Tag Archives: Hortus Apertus

“Hortus Apertus“ žaidimai emocijomis: Dizaino savaitė Kaune 2017

“Hortus Apertus“ olfaktorinio meno grupė šiandien yra bene įdomiausias reiškinys Lietuvos aromatų padangėje. Susidomėjusi stebiu šias kūrybingas moteris nuo pirmųjų atgarsių spaudoje ir šiandien galiu drąsiai pareikšti, kad jos pakylėja uostomąjį meną į naują, dar Lietuvoje neregėtą lygį. Į “Hortus Apertus“ įsijungus Laimei Kiškūnei, šis “atvertas sodas“ yra įspūdinga kuriančioji jėga.

Pastaruoju metu man itin sekėsi lankytis “Hortus Apertus“ renginiuose: aplankyti “Kabantys sodai“ sostinės M.Mažvydo bibliotekoje (apie nepaprastus žvirblius, kurie prinokusių vyšnių krūmą nulesė, pasakoju visiems, kas manęs klauso), sudalyvauta kvapų deskriptorių meistriškumo pamokoje, o šįvakar tyrinėjau pojūčius “Dizaino savaitės“ renginiuose Kaune, “Pieno centro“ rūmuose, Laisvės alėjoje 55. Trumpa apžvalga – Jūsų dėmesiui.

Trečiame “Pieno centro“ rūmų aukšte dominuoja būtent uoslei skirtos ekspozicijos, pažymėtos nosies ženklu. Rekomendacija tiems, kas dar tik lankysis: lipkite laiptais – tai vieni gražiausių Tarpukario laiptų Kaune su tobulais linkiais ir posūkiais.

Lietuviško maisto tapatybės kvapas, kurtas Laimės Kiškūnės, priverčia pagalvoti apie tai, kuo tau asmeniškai kvepia lietuviškas maistas, o tai jau įdomu. Puiki Laimės vizija  – baltas sūris su juodųjų serbentų uogiene ant juodos duonos, bet aš, šį derinį puikiai pažįstanti iš savo vaikystės pačia autentiškiausia ir maksimaliai namine jo forma, visiškai subjektyviai sūrį su kmynais ir juodaisiais serbentais keisčiau į varškės sūrį su medumi – tokia versija po renginio gimė diskusijoje su mano namų maisto burtininku, diskutuojant apie tai, kas asmeniškai man galėtų būti lietuviško maisto kvapai. Vaikystės prisiminimai, Prusto efektas, niekur nuo to nedingsiu.

Dar vienas “Dizaino savaitės“ projektas-kūrinys – “Jūra“, sujungianti garsą, vaizdą ir kvapą. Dailininkės Rimutės Kriukelytės (1950–2005) dekoratyvinė kompozicija „Jūra“, Laimės Kiškūnės kvapų kūrinys „Riba 60°02′20.0″N 29°77′52.7″“, kompozitoriaus ir garso menininko Mantauto Krukausko erdvinio garso kompozicija pagal jūros ir radioteleskopų įrašus. Hipnotizuojantis reginys ir pojūtis, norisi jį stebėti ramiai ir ilgai.

“Emocijų koliažai“ – garso menininkės Dominykos Adomaitytės ir “Hortus Apertus“ kūrėjų Redos Valentinavičienės bei Jurgos Katakinaitės-Jakubauskienės bendras projektas, sujungiantis garsus ir kvapus į interaktyvų pojūčių žaidimą, kviečiantį iš garsų atpažinti savo emocijas ir jas priskirti vienam iš 15 kvapų.

Pojūčių žaidimo scenarijus atrodo paprastas: gauni muzikos grotuvą su įrašytais garsais, įvardintais spalvomis. Išklausai muziką, atpažįsti savo emociją ir randi jai tinkamiausią kvapą.

Kvapą, kuris geriausiai atitinka tau kilusią emociją, įklijuoji į “modernaus kosmonauto“ gaubtą ir stebiesi stebiesi pasirinkimų panašumais bei skirtumais. Fantastiškai įdomu. Sužinojau, kad mano pyktis, sukeltas miesto transporto garsų, kvepia anyžiais. Giriu techninius sprendimus ir patį scenarijų: mažos grupelės, įdomi ir netikėta eiga, puikus Dominykos vaidmuo – mielai kartočiau dar kartą.

Dizaino savaitės Kaune renginiai tęsis iki gegužės 7 dienos, todėl primygtinai rekomenduoju visą tai, kai aprašau šiame tekste, patirti patiems. Svarbiausia – palikti kvepalus, baimes ir kompleksus “aš juk ne menininkas, nesuprasiu“ toli už durų. Rekomendacija eiti nesikvėpinus – ne be reikalo: uoslės jautrumą veikiantis kvepalų aromatas trukdo pilnavertiškai mėgautis olfaktorinio meno kūriniais.

“Hortus Apertus“, bravo. Giriu iš visos širdies bei nosies – jūs stebinate, džiuginate ir priverčiate mąstyti. Už tai, kad uostomąjį meną atvežėte į Kauną, giriu dvigubai.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji