Tag Archives: Guerlain

Guerlain “Terracotta Voile d’été“ (1999): gvazdikai su “Crème brûlée“

Būna ir taip: atsidarai kvepalų spintą ir susimąstai, jog niekaip neprisimeni, kuo kvepia keletą metų neuostyti kvepalai, kukliai užkišti už garsiųjų giminaičių su “Guerlain“ pavarde. Ištrauki iš dėžutės gražųjį laikrodį primenantį buteliuką, atidarai, pauostai ir staiga nosyje bei mintyse pradeda sproginėti fejerverkai, plevėsuoti pergalės vėliavos ir trykšti džiaugsmas. Žinau, skamba juokingai, bet tikrai pamiršau – dabar jaučiuosi kaip “sezamui atsivėrus“ į relikvijų lobyną patekęs Alibaba, Indiana Jones ar Lara Kroft.

Guerlain “Terracotta Voile d’été“ (“vasaros šydas“) – ribotu leidimu 1999 metais išleisti kvepalai. Iš tiesų, tai buvo 1910 metų Guerlain “Quand vient l’été“ aromato interpretacija, Jean Paul Guerlain ir jo asistentės Mathilde Laurent adaptuota populiariosios “Terracotta“ kosmetikos linijos išleidimo progai*. Iki šiandien išleistos dar dvi “Terracotta“ versijos – 2009 metais pristatyta Guerlain “Terracotta Eau Sous le Vent“, 2014 metais – “Terracotta Le Parfum“.

Bergamotė, mėtos, jazminai, lelijos, rožė, gvazdikas, heliotropas, kriaušė, vanilė, vilkdalgis ir kvapioji kananga – tokią “Terracotta Voile d’été“ aromatinės kompozicijos sudėtį pavyko rasti visažiniame internete. Nosies verdiktas yra gerokai paprastesnis – ugningas gvazdikas, kvapioji kananga ir saldus prieskonių padažas. Jeigu šis kvapas būtų desertas, tai būtų “Crème brûlée“ – jokių abejonių. Aromatas ryškus ir šiltas – lietuviška vasara taip kvepia nebent svajonėse, tačiau rudens nuojautas, šiemet prasidėjusias jau liepą, jis tikrai išsklaidys, o teisėtai atėjusį rudenį sušildys.

Tokio “Crème brûlée“ stiliaus saldžiai prieskoninio gvazdiko su tropikų vizijas skleidžiančiomis kanangomis kito nežinau. Gvazdikai ir “Guerlain“ – mano didžiosios aromatinės meilės, todėl nesuprantu, kaip aš sugebėjau vienintelius turimus gvazdikinius “Guerlain“ pamiršti. Pasislinkite, Caron “Poivre“ ir Aedes de Venustas “Oillet Bengale“ numylėtinių lentynoje – saldžiabalsiai Guerlain “Terracotta Voile d’été“ sugrįžo ir daugiau jau niekur nebesislėps.

Dievaži, kaip gera kartais būti “parfumista su stažu ir atminties spragomis“.

* Grakščiomis našlaitėmis dvelkiantys Guerlain “Meteorites“ kvepalai (2000 metų ribotas leidimas) taip pat buvo išleisti kaip kultinių “meteoritų“, švytėjimą suteikiančios rutulinės-perlinės pudros „Météorites“, aromatas.

guerlain terracotta 1999

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Basomis per žaliąsias Lietuvos pievas: Guerlain “Aqua Allegoria Herba Fresca“

Gyvendamas Lietuvoje daugelį gamtos dalykų pradedi laikyti savaime suprantamais, kol neišvyksti iš Lietuvos ilgesniam nei eilinis savaitgalis laikui. Beprotiškai žalia ta mūsų Lietuva! – stebėjausi pakelėje matoma žaluma lyg pirmąkart ją matydama, prieš keletą dienų keliaudama namo po kelionės saulės išdegintuose kalnuotuose kraštuose. Pievos, miškai, pakelės medžiai – viskas žaliuoja Joninėms artėjant, sukeldami prisiminimus apie basas vaikystės kojas, bundančių rasotų pievų kvapą rūkui sklaidantis, žemuoges ant smilgos ir strazdanotas vaikystės vasaras namuose, kuriuose jau seniai nebegyvenama, su mylimaisiais žmonėmis, kurių seniai nebėra.

Ar dar prisimenate ką tik nuskintos pievų žolės kvapą? – Tą, kuris dar ilgai dvelkia nuo rankų ir basų kojų, tokį iki skausmo tikrą ir tokį pažįstamą visiems, vaikystėje kaimus turėjusiems? Šis kvapas kartus, šiek tiek šaižus, tačiau savyje talpinantis ištisus vėsos ir drėgmės šaltinius. Parfumerijoje jau senokai atradau tą lietuviškų pievų žolės kvapą, į kvepalų buteliuką uždarytą – 1999 metais šiuos kvepalus sukūrė talentingasis Jean-Paul Guerlain, pavadinęs juos “Herba Fresca“, vienus pirmųjų ir sėkmingiausiųjų iš Guerlain “Aqua Allegoria“ serijos.

AA HF

Pradinėse “Aqua Allegoria Herba Fresca“ natose – citrina ir dobilo lapeliai, vidurinėse – žalioji arbata ir pipirmėtė, bazinėse – pakalnutė, ciklamenas ir kriaušės žiedai. Skleisdamasis aromatas pradžioje nustebina žalumos kvapo kartumu ir vėsos pliūpsniu, ant odos palaipsniui sušildamas ir atsiskleisdamas vos užuodžiamais švelniais žiedais. Citrina ir žalioji arbata šiuose kvepaluose sukuria gaivaus kartumo pojūtį, dobilas – iš asmeninės patirties atpažįstamą drėgnos žalumos kvapą, pipirmėtės skleidžia vėsą, o bazinėse natose įsitaisę pakalnutės, ciklamenas ir kriaušės žiedai sušvelnina aromatą jam skleidžiantis: fantastiškai sėkmingas gamtoje sutinkamo kvapo iššifravimas ir perkėlimas į parfumeriją, dar viena priežastis nukelti skrybėlę prieš Jean-Paul Guerlain talentą. Šie kvepalai drąsiai gali vadintis abiems lytims skirtais kvepalais – universalus variantas, ant vyro odos paprastai atsiskleidžiantis ryškesniu kartumu-gaivumu, ant moters odos – šiek tiek švelnesne aromato sklaida, bet čia jau subjektyvumai ir odos ypatybių klausimai.

Įsigyti daugiau nei tik miniatiūrą ar atomaizerį Guerlain “Aqua Allegoria Herba Fresca“ kvepalų buvo jau eilinės mano vasaros planas, šiemet pagaliau tapęs realybe. Tiems, kuriems basomis išlakstytų lietuviškų pievų žalumos kvapas arba lengvai karstelėjusių-vėsių-gamtinių vasarinių kvepalų įsigijimo klausimas taip pat yra aktualus, rekomenduoju pasinaudoti mano išbandytu scenarijumi: eini į jau patikrintą kvepalus parduodančią parduotuvę, nusiperki Guerlain “Aqua Allegoria Herba Fresca“ geriausia Lietuvoje aptinkama kaina,. Ar “Herba Fresca“ kvepalai verti įsigijimo apskritai? –  taip, jeigu ką tik nuskintos rasotos žolės kvapas jums reiškia daugiau nei priežastį kuo skubiau nusiplauti rankas, o karčiai-vėsiai-žalia vizija atrodo itin patrauklia parfumerine prasme. Nežinau kitų tokių atpažįstamai lietuviškų kvepalų, kurie taip kvepia žaliomis birželio pievomis – gal kada nors jais mielai iškvėpinsiu ir pagalvę, kad basakojės vaikystės prisiminimai ir ilgesys pasibelstų į betono džiunglėse gyvenančio išmaniojo žmogaus sapnus.

zaliuojanti-sviezia-zole

2 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Jean Paul Gaultier “Kokorico“ arba Nuo tautosakos visgi nepabėgsi

“Išsipuošęs kaip gaidys“, “pasipūtęs kaip gaidys“, “įkyrus kaip gaidys“, “vadovauja kaip koks gaidys“ – kokių tik priežodžių ir patarlių apie plunksnuotuosius-pentinuotuosius “kiemo žadintuvus“ nėra lietuvių liaudis užrašiusi, o modernioji karta savųjų interpretacijų šio gražaus paukščio atžvilgiu irgi nepagailėjo. Akivaizdu, po kiemą vaikštinėjantis gaidys lietuviams buvo bene pirmasis susidūrimas su tam tikra valdžios apraiška: tas, kuris paskelbia darbo dienos pradžią, tas, kuris surikiuoja visą vištų batalioną, tas, kuris karingai kedena plunksnas ir puola pirmai galimybei pasitaikius, taigi, stebėtis ironišku gaidžio įvaizdžiu tautosakoje tikrai neverta, tačiau visgi tenka pripažinti, kad gražios išvaizdos gaidžiams gamta tikrai nepagailėjo.

Gaidžio kaip puošnaus paukščio stereotipas būdingas daugeliui Europos valstybių, todėl nenuostabu, kad ekstravagantiškojo Jean Paul Gaultier naujieji kvepalai vyrams buvo pavadinti “Kokorico“ (prancūziškasis “kakariekū“) su akivaizdžia aliuzija į gaidžio puošnumą. Puiki šių kvepalų reklama su gražiuoju Jon Kortajarena, vaizdo klipe atliekančiu plunksnas kedenančio gaidžio vaidmenį, jau senokai užminė mįslę, kas slepiasi metalinėse skardinėse ir juodose galvose – itin neįprastuose kvepalų buteliukuose. Į Lietuvą atkeliauti šie kvepalai vėlavo beveik pusmetį, tačiau šiandien visiems smalsuoliams “Kristianos“ parduotuvėse jau galima juos išbandyti. Išbandžiau, nusijuokiau ir pagalvojau: “Nuo tautosakos nepabėgsti, gaidys ereliu irgi netaps“.

Nepaisant pažadų apie išskirtinį aromatą, žalios kakavos natas ir kitas pagundas, mano nuomone, Gaultier “Kokorico“ visiškai pateisina savo vardą: jeigu “Kokorico“ testuoji gerai pažinodamas Guerlain “L’Instant pour Homme“ bei “L’Instant  pour Homme Extreme“, esi priblokštas dežavu efekto – neatskirčiau Gaultier nuo Guerlain, na, niekaip neatskirčiau! Ta pati sausa kakava, ta pati sausa aromatinė mediena, sakyčiau, ne atskiri kvepalai, kurti garsių parfumerių, o viso labo neblogas flankeris.

Palyginimui: Jean Paul Gaultier “Kokorico“ kūrė Olivier Cresp ir Annick Menardo, pradinėse natose – figos lapai, vidurinėse – kakavmedžio pupelės, bazinėse – pačiulis, kedras ir vetiverija.

Guerlain “L’Instant pour Homme“: kūrėja – Beatrice Piquet, pradinėse natose – citrusai, anyžius ir jazminaitis, vidurinėse – pačiulis, kedras, santalmedis, Lapsango arbata, kakavmedžio pupelės ir levandos, bazinėse natose – muskusinės ybiškės sėklos ir muskusas.

Lyginant pačias aromato kompozicijas popieriuje, skirtumų yra. Lyginant aromato kompozicijas pagal aromatus, skirtumų nėra tiek, kad žavėtis “Kokorico“ kaip originaliu kvepalų variantu: aromatingomis žaliomis figomis pakeičiami citrusai ir anyžius, vetiverija – muskusas. Pasipurtė gaidelis, pakedeno plunksneles, bet toliau savojo kiemo ir neišskrido…  Gerai, kad bent jau gražus tiek reklamine kampanija, tiek pakuote, tiek ir klonuotu aromatu – tuo ir džiaugiuosi.

4 Komentaras

Filed under Apklausos, Bendroji, Guerlain, Informacija apie kvepalus

Guerlain “Shalimar Parfum Initial“ filmo “Tadas Blinda. Pradžia“ stiliumi

…Niekas nerašo eilinių žmonių biografijų. Niekam neįdomu, kuo jie svajojo būti vaikystėje, kokius žaidimus vaikystėje žaidė ar kas buvo jų pirmoji meilė. Eiliniai žmonės, rodos, gimsta ir gyvena tam, kad jų vardai ir pavardės būtų viešai paminėti lygiai vieną kartą – ant paminklo kapinėse, kur užrašą perskaito, rodos, tik atsitiktiniai praeiviai, prieš Vėlines kapinėse apsilankantys, ar likusieji artimieji. Šiek tiek ciniška, tačiau geri žmonės, darę gerus darbus, auginę puikias šeimas ar kitaip prisidėję prie gražesnio pasaulio, istorijos kontekste yra tarsi nematomi – visas dėmesys skiriamas tiems, kurie vykdė perversmus, revoliucijas, laimėjo karus ar sudegino didžiąsias bibliotekas, taip norėdami patekti į istoriją, nes jie, į istorijos vadovėlių ar legendų knygų puslapius patekusieji, išdrįso elgtis taip, kaip nebuvo įprasta jų gyvenamuoju laikotarpiu. Todėl ir skaitomos jų biografijos, siekiant atrasti tą drąsos šaltinį, kuris leido “nuversti kalnus“ ar pakeisti pasaulį.

Šį rudenį pasirodė tam tikra prasme dvi legendų biografijos, siekusios atskleisti legendų užuomazgas arba pradžių pradžias: Lietuvoje pasirodė populiarusis kino filmas apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę, o parfumerijos pasaulį nustebino legendinių Guerlain “Shalimar“ pradžių pradžios kvepalai – “Shalimar Parfum Initial“. Rizikingas reikalas yra bandyti atskleisti legendų jaunystę, kai jos dar nebuvo legendomis, taip, kad rezultatas būtų priimtinas senųjų legendų gerbėjams ir atitiktų dabartinį laikmetį, kai senąsias legendas jaunoji karta dar tik bando atrasti ir suprasti savojo laikmečio kontekste – juk visi tie, kurie iki širdies gelmių įsiminė senąsias legendas, patiria tikrą sukrėtimą, kad legendų negerbiantis jaunimėlis šventvagiškai gviešiasi jų istorijos dalies. Neslėpsiu, aš irgi iš tų senamadiškųjų, kurie išgirdę apie filmo ir kvepalų pradžių pradžias nejaukiai susigūžė, tarsi kažkas lįstų prie kažko man labai svarbaus, ir į pasirodžiusias naujienas žiūrėjau su padidinta įtarumo doze – juk ar tikrai verta kišti nagus prie legendos, rizikuojant ją nepataisomai sugadinti?

Filmas “Tadas Blinda. Pradžia“ sumušė visus žiūrimumo rekordus: kino seansuose nebūdavo laisvų vietų, o žiūrovai filmui pasibaigus plojo atsistoję. Filmo kūrėjai jaunojo Tado vaidmeniui pasirinko gražųjį ir talentingąjį Mantą Jankavičių, kuris jaunajai kartai pažįstamas kaip dainininkas ir gerbėjų širdžių užkariautojas vienu savo žvilgsniu, taigi, dalis jaunųjų žiūrovių žavėjosi pagrindinį vaidmenį sukūrusiu Mantu ar Jokūbu Bareikiu, vyresnės gerbėjos – Dainiumi Kazlausku, o senoji karta palaimingai atsiduso Donatą Banionį pamatę. Filmas ne kartą kritikuotas dėl pataikavimo populiariųjų Holivudo filmų standartams, dėl neparodytos Žemaitijos, dėl menamos nepagarbos Vito Tomkaus kurto tvirto stoto ir charakterio Tado Blindos vaidmeniui ar kitų dalykų, tačiau dėl vieno sutariama – jeigu jaunoji karta po “Tadas Blinda. Pradžia“ susidomės Tado Blindos legenda, istoriniu jos kontekstu ar bent jau senuoju filmu “Tadas Blinda“, reiškia, šis filmas sukurtas pačiu laiku.

Guerlain “Shalimar Parfum Initial“ pasirodė praėjus 90 metų nuo legendinių “Shalimar“ sukūrimo. Per tuos 90 metų “Shalimar“ kvepalai tapo nuolat kintančio parfumerijos pasaulio stabilumo ramsčiu-kolona kaip ir Chanel nr. 5: savo stabiliu populiarumu jie tarsi primena, kad visi karai ir krizės yra išgyvenamas dalykas, o parfumeriją gerokai apribojusios sudedamųjų dalių kontrolės taisyklės nepajėgios sugriauti beveik šimtmetį egzistuojančių parfumerijos pasaulio legendų. Mano subjektyvia nuomone, reikėjo gerokai daugiau drąsos arba šventvagiškumo interpretuoti “Shalimar“ legendos pradžią nei “Tado Blindos“ atveju: žinant tai, kad LVMH koncernas, kuriam dabar priklauso Guerlain kvepalų namai su gražiuoju Thierry Wasser priešakyje, turi aiškų komercinį polinkį į greito vartojimo ir trumpo leidimo flankerius, aš gerokai supykau, sužinojusi apie “Shalimar Parfum Initial“ (tai akivaizdu ir iš tinklaraščio įrašo apie blogas nuojautas “Shalimar Parfum Initial“ atžvilgiu) ir testavau juos su dideliu nepasitikėjimu komercializuotu požiūriu į stabilumą žadančias legendas.

Guerlain “Shalimar Parfum Initial“ aromatas menkai primena legendinius “Shalimar“: pirmas įspūdis, kuris neapleido ir testuojant antrą, trečią ir vėlesnius kartus, buvo riebaus lūpdažio kvapo asociacija. Skaitytojai, kurie jau įžengė arba artėja prie ketvirtosios dešimties metų, turbūt prisimena, kuo kvepėjo sovietinis pirštu tepamas lūpdažis metalinėje dėžutėje, buvęs populiariu maždaug 1983-1985 metais – riebus vazelino kvapas, sumišęs su parfumerinius citrusus primenančiu aromatu. Pradinių natų prasme “Shalimar Parfum Initial“ yra netolimas F.Malle “Lipstick Rose“ giminaitis mano uoslės verdiktu, o tai juos griežtai eliminuoja iš man patinkančių kvepalų gretų (kiek teko susidurti, tokį “lūpdažinį“ efektą kartais sukuria bergamotė). Blėstant lūpdažio efektui “Shalimar Parfum Initial“ ryškėja šiek tiek žoliniai citrusai, galiausiai nusaldėjantys iki vanilinės-muskusinės bazės, jau šiek tiek primenančios parfumerijos pasaulio legendą, bet tik labai šiek tiek.  Sąžiningai, kvepalai tikrai labai neblogi! – ir, mano nuomone, jeigu Guerlain būtų juos pavadinę ne “Shalimar“ priešistorės, bet kokiu nors originaliu vardu, nuo to jų vertė būtų kur kas didesnė, nes pati aromato sklaida, lyginant pvz. su “Idylle“, yra nepalyginamai įdomesnė, bet čia jau asmeninis subjektyvumas.

Verdiktas: “Shalimar Parfum Initial“ nė kiek neatskleidžia “Shalimar“ legendos priešistorės būdami pernelyg modernūs, tačiau šiuolaikinio parfumerijos pasaulio atstovėms jie gali tapti visai neblogu atradimu. Ir jeigu šie priešistorės kvepalai, kaip ir Manto suvaidintas Tadas Blinda, paskatins pasidomėti tikrosiomis legendomis, nuoširdžiai džiaugsiuosi, suprasdama, kad kiekviena karta turi savo didvyrius ir savas legendas, todėl kelias iki laiko patikrintų legendų kartais veda ir per modernias biografijų interpretacijas, didesnės dozės tolerancijos iš senosios kartos atstovų pareikalaujančias. (Ir taip Minerva save galutinai priskyrė “old school“ tipui, tyliai murmėdama, kad “old school“ tikriausiai vis dar madingas, tiesa?)

6 Komentaras

Filed under Bendroji, Guerlain, Informacija apie kvepalus

Pamirštasis įkvėpimo šaltinis arba M.K.Čiurlionio metams prasidėjus

2011 metai prasidėjo garsiai: nerimą sėjantys sinoptikų pranešimai dėl laukiamos didžiulės pūgos ir neišvažiuojamų kelių pynėsi su fejerverkų pašvaistėmis, karų nuojautomis bei šampano purslais užsibuvusios krizės kontekste ir kėlė sumaištį mintyse – kokie bus metai, jeigu jau jų pradžių pradžia tokia neprognozuojama? – o juk metai žada būti itin įdomūs ir svarbūs: eilinį kartą pažadėta krizės Lietuvoje pabaiga, Lietuva šiemet pirmininkauja ESBO, Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas (tik neklauskite kauniečių, ar Žalgirio arena jau baigta įrengti – kol kas jautri tema), humanitarai pažymi Česlovo Milošo metus, kaip visada – daug žmonių iškeliaus anapilin, daug žmonių gims. Tarp kasdienių naujienų apie prezidentų konfliktus užsienio politikos klausimais bei pasirengimą Europos krepšinio čempionatui pasimetė viena itin svarbi žinutė – 2011 metai yra 100-ųjų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties metinių metai, UNESCO įvardinti M.K.Čiurlionio metais. Sąžiningai, ir aš tai pražiopsojau, nors M.K.Čiurlionio muziejų esu aplankiusi begalę kartų, o muziejaus pastatą kelerius metus kasdien mačiau pro kabineto langus… Ačiū vienai neabejingai meno mylėtojai, apie šią svarbią sukaktį priminusiai!

Mano vaikystės metais Kaune buvo juokaujama, kad Kauną garsina žmonės, kurių pavardės baigiasi -onis: Sabonis, Čiurlionis ir Janonis (J.Janonio popieriaus fabrike buvo gaminami mokykliniai sąsiuviniai). Šiandien iš tų trijų -onių tik M.K.Čiurlionio dailės muziejus likęs Kaune – pasislėpęs už Karo muziejaus tyliai stūkso prie bene labiausiai laikinosios sostinės laikus primenančios ramios V.Putvinskio gatvės. Retas kaunietis į muziejų užsuka šaltuoju metų laiku – kadaise mėgdavau trečiadieniais (nemokamų bilietų dieną) užsukti į šį muziejų ir keletą valandų ramiai prasėdėti į keistuosius paveikslus žiūrėdama, kol nuo “Rex“ ar laidotuvių ciklo pradėdavo galva suktis, ir būdavau bene vienintelė lankytoja. Kai kurie kauniečiai sakydavo, kad jiems M.K.Čiurlionis jau atsibodęs ir pernelyg politizuotas žymiausio M.K.Čiurlionio žinovo-politiko dėka, kai kuriems išvis neįdomus, o kai kurie su nuostaba sužinodavo, kad Čiurlionio galerija yra Kaune, nors šiame mieste pragyveno visą gyvenimą… Nemyli Kaunas M.K.Čiurlionio, nemyli – todėl ir pamiršo tarptautinėms Hanza dienoms 2011 ir Europos krepšinio čempionatui besirengdamas…

Man M.K.Čiurlionio paveiksluose visada labiausiai patiko spalvos: prislopintos pastelinės spalvos sukuria paslaptingą nuotaiką, kurioje karaliauja fantazijos ir iliuzijos – tarsi mėlynoji sutemų valanda – parfumerine kalba, Guerlain “L’Heure Bleue“ – kai susilieja diena ir naktis, o visos nuojautos ir baimės išlenda iš sielos gelmių. Jeigu Čiurlionio paveikslų kalbą reikėtų paversti aromato natomis, aš rinkčiausi guerlainišką pudriškumą, dulkes ir laukines našlaites: L’Heure Bleue, Mitsouko, Apres L’Ondee ir Jardins de Bagatelle. Mano kvepiančiojo pasaulio senieji Guerlain tam tikra prasme yra nupiešti M.K.Čiurlionio paveiksluose – tiek senieji kvepalai, tiek M.K.Čiurlionio kūryba šiandien yra užmiršti ir apdulkėję parduotuvių lentynose, tačiau tvirtai įsikūrę mėlynosios valandos gyventojų sielose ir jokie “gučiai-versačiai“ iš ten jų neišvarys.

Prasidėjus M.K.Čiurlionio metams siūlau visiems apžiūrėti M.K.Čiurlionio paveikslus gyvai – be išankstinių nuostatų ir įspūdžiams atvira širdimi. Ir nenustebkite, jeigu po apsilankymo Čiurlionio muziejuje norėsite senąją pudriškąją parfumerijos klasiką pauostyti – juk tiek Čiurlionio paveikslai, tiek senieji-gerieji kvepalai yra bendraamžiai arba beveik bendraamžiai. Ir taip jau 100 metų mėlynosios valandos metu jie atneša įkvėpimą mūzų malonių besišaukiantiems…  Rekomenduoju.

M.K.Čiurlionio dailės muziejaus  tinklapis – http://www.ciurlionis.lt

M.K.Čiurlioniui skirtas tinklapis su išsamiu kūrybos pristatymu – http://www.ciurlionis.eu

Keletas mano favoritų, kuriuos (arba jų reprodukcijas) mielai kabinčiau savo darbo kabinete – kad tikėjimo šviesia ateitimi ir mūzų lankymo valandos nepamirščiau:

Angelėliai (Rojus)

Tyla

Karalių Pasaka

Saulės Pasveikinimas

Preliudas (Vyčio preliudas)

 

p.s. Kartais mes ieškome svetimų dievų, savųjų dorai nepažinę. 2011 metais siūlau skirti dėmesio saviesiems – ne tik krepšinio aikštelėje ar naujienose apie tautos išrinktuosius bei jų kelius ir klystkelius.

6 Komentaras

Filed under Bendroji

Prieblandos metas arba Guerlain „L‘Heure Bleue“ ir permainų nuojautos

Yra toks dienos metas, kai ant vieškelių nusėda dienos dulkės, nuo daiktų ilgesingai tįsta šešėliai, o dieną aiškiai matyti vaizdai, rodos, išblėsta, nesaugią painiavą mintyse ir jausmuose sukeldami. Gęstant dienai apima keisti jausmai: nepaaiškinamas ilgesys ir didžiulė nuojauta, kad kylančioje prieblandoje yra kažkas, ko tu dar nesuvoki, bet jauti, kad jis tikrai yra – geras ar blogas, artimas ar tolimas, bet jau nujaučiamas ir neišvengiamas. Būtent vakaro prieblandoje praeities nostalgija ir ateities nuojautos prisiartina prie žmogaus sielos – tą mėlynąją valandą, kai diena virsta naktimi, o žvaigždės danguje dar neįsižiebę…

1912 metais prieblandos buvo ypatingos: Europoje jau buvo galima nujausti karo grėsmę, nors niekas neįsivaizdavo, kad tas nujaučiamas karas bus Pirmasis pasaulis karas, visiems laikams pakeitęs pasaulio ir karų istorijas. Galbūt tokiame Europą apėmusiame nuojautų kontekste ir buvo sugalvotas pavadinimas Guerlain kvepalams „L‘Heure Bleue“ (Mėlynoji valanda), nujaučiant, kad pasaulis po kylančios prieblandos nebebus toks, koks buvo iki tol, o parfumerijos pasaulis po „L‘Heure Bleue“ sukūrimo nebebus toks, koks buvo ištisus amžius. (Turbūt negalėjo būti tinkamesnio pavadinimo kvepalams, kurie jau 98 metus išlieka vieni ypatingiausių kvepalų parfumerijos istorijoje.)

„L‘Heure Bleue“ priskiriami rytietiškiems-gėliniams kvepalams, nors aš mielai išskirčiau papildomą dulkėtų-pudrinių kvepalų klasifikaciją: pradinės natos – anyžius ir bergamotė; vidurinės – rožė ir gvazdikas (gražioji parfumerinė santuoka!), tuberoza, našlaitės ir apelsinmedžio žiedai, bazinės natos –vanilė, muskusas, heliotropas, vilkdalgis, tongapupės ir benzoinas. (N.B. bazinės natos šiek tiek skirtingai aprašomos skirtinguose šaltiniuose, tačiau dėl tongapupių, benzoino, vanilės ir vilkdalgio sutariama daugmaž visur). Šie kvepalai leidžiami EDT, EDP ir PP versijose, kurios tarpusavyje, mano nosies nuomone, skiriasi visų pirma temperatūros pojūčiu – EDT gali atsiskleisti šalčiu, PP – šilumos smūgiu. Kartu su septyneriais metais vėliau išleistų „Mitsouko“ buteliuku „L‘Heure Bleue“ buteliukas primena kareivėlį, todėl šie kvepalai dažnai ir siejami su karo nuojautos kvepalais – „L‘Heure Bleue“ su karo užuomazgomis, „Mitsouko“ – su karo pabaigos pasekmėmis.

Apibūdinti „L‘Heure Bleue“ nėra paprasta: šie kvepalai savyje talpina šaltį ir šiltą jaukumą, pudrines dulkes ir skaidrumą, švelnumą ir aštrumą – išties tikras prieblandos metas, kai visi pojūčiai susimaišo ir dėl nieko nebesi tikras. Mano preferencijos – EDT versijai: saikingas pudriškumas ir elegantiškai jauki vėsa su gėlių užuominomis, palaipsniui sušylanti ir jaukiai nusėdanti ant kūno. Kartu su „Apres L‘Ondee“ tai yra tie Guerlain kvepalai, kuriuos norėčiau visada turėti savo gyvenime kaip tam tikrą stabilumo užuominą – kad yra dalykų, kurie laikui nepavaldūs.

Beje, netolimas Guerlain „L‘Heure Bleue“ giminaitis, nepelnytai nuvainikuotas dėl politinių dalykų – Novaya Zaria „Krasnaya Moskva“. Aklai lyginant Guerlain „L‘Heure Bleue“, „Mitsouko“, Coty “L’Origan“ ir Novaya Zaria „Krasnaya Moskva“, tikėtina, kad visus šiuos kvepalus priskirtumėte tai pačiai kūrėjo rankai – ir jokio paradokso ar sąmokslo teorijos čia nebūtų: didysis paradoksas yra nebent dabartinis „Raudonosios Maskvos“ ir Guerlain senųjų kvepalų kainų skirtumas.

Ir visgi „L‘Heure Bleue“. Jeigu šiuos kvepalus apibūdinti muzika, tai turbūt būtų Phillipe Jaroussky – kontratenoras, atgaivinęs pasaulyje baroko muzikos populiarumą, savo svaiginančiai aukštu balsu atliekantis rodos, neįmanomus, kūrinius, ir jo atliekamas kūrinys „L‘Heure Exquise“. Jeigu tai būtų poezija, tai būtų Lordas Baironas (Lord Byron) ir jo puikusis „It is the Hour“ – XIX a. pradžioje rašytas eilėraštis apie prieblandą. Jeigu reikėtų nusakyti šių kvepalų reikšmę mano gyvenime, sakyčiau, kad „Mėlynoji valanda“ mano kvepalų spintoje ir ant mano odos tada, kai mano pasaulį krečia permainos, primena, kad po prieblandos neaiškumo ir nakties šmėklų rytas visgi išaušta, leidžiantis patirties dulkėms sieloje (arba pelenams ant žilstančių plaukų) ramiai nusėsti…

8 Komentaras

Filed under Guerlain, Informacija apie kvepalus

Jei turėčiau visus pasaulio turtus… arba Vieno stebuklo istorija.

Vasario 11 dieną tinklaraščio įraše apie nostalgiją rašiau <..> Jeigu turėčiau visus pasaulio turtus, nusipirkčiau Guerlain “Parure” ir būčiau pačia ypatingiausia karo deive…Nuo to laiko nieko nepasikeitė: turtų neužgyvenau, Guerlain “Parure“ nenusipirkau, karo deivės ypatingumo nepadaugėjo – eiliniai niekuo neišsiskiriantys metai nuo vienos žiemos iki kitos žiemos.

Gruodžio 16 dienos rytas, A.Smetonos perversmo metinių išvakarės. Sužvarbusios paštininkės skambutis į duris, suraitomas mieguistas parašas dėl siuntinio, apie kurį neturiu nė menkiausio supratimo, priėmimo ir nepatikliai išpakuojama mažylė siuntinio dėžutė…

Gerasis žmogau, mano svajones perskaitęs, Tavo staigmena užgniaužė kvapą ir, sąžiningai, suklykiau iš džiaugsmo, pamačiusi iš dovanų maišelio išlendančią senąją Guerlain dėžutę ir gerus tris kartus perskaitytas raides P A R U R E, nes negalėjau patikėti tuo, ką laikau rankose. Nežinau, už kokius nuopelnus tokios dovanos dovanojamos niekada nematytam žmogui, bet galiu pasakyti iš visos širdies – šiandien išsipildė viena didžiausių mano parfumerinių ir neparfumerinių svajonių. Ir tikrų tikriausiai patikėjau, jog šiame pasaulyje būna stebuklų – ypač prieš Kalėdas ir A.Smetonos perversmo metines…

Ačiū! (Tik kažkaip tų keturių raidžių dėkingumui ir susižavėjimui išreikšti šįkart per mažai)

p.s. Jeigu turėčiau visus pasaulio turtus… Nežinau, ką aš su jais daryčiau, nes Guerlain “Parure“ nuo šiandien slepiasi pačioje svarbiausioje mano kvepalų spintos ir mano širdies dalyje – turbūt pradėčiau rašyti knygas apie tai, kaip pildosi svajonės, o perversmo metinių išvakarėse kartais karo deives ištinka visiškai neįtikėtini stebuklai 🙂

16 Komentaras

Filed under Bendroji, Guerlain