taip mane vadino tėvai vaikystėje dėl ypatingo charakterio ir tamsių ilgų plaukų bei tamsių akių (žinoma, dėl itin karingo charakterio ragana vadino kur kas dažniau – dabar šią estafetę teko perimti mano vyrui), taigi, šiandien švenčiu linksmą visuotinės panikos dieną ir šia proga išsitraukiau ypatingus kvepalus ypatingai dienai – Lancome “Magie Noire“.

Šiuos kvepalus, esu tikra, mūsų mamos žino kur kas geriau nei mes, nes tai buvo vieni iš kelerių kvepalų, kurie visgi patekdavo į Lietuvą per geležinę Šaltojo karo uždangą. Iš vaikystės prisimenu gražųjį “Magie Noire “PP buteliuką, kurį Mama saugojo nuo raganos dukters už devynių užraktų. Tiesą sakant, tais laikais buteliukas man patiko kur kas labiau nei kvapas – mano vaikiška širdelė priklausė Lancome “Climat“ kvapui 🙂

Lancome “Magie Noire“ buvo pristatyti 1978 metais. Pagrindinės natos (pasak Osmoz) – juodieji serbentai, bergamotė, hiacintas, avietės, medus, tuberoza, narcizai, rožė, pačiulė, vetivetis, civetas ir castoreum (bebro sruogliai). Kitaip sakant, uogos, gėlės, žolės ir animalistiniai priedai – tobulas magiškas mišinys pagal seniausius raganų receptus. Lancome.com puslapis pateikia šiek tiek kitas natas – mira, smilkalai, kvapioji kananga (ylang ylang), jazminas, gintaras ir pačiulė.

Mano uoslė aiškiai atpažįsta smilkalus, pačiulę ir gėles, nuo kurių gali galvą įsiskaudėti, todėl šiais kvepalais kvėpinuosi itin retai – Saulės arba Mėnulio užtemimų  proga, tryliktų dienų penktadieniais proga ir itin retais atvejais tada, kai visai norėtųsi turėti magišką raganos šluotą betvarkei gyvenime sutvarkyti.

Na, ką, mielosios raganos, pasitempiame, pasikvėpiname ir švęskime savo profesinę šventę aukštai galvas iškėlę, nes šiandien mūsų kerams išties sunku atsispirti. Rytoj ateis šventasis Valentinas ir visą magijos žavesį rubuiliais angeliukais ir raudonomis širdelėmis sugadins, taigi, negalima gaišti nė minutės – virkime pačias skaniausias juodas kaip magija kavas ar arbatas, juodaisiais pipirais gardinkime maistą ir džiaukimės sunkumais kelyje – geležines kurpaites sunešiojusios raganos turi tai, ko jokie losjonai-priedai-pagardai nesuteikia – išmintį, padedančią visas krizes išgyventi. O juk pasaulio istorijoje būtent moterys yra ta jėga, kurios dėka pasaulis atsigauna po didžiųjų karų, taigi, kerėkime, žavėkime, raganaukime ir švęskime slaptojo ginklo dieną 🙂

21 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus