Tag Archives: Korres

Rudens krikštas: trys kvepiančios idėjos rugsėjui

Šiemet ruduo įsliūkino alkanas ir pasiilgęs kaip auksaspalviai kaimynų kačiukai, atskuodžiantys tik jiems žinomais takais į tėvų sodybą, vos tik išgirsta sustojantį automobilį. Sustojau pakelėje saulėlydžio nutvieksta Neuschwanstein’o pilimi pasigėrėti ir medžiuose pamačiau pirmuosius rudens potėpius. Tiek ir tereikėjo – grįžau į automobilį rudeniu pakrikštyta.

Man patinka ruduo. Ne, tai nėra mazochistinis prisitaikymas “ką padarysi…“ stiliumi prie neišvengiamybės – man ruduo išties patinka: ilgais rudens vakarais nustoji bėgti ir pradedi kalbėtis ne trumpomis frazėmis, bet išplėstiniais sakiniais, prisirenki pilnas kišenes kaštonų, visą vasarą auginti ir miškuose surinkti žolynai rudenį tampa kvapnia arbata, o parfumerijoje prasideda margaspalvis avangardas. Visa tai, kas liepos kaitroje tūnojo  kvepalų spintose ir neaktualių kvapų lentynose, atėjus rugsėjui staiga tampa madinga ir svarbu.

ruduo

Akivaizdu, kad prasidėjo dar vienas derliaus metas. Vasaros pabaigoje pasirodžiusios Kenzo “World“ bei Hermes “Galop d’Hermes“ reklamos jau užmetė smalsumo tinklus: Christine Nagel debiutas kaip pagrindinės “Hermes“ aromatų kūrėjos (“Eau de Rhubarbe Ecarlate“ nesiskaito) ir populiariojo Francis Kurkdjiano kūrinys Kenzo “World“ su pašėlusia vizualizacija bei La Perla “Eclix“ primenančiu buteliuku. Sulauksim netrukus. Rugsėjo 9-11 dienomis Florencijoje vyko “Fragranze“, paprastai vadinama tiesiog “Pitti“ – parfumerijos mugė/paroda, kurioje pristatomos šviežiausios naujienos bei prisistato nauji vardai. Šios parodos rezultatai ir atgarsiai, kiek pastebėjau ankstesniais metais, Lietuvos kvepalų lentynose atsiranda maždaug lapkritį. Iki lapkričio – dar ištisas spalis ir pusė rugsėjo, o kvėpintis norėjosi jau vakar, todėl atspirties taškui siūlau tris mano pastarųjų dienų kvepalų pasirinkimus, rudeniu šiemet mane krikštijančius.

Ugnis. Serge Lutens “Baptême du Feu“ – krikštas ugnimi arba lutens’iški meduoliai. Gvazdikėliai, mandarino žievelė ir cinamonas – teoriškai, kalėdiniai meduoliai, tačiau būkite tikri – rausvaskruosčiai angeliukai ir ilgaausiai elfai kalėdų varpeliais tikrai netilindžiuoja. Sakyčiau, šiuolaikinis skeptikas skubėdamas pro triukšmingą mugę nesąmoningai nusipirko meduolį ir Prusto efektas jį sugrąžino į vaikystę su visomis jos patirtimis bei jau suaugusio žmogaus pojūčių filtrais. Prieskoninius meduolius paversti tokiais intelektualiais – meistro rankų darbas. Bravo, Serge! – turiu, džiaugiuosi, naudoju.

Magija. Korres “Tonka brown: Magic Happens“ – nuo gegužės savo šlovės valandos laukęs buteliukas iš pakeliui pasitaikiusio vieno Kretos miestelio, kurio net pavadinimo neprisimenu, vaistinės. 2012 metų riboto leidimo kvepalai, kuriuos pirkau aklai – testerio, sakė, jau keletą metų neturi, buteliukas paskutinis, o nuojauta kuždėjo, kad ne be reikalo “Magic Happens“ – stebuklai vyksta. Tongapupių, prieskonių ir santalmedžio perdozavimas pačia gražiausia forma – viena sėkmingiausių parfumerinių avantiūrų už 25 eurus su didele doze šilumos ir, rodos, saujomis žarstomais prieskoniais. Man šiek tiek primena tabako ir vanilės derinį, bet su sąlyga, kad vanilė ne burboninė – konditerinė, o daugiau medienos kvapo stiliaus kaip Diptyque “Eau Duelle“ ar Mona di Orio “Vanille“ – su gerokai mažiau saldumo.

Dūmai. Mona di Orio “Bohea Boheme“ – mano rudeninė svajonė. Bohemiška Bohea arbatos interpretacija – pirmasis “Maison Mona di Orio“ naujojo parfumerininko Fredriko Dalmano kūrinys. Bohea arbatos kilmė – Ui (Wuyi, jeigu angliškai) kalnuose Kinijoje surinktos arbatžolės, kurios yra smilkomos pušies mediena ir įgauna unikalų dūmų kvapą. (Kaimiškais rūkytais lašiniais kvepiantis Lapsang’as Souchong’as, kurį mėgo W.Churchill’is – Bohea arbatų šeimos narys.) Juodoji arbata, dūmai, spygliuočių mediena ir pumpurai, kvapiosios dervos ir dar visas sąrašas natų bei akordų, kurie susiliejo į vieną dūminį-žalumos-medienos aromatą, nepaklūstantį jokioms taisyklėms ir tradicinėms apibūdinimų frazėms. “Bohea Boheme“ kompozicijos sudėtingumu, sklaidos grožiu ir unikalumu nustelbia daugelį per pastaruosius keletą metų matytų garsių vardų, nors sutinku su nuomone, kad kažkuo galbūt ir primena Donna Karan “Black Cashmere“ – tą senąją versiją juodame aptakiame buteliuke, tačiau neabejotinai ją pranoksta. Turiu tik mėginuką, burbėsiu ir liūdėsiu, kad jis baigsis, bet vis tiek sunaudosiu iki paskutinio lašo – fantastiškas suderinamumas su mano odos chemija.

Nežinau, koks bus šis ugnimi, dūmais, stebuklais ir stebinančiai puikiais orais krikštijantis ruduo – neprognozuojamas metas, o posakio “niekada nežinai, kas laukia už pirmo posūkio“ iliustracijos kasdienybėje labiau primena “niekada nežinai, kokiu automobiliu iki to pirmo posūkio rytoj važiuosi“ ir ar apskritai važiuosi. Kitaip sakant, jeigu vis dar laukiate ypatingos progos kvėpintis savo mėgstamiausiais kvepalais, geresnės progos už čia ir dabar tiesiog nėra. Ruduo praeis, mes irgi praeisime. Carpe diem.

Dosnaus rudens!

Rimantė

20160911_195253

Reklama

6 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Iš Graikijos. “Korres“ odekolonai “Summer Wood“ ir “Pure Cotton“

Gegužės pradžioje skrisdama į Kretą jau žinojau, kad joje tikrai pavyks pripildyti per žiemą išsekusius gyvenimo džiaugsmo rezervuarus. Nuo pirmosios mano kelionės į Kretą buvo praėję vos devyni mėnesiai, tačiau ši Graikijos sala įtraukia taip, kad sugrįžti nori dar neišvažiavęs: paviršiniam nardymui tinkama žydra jūra, čiobreliais kvepiantys kalnai, ryškiaspalvis žydėjimas, santūrūs žmonės ir skanus maistas – visas rinkinys. Greta jūra-kalnai-jūra atostogų ritmo, planavau papildyti ištuštėjusias graikiškų smilkalų atsargas, įsigyti dar vieną smilkalinę ir įsisukti į “Korres“ parfumerijos lentynas, kurias Graikijoje galima rasti visose vaistinėse. Smilkalų nusipirkau (bažnytinių reikmenų parduotuvėlės Graikijoje yra puikios!), smilkalinės nenusipirkau – paaiškėjo, kad praėjusį rugpjūtį parsivežiau gražiausią. Prieš kelionę nusiteikusi parsivežti vieną naujų kvepalų buteliuką, grįžau su trimis. Apie du iš trijų – šiame tekste.

Populiarieji graikiškos kosmetikos gamintojai “Korres“ savo asortimente turi ne tik dušo gelius, vitaminus, kvepalus ir stebuklingas apsaugines priemones nuo saulės, bet ir odekolonus. Kaip tikra odekolonų mylėtoja, parsivežiau net du – “Summer Wood“ bei “Pure Cotton“. “Summer Wood“ kvepia kaip šviežiomis kvapiosiomis našlaitėmis įtrinta šviesi mediena: jeigu iš Keiko Mecheri “Cuir Cordoba“ atimsite zomšą, vietoje jos įdėsite medieną ir iškvėpinsite ką tik nuskintomis našlaitėmis, gausite “Summer Wood“. “Pure Cotton“ – pats minkščiausias vilkdalgis, kokį esu sutikusi, su mandarinų ir ambros draugija, kuris, tikėtina, patiktų ir tiems, kurie apskritai nemėgsta vilkdalgių. Taip, primena Prada “Infusion d’Iris“, taip, tai absoliutus privalumas – puikus korektiškas aromatas, tinkantis net ir oficialiausiame darbe. Kvapai nėra labai sudėtingi ar daugiasluoksniai – kuo pasikvėpinai, tą ir turi iki išblėsimo, tačiau tas paprastumas ir prognozuojamumas yra tai, ko man labiausiai norisi šiltuoju metų laiku.

Alavijų ir imbierų ekstraktais praturtinti odekolonai žada vėsinimo pojūtį ir gaivą, o jais purkštis arba šlakstytis siūloma pagal poreikį. Teoriškai, viskas taip, kaip ir priklauso odekolonams, kurie tradiciškai yra 3-5 % koncentracijos citrusų dominuojami ir iki valandos išliekantys kvapai, pietų šalyse naudojami kaip tradicinė kūno priežiūros priemonė. Tačiau su “Korres“ odekolonais teorija neveikia: aromatai ant mano odos išlieka tarsi kokybiški kvapieji vandenys – mažiausiai 6 valandas. Jeigu kvėpinčiausi taip, kaip priklauso kvėpintis odekolonais – gausiai ir dažnai, peržengčiau visas tolerancijos ribas ir susipykčiau su savimi jau po antro pasikvėpinimo.

Verdiktas: “Korres“ odekolonai – tarsi laimėtas aukso puodas už itin nedidelę kainą (100 ml – 17.80 Eur): puikūs aromatai, fantastiškas išlikimas ir šviesi nostalgija. (Į Kretą grįžčiau nors ir rytoj – dievų kraštas, nediskutuotinai. Aš suprantu, kodėl Dzeusas ir Europos palikuonys gimė būtent ten.)

kreta-koliazas

Komentarų: 1

Filed under Bendroji