Po ilgų priverstinių uoslės atostogų (stiprūs vaistai uoslės jautrumą užmuša, taigi, gerdami vaistus kvepalų geriau nesirinkite!) nusprendžiau pagaliau atverti kvepalų spintos duris ir per “atostogų“ laikotarpį gautus kvepalus išbandyti. Nieko labai stebėtino, kad visų pirma ranka išsitiesė į juodos spalvos buteliuką – kai kurie dalykai išlieka pastovūs nepaisant visų negandų 🙂
2008 metais kaip didžiulė parfumerinė naujiena buvo pristatyti Bvlgari “Jasmine Noir“. Tai – antrieji Bvlgari kvepalai, su juoda spalva susiję: pirmieji buvo unisex Bvlgari “Black“, o šįkart ypatingai gražių papuošalų gamintojai Bvlgari nusitaikė į juodą spalvą mėgstančių ir brangiau nei už kitus Bvlgari kvepalus galinčių mokėti moterų kategoriją, pasiūlydami joms juodojo jazmino kvepalus. Pagrindinės “Jasmine Noir“ natos – žalumos sula, gardenijos žiedlapiai, jazminaitis, migdolai, mediena, saldymedis, tongapupės. Pirmą kartą pamačius pavadinimą “Jasmine Noir“ kilo asociacijos su klasikiniais Caron “Narcisse Noir“, apie kuriuos šiame tinklaraštyje jau buvo rašyta, tačiau praktika parodė, kad tai buvo tik asociacijos – visgi ne visos gėlės, kurias įvardini kaip juodas, kvepia juodai ir turi išliekamąją vertę…
“Juodasis jazminas“ kvepia gan įdomiai: pradžioje atsiskleidžia beveik konditerinis migdolų-saldymedžio kvapas, kuris laikui bėgant keičiasi į gėlių ir galiausiai – degintos medienos aromatą, tačiau saldymedžio nata gan aiškiai jaučiasi ir aromatui blėstant. Kvapas išlieka tikrai ilgai, finale supanašėjantis su juoduoju Shiseido “Zen“, tačiau šalia “Zen“ juodasis jazminas atrodo tikrai paviršutiniškas. Mano subjektyvia nuomone, trūksta aromato gilumo – Bvlgari pernelyg daug akcentuodami “Jasmine Noir“ kuriamą prabangą visgi galėjo dalį tos prabangos į bazines natas įdėti, kad aromatui skleidžiantis nebūtų tokio nusivylimo, o ir juoda spalva dominuoja buteliuke, bet ne aromate – greičiau tamsi ruda, bet tikrai ne sodri juoda. Ne juodas šis jazminas, tikrai ne juodas.
Žmonėms, kurie nėra saldymedžio gerbėjai, šių kvepalų tikrai nerekomenduočiau – tikėtina, kad erzins uoslę. Jeigu ieškote prabangos, rekomenduoju prabangą rinktis ne pagal marketingo triukus, o pagal tikrąjį aromatą. Tačiau bet kokiu atveju esu tikra, kad “Jasmine Noir“ ras savo gerbėjų, kurioms jis taps mėgstamais vakariniais kvepalais, nors parfumerijos istorijoje išlikusi scena iš “Saulėlydžio bulvaro“, kur pagrindinė veikėja prisipažįsta, kokiais kvepalais ji taip ypatingai kvepia, susijusi su kita, jau aprašyta, juoda gėle, kurios vardu pavadinti kvepalai išgyveno per du pasaulinius karus ir beveik šimtmetį parfumerinių mados permainų. Juodiesiems jazminams tokios šlovės neprognozuoju.
Minervos Blog'as: Įkvėpimai 