Tag Archives: Florascent

Po trijų metų – pažinties su “Florascent“ tęsinys (II dalis)

Barokines gėles ir gėlių vandenis palikus pirmojoje teksto apie pažinties su “Florascent“ tęsinį po trijų metų dalyje, desertui liko tai, kas sodriausia ir ryškiausia.

“Pipapo“ – “Aqua Composita“ kolekcijos atstovas, kurio tikslinę grupę nurodo ryškiai rožinė etiketės spalva. Baltos gėlės su tuberoza priešakyje, pasiflora, santalmedžiu ir vanile – tradiciniai moterims skirti kvepalai: šilta, jausminga, ryšku. Galėtų būti labai populiariais kvepalais, jeigu daugiau moterų užsuktų “Pipapo“ pauostyti.

“Aqua Colonia“ kolekcijai priskirtas “Patchouly“ neturi nieko bendro su klasikiniais odekolonais – jis čia kaip tikras hipis, apsikaišęs rožėmis bei šalavijais, mėgaujasi santalmedžio ir Palo Santo dūmų draugija. (Palo Santo – mistinėse apeigose smilkoma mediena iš Pietų Amerikos.) Jeigu rimtai – labai vykusi pačiulio variacija ne tik vyrams.

Rytais ir jų legendomis dvelkianti kolekcija “Aqua Orientalis“ buvo mano favoritė dar prieš tris metus, todėl atradusi tris naujus šios kolekcijos aromatus apsidžiaugiau jų net nepauosčiusi – juk “Ksar“ ir “Medina“ kadaise užkėlė vertinimo kartelę itin aukštai. Trys mano nosiai nauji aromatai “Bahou“, “Tishka“ ir “Ambre“ skambėjo burtažodžiais, iš kurių tik “Ambre“ piešė nuspėjamus uoslės vaizdinius.

Ambros kvapais mane jau sunku nustebinti, tačiau Florascent “Ambre“ man patiko tuo, kad šalia mano taip mėgstamo slyvos akordo panaudojimo bei tradicinio rožės bei jazminaičių derinio, parfumerininkas saldų-klampų ambros įspūdį sustiprina vieša paslaptimi – benzoininės dervos ir vanilės duetu, dažnai tampančiu tuo, ką šiandien ir įsivaizduojame kaip ambrą. Šiltas, sodrus, malonus – “kvapas iš vaizduotės“ atvejis be jokių animalizmo užuominų.

“Bahou“ aromato kompozicijos sudėtyje nurodoma ciberžolė, šafranas, gvazdikėliai, mira, saldžioji mira, agarmedis, smilkalai ir santalmedis. Pasakysiu trumpai: kad ir ką reiškia pavadinimas, kvapas reiškia tikrą rytietišką palaimą. Kai vaikystėje skaitydavau Šachrazados pasakas, jos vaizduotėje kvepėjo maždaug taip: kvapniais smilkalų dūmais ir prieskoniais.

Pirmoji reakcija į “Tishka“ buvo juokas, mintyse pavadinimą ištarus – tarp tyškančių kvepalų ir tššš nutildymo. O iš tiesų “Tishka“ yra labai gražus rytietiškas gėlinis aromatas, kuriame rožė ir jazminaitis maudosi saldžiame medienos, kvapiųjų dervų, smilkalų ir prieskonių nektare. Dar viena Šachrazados verta pasaka – ją ir parsinešiau ant antrojo riešo. “Tishka“ man labai patiko, nors pasirinkimas – pasikvėpinti “Tishka“ ar “Bahou“, nebuvo lengvas. Išlikimas ant odos – pavyzdinis.

* * *

Prieš rašant pažintį su “Florascent“ pratęsiančius tekstus ilgai galvojau, kas man juose taip patinka, nors kol kas neturiu nė vieno jų aromato savo kvepalų spintoje. Iš tiesų, bene labiausiai patinka jų sukeliama emocija – jokio šokiravimo, jokio skandalo, jokios dramos. Tai yra kvepalai iš gražių pasakų su visada laimingomis pabaigomis pasaulio: praėjusių amžių tradicijos, rankų darbo stiklo buteliukai lyg iš retro nuotraukų ir aromatai, kurie yra gražūs kaip Baroko paveikslai. Dar viena priežastis, kodėl man patinka “Florascent“ – natūralioji parfumerija paprastai apsiriboja kvapiųjų aliejų mišiniais, kurie, nuoširdžiai, nėra mano mėgstamiausioji kvepalų forma, o su purškiamais “Florascent“ kvepalais šios problemos nėra.

Moralas: gerai, kad tada, kai pavargsti nuo XXI amžiaus bėgimo ir dramų, gali sukišti nosį į kvepalų buteliuką, saugantį Baroko angelų šypsenas. Dėl šios ir daugybės kitų priežasčių “Florascent“ verta apžiūrėti ne tik lojaliems ekologiškų prekių krautuvėlių klientams.

florascent1

 

Reklama

Komentarų: 1

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Po trijų metų – pažinties su “Florascent“ tęsinys (I dalis)

Vartydama senus tinklaraščio įrašus atradau kadaise rašytus tekstus apie “Florascent“ parfumeriją. Kai tinklaraštį rašai daugiau nei septynis metus, pasitaiko ir taip: skaitai senus savo tekstus ir susirūpini, kaip sekasi prieš keletą metų aprašytiems herojams, todėl keliauji vėl su jais susitikti. “Biotekai“ Kaune išmigravus iš “Akropolio“ į Laisvės alėją šis susitikimas su senais pažįstamais tapo keliskart malonesnis: Laisvės alėjoje pastaruoju metu lankausi tikrai retai (“arti bažnyčia – toli Dievas“ atvejis).

Rolando Tentuniano Vokietijoje kuriami ir gaminami “Florascent“ kvepalai – XVII amžiaus parfumerijos tradicijų atgaivinimas: tradiciniai augalinių ingredientų išgavimo būdai ir natūrali sudėtis, leidžianti šiuos kvepalus pardavinėti ekologiškų prekių parduotuvėse. Mano nuomonė nepasikeitė: “Florascent“ sėkmės paslaptis yra ne tik jų sudėtis ir koncepcija, bet ir tai, kad aromatai kuriami prancūziškuoju piramidės principu su turtinga kompozija, todėl nedaromos jokios nuolaidos kokybei bei aromato sklaidai.

Prieš tris metus gimusiuose tekstuose aprašyti “Florascent“ aromatai šiandien turi gausų įdomių giminaičių būrį – suskaičiavau 11 man nepažįstamų buteliukų, todėl visus juos ant aromatų bandymų lapelių (bloterių, jeigu parfumeriniu žargonu) parsinešiau atidžiam išuostymui.

“Aqua Floralis“ kolekcija – tikras barokas: tarsi dailininkas pasirinktų vieną gėlės žiedą ir sukurtų ryškų jo portretą stambiu planu. Šioje kolekcijoje mano nosiai naujas buvo “Rose“ aromatas.  Pirmas įspūdis – praėjusių laikų natiurmortas: maksimaliai išsiskleidusi pilnavidurė rožė baltų gėlių puokštėje, pamerktoje greta šviežiai nuskintų abrikosų dubens. Žaviai senamadiška rožė su vaisių potėpiais – jokio skandalo.

“Aqua Aromatica“ kolekcijos prieš tris metus Lietuvoje apskritai dar nebuvo, todėl visi 5 kvapai man buvo naujiena. Kolekcijos idėja – kvapnūs augalų vandenys iš Katerinos de Mediči (Kotrynos Mediči) laikų, skirti atsigaivinimui ir energijos atgavimui. Mažiau gaivūs nei aš tikėjausi ir brandesni bei elegantiškesni nei tikėjausi – nuo to tik geriau.

“Lavande“ – žinoma, Provansas su jo žolynais, levandomis ir ambra. Man patiko, kad tai nėra tradicinis ir gana aštrus levandos kvapas – “Lavande“ aromatas minkštas ir šiltas.

“Regia“ – senas geras tradicinis odekolonas su citrusais, karčiavaisio citrinmedžio žiedais ir rozmarinu, tačiau juodieji serbentai ir mediena jam suteikia tam tikrą modernumo pojūtį: toks karališkos šeimos atstovas, kuris naudoja “IPhone“.

“Violetta“ – vaisiais dvelkianti Parmos našlaitė, florencinis vilkdalgis ir mediena. Pamačiusi pavadinimą tikėjausi naivios pudrinės našlaitės, o gavau solidžią aristokratę – maloniai nustebino.

“The Vert“ – žalioji arbata, jazminaičiai, kvepenės ir kedras. Arbata yra vienas mano mėgstamiausių akordų, todėl žinau dar bent tris žaliosios arbatos su jazminaičiais atvejus parfumerijoje, bet “Florascent“ nėra kurio nors jų klonas ir savitu stiliumi arbatos akordo kartumą sušvelnina abrikosais dvelkiančiomis kvepenėmis.

Iš kvepalų, kurie vadinasi “Chypre“, tikėjausi tradicinio “sauso balto vyno“ efekto, tačiau ši šipro interpretacija – itin švelni: apelsinmedžio žiedai, narcizai, vanilė, benzoinas – minkštas kaip mezginys aromatas, kuriam lengvo “šipriško“ šaižumo suteikia rožiniai pipirai.

Ant riešo išsinešiau “Violetta“ – iš šiame tekste minimų “Violetta“ man patiko labiausiai. Natūrali sudėtis ir tualetinio vandens koncentracija paprastai negarantuoja ilgo aromato išlikimo, tačiau “15 minučių sindromo“, kai pasikvėpinai ir per ketvirtį valandos aromatas pranyko, taip pat nepastebėjau. “Violetta“ kvepėjo taip, kaip ir priklauso kvepėti tualetiniam vandeniui – kelios valandos gražaus ir elegantiško kvepėjimo. Jeigu man būtų svarbu sudėties natūralumas, Florascent “Violetta“ būtų rimtas kandidatas į kvepalų spintą.

Ką išsinešiau ant antro riešo – istorijos tęsinyje.

(bus daugiau)

florascent

Komentarų: 1

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Ekologiškų kvepalų vyrams paieškos: idėjos iš “Sante“ ir “Florascent“ asortimento

Rašydama tekstą apie natūraliuosius Florascent kvepalus susimąsčiau, kad tam tikra prasme vyrai lieka ekologiškosios bangos užribyje. Tie aromatai, kurie natūraliosios parfumerijos klestėjimo laikotarpiu buvo populiarūs tiek vyrų, tiek moterų tarpe, šiandien dažniausiai atrodo tik moteriškosios parfumerinės auditorijos nuosavybe, todėl įsisukusi į “Biotekos“ kvepalų skyrių ieškojau ekologiškų kvepalų, kurie nebūtų tarsi barokinis bijūnas, sukeliantis moteriško švelnumo iliuziją – bandžiau atrasti kažką itin įdomaus, galinčio sudominti ekologiškomis kūno priežiūros idėjomis besidominčius vyrus ar, stereotipiškai įvardinus, vyriško tipo kvepalus mėgstančias moteris.

sante365Pirmasis atradimas – Sante “Homme 365“ kvepalai, į buteliuką su mediniu kamšteliu uždaryti. Pradinėse natose – mandarinai ir greipfrutai, vidurinėse – jazminaitis, santalmedis ir kedras, bazinėse – vanilė ir tabakas. Mano mėgstamasis-komfortiškasis kvepalų tipas – saldūs citrusai, aromatinė mediena bei neišskiriamieji vanilė su tabaku bazinėse natose. Taip, šiek tiek saldu, tačiau mediena tą saldumą gan sėkmingai sutramdo, neįkyrus aromatas įsitaiso arti odos ir ten išlieka pakankamai ilgai kaip ekologiškiems-natūraliems kvepalams. Verdiktas – man patiko: tą metų laiką, kuris Lietuvoje kartais trunka ir devynis mėnesius, “Homme 365“ galėtų būti jaukiai maloniais, komforto jausmą stiprinančiais kvepalais “ir į darbą, ir į puotą“ ne tik ekologijos mylėtojams ar mylėtojoms. Tai, kas lengvai šokiravo – kaina: 50 ml – 87 Lt. (Sąžiningai, neįprastai maža kaina už tokį vykusį produktą, kurio ekologija yra ne tik madingasis eko- priešdėlis.)

Tarp Florascent kvepalų taip pat radau keletą “arčiau vyrų“ esančių variantų, kurie man pasirodė verti dėmesio, iš “Aqua Colonia“ bei “Aqua Composita“ serijų. (Florascent kvepalams skirtame tekste rašiau apie išbandytus kvepalus iš “Aqua Orientalis“ serijos – “Medina“ ir “Ksar“: ekologiškų kvepalų ieškantiems vyrams siūlyčiau jų taip pat nepraleisti pro akis, stereotipus apie moterims skirtus kvepalus pamirštant.) Iš “Aqua Colonia“ serijos išbandžiau “Du Soleil“, “Santal“ bei “Vetiver“, iš “Aqua Composita“ – “Tango“ bei “Umami“.

“Du Soleil“ – pavadinimo pažadėta saulė, aromatinės žolės ir mediena: peletrūnas, šalavijas, gauruotasis švitrūnas (labdanum), kedras. Gan tradicinis aromatinių žolių-medienos aromatas su lengvai-saldžiai-klampia baze: man jame patinka peletrūno ir šalavijo derinys, užuodžiamas iki aromato sklaidos pabaigos – na, tikrai saulėtasis Viduržemio ar Egėjo jūros regionas su saldžia šalavijų arbata, geriama vėsiais vakarais. (Tiesa, alergiškiems šalavijams, o tokių pažįstu ir asmeniškai, šių kvepalų bandyti nereikėtų – primenu, Florascent yra natūralūs kvepalai.)

“Vetiver“ saldumu neapkaltinsi: šie kvepalai itin tiktų tiems, kurie ieško vyriškų kvepalų šiek tiek tradicine prasme. Kartūs greipfrutai, kvapnioji pelargonija – pradinėse natose, gvazdikėliai, pipirai ir vadinamasis galangalas – imbiero šeimos augalas, bazinėse natose – vetiverija. Gvazdikėliai šiuose kvepaluose tampa itin įdomiu aromato atskleidėju – pipirai sušvelninami, vetiverija paryškinama, greipfrutų ir “jeronimo“ suteikiamo lengvo kartumo fone. Įdomus variantas.

“Santal“ kvepaluose pradinėse natose yra Indijos prieskonių mišinys, vidurinėse – rožė, jazminaitis ir blyškieji kiečiai (davana), bazinėse – santalmedis. Sudomino rožės ir jazminaičio derinys: jis aptinkamas daugelyje pasaulinę šlovę pelniusių kvepalų,  o šiuose kvepaluose greta prieskonių ir lengvais dūmais atsiskleidžiančio santalmedžio jis absoliučiai tinka. Mažiau Indijos nei tikėtumeisi iš pavadinimo – daugiau Europos ir jos parfumerinių tradicijų: mano nosiai pats grožis atsiskleidžia po keliolikos minučių nuo aplikacijos, kai dūmai pasklinda.

tango“Tango“ – teoriškai tai yra moteriški kvepalai, tačiau parfumerinis smalsumas ir praktika nurodo šiek tiek kitaip – leidžiu sau šiuos kvepalus klasifikuoti kaip skirtus abiems lytims. Gardenija, orchidėjos žiedai, saldžioji mira (opoponaksas), pačiulis ir balzaminės natos: intoksikuojančiai-saldžiai-klampu, tačiau primygtinai siūlau išbandyti ant odos drąsiems vyrams – rezultatas pozityviai nustebins. Sakyčiau, kad ant vyro odos šie kvepalai gali tapti erotiškai-afrodiziakiniu variantu, o tai jau rimta: svarbiausia, išdrįsti išbandyti.

umami“Umami“ – balzamas sielai ir nosiai, mėgstančiai gurmaniškus-svaiginančius-saldžius kvapus, turinčius konjako ar romo aromato užuominų. Pradinėse natose – vanilė ir japoniškas citrinmedis (yuzu), vidurinėse – kvepenė (osmantas), pimento ir imbieras, bazinėse – tongapupė ir santalmedis. Galbūt moterims patiks labiau nei vyrams testuojant nuo bandymų lapelio, tačiau vyriškos odos bei jos chemijos ypatybės turėtų sužaisti lemiamą partiją ir atskleisti ne tik saldumą-gardumą, bet ir piratiškos dūšios, dainuojančios apie neramias sielas ant romo statinės, apraiškas, o tai jau stiprus magnetizmo užtaisas, išliekantis tikrai ilgai.

Nė vieni iš “Biotekoje“ išbandytų ekologiškų kvepalų nepriminė vadinamųjų tradicinių kostiuminių kvepalų, kuriais dar prieš kelerius metus kvepėjo bene kiekvienas kostiumą dėvintis vyras – ir tai yra gerai. Parfumerinių galimybių pokyčiai atskleidžia ištisus neištirtus horizontus, kuriuose kiekvienas galime rasti savo komforto ir vidinio pasaulio išraiškos aromatą: pasirodo, natūralioji parfumerija šiuose atradimų horizontuose tikrai turi ką pasiūlyti šiuolaikiniam išrankiajam-išmaniajam žmogui. Dabar jau esu tikra: turi ką pasiūlyti ne tik ekologišką gyvenimo būdą gyvenantiems vyrams, o dideliam mano džiaugsmui – net ir už ekologinę-ekonominę kainą. 

6 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Praėjusių laikų aromatų beieškant: natūralieji “Florascent“ kvepalai

Prieš porą metų į Lietuvą atsirito ekologijos ir natūralumo idėjų banga: perkame ekologiškus maisto produktus, tikėdami jų ypatingu poveikiu arba bent jau “nekenkimu“ sveikatai, prisimename močiučių receptus apie acto ir sodos panaudojimą buityje, statome aplinkai draugiškus namus, o vaistus nuo civilizacijos rykščių, tokių kaip nuovargio sukeltas galvos skausmas, vis dažniau iškeičiame į gydomąsias žolių arbatas ar išmaniai suderintas eterinių aliejų kompozicijas. Sakoma, kad eko-, nano- ir bio- priešdėliai prie bet kokio reikšminio žodžio, žyminčio produktą, šiais laikais sukelia papildomos vertės įspūdį, todėl aš į agresyviai propaguojamas ekologijos  bei natūralumo idėjas žiūriu įtariai, kol sudominusių produktų neišbandau pati. Ekologiškų ar natūralių kvepalų tema aš taip pat buvau prigimtinė skeptikė, kol nesuradau laiko apsilankyti ekologiškų prekių parduotuvėje “Bioteka“ ir pasidomėti, kokią parfumeriją siūlo šis Latvijoje itin populiarus parduotuvių tinklas.

O “Biotekoje“, pasirodo, prekiauja natūraliais “Florascent“ kvepalais, sukurtais Roland Tentunian. Kvepalai, primenantys praėjusius laikus – tiesą sakant, buvau gerokai nustebinta tokio pozityvaus senamadiškumo: nebrangių kvepalų įspūdį sukeliantys itin paprasti buteliukai ir brangus kokybės prasme šių paprastųjų buteliukų turinys. Ir dar tie cherubinai etiketėse tarsi iš XVII amžiaus paveikslų ištraukti – rodos, visai nemodernu. Parfumerija pasižymi unikalia kvapo savybe nukelti uoslę ir fantaziją į praėjusius amžius – kai aromato tipas, sudėtinės dalys ir pati kvepalų koncepcija yra atkeliavusi iš seniai praėjusių laikų.  “Florascent“ yra būtent šis atvejis: šių kvepalų kūrėjas siekia šiais kvepalais sugrąžinti XVII amžiaus parfumerijos tradicijas – tradiciniai augalų ekstraktai ir jų išgavimo būdai, natūralios sudėtinės dalys – visa tai, kas XVII amžiuje buvo parfumerijos kasdienybė, o šiandien įvardinama kaip egzotiška natūrali, ekologiška ar net nišinė parfumerija.  Beprotiškai įdomu! – tarsi XXI amžiaus išmanusis žmogus prisiliečia prie baroko  amžiaus bažnyčiose, muzikoje ir pastarųjų metų puošnioje madoje sugrįžtančių laikų.

“Florascent“ kvepalai, kuriuos pavyko rasti Lietuvoje, yra dviejų talpų – 15 ml kišeniniai-kelioniniai kelionėms dedikuotos serijos kvepalai bei 60 ml kvepalai iš “Aqua Floralis“, “Aqua Orientalis“, “Aqua Colonia“ bei “Aqua Composita“ serijų.

Florascent

“Aqua Floralis“ serija – dominuojančio augalo aromato atskleidimas: negaliu sakyti, kad monoaromatai, tačiau netoli to. Testavau “Pivoine“ – gražus bijūnas, kvepiantis visu bijūno augalu – ir žaliąja dalimi, ir žiedu , “Jasmine“ – jazminaitis, toks, kokį įsivaizduotum nupieštą baroko paveiksluose – saikingai ryškus, nostalgiškas, intoksikuojantis, su atpažįstamu tuberozos indėliu, bei “Ylang“ – kvapioji kananga, kvepianti baltų gėlių puokšte. Tai, kas man ypač patinka šioje serijoje – dežavu jausmas: iliuzija, kad uostai patį augalą, nekyla, tačiau barokinės suknelės, dvelkiančios gėliniais kvepalais, padalkos mintyse tikrai sušnara.

Iš “Aqua Orientalis“ serijos testavau “Medina“ ir “Ksar“. “Medina“ – drėgnos aromatinės žolės, ryškūs prieskoniai ir sausa mediena. Itin įdomus išraiškingų natų suderinimo rezultatas – pačia geriausia prasme aromato tipažu arba aromato gyliu primena puikiuosius Vero Profumo ar Andy Tauer kvepalus. “Ksar“ – mimoza, mediena ir ambra, o tiksliu – mimoza, juodoji arbata, kardamonas pradinėse natose, marokietiška rožė ir palisandras vidurinėse, bazinėse natose – ambra ir prieskoniai. Netikėtas natų derinys, uoslei malonus rezultatas. Apskritai, abu “Aqua Orientalis“ serijos aromatai, kuriuos testavau, yra kitokie, nei įsivaizduoja agarmedžio kartos atstovai, todėl primygtinai rekomenduoju juos išbandyti, kad suvokti, kokius Rytus ir jų aromatus įsivaizdavo iš praeities sugrąžinamu baroko laikotarpiu.

Kelioniniai-kišeniniai kvepalai iš kelionių kolekcijos, kuriuos testavau, buvo “Voyage a Capri“, “Voyage a Cannes“ bei “Voyage a Kyoto“. Smagi serija! – kiekvienuose kvepaluose yra natos iš kelionės regionui būdingų augalų. “Kelionė į Kaprį“ – apelsinas, mandarinas ir bazilikas pradinėse natose, jazminaitis ir rožė – vidurinėse, dumbliai (algae) ir blyškieji kiečiai, geriau žinomi kaip davana, bazinėse. Senokai nebuvau sutikusi tokio gero jaukiai “vandeninio“ aromato! – turbūt nuo D&G “Light Blue“, Armani “Aqua di Gio“ ar Davidoff “Cool Water“ pristatymo laikų. Saulė, vanduo, atostogos, vasara – visa tai mažame buteliuke. “Kelionė į Kanus“ – bergamotė ir kalendra pradinėse natose, laukinės našlaitės, jazminaičiai ir rožė vidurinėse, vanilė, mediena, vetiverija ir florencinis vilkdalgis. Raudonojo kilimo verta elegancija! – vėl mintyse šnara suknelės, Catherine Deneuve ir šilti Žydrosios pakrantės vėjai. Klasikiniai, gražūs kvepalai, kokių šiandien jau nebekuria – ką čia bepridursi. “Kelionė į Kiotą“ – bergamotė, apelsinmedžio žiedai, japoniškas citrinmedis (yuzu) bei rožiniai pipirai (Peru pipiras arba Schinus molle) pradinėse natose, osmantų žiedai ir jazminaitis vidurinėse, arbata ir mediena bazinėse. Aromatas, kuris suglumina užuodžiama tyla: rodos, per rūką iš tolo dvelkiančios švelnios gėlės ir žaluma. Po daugybinių vyšnių žiedų kvepalų, reklamose susiejamų su Japonija, Florascent atskleidžia visai kitokią Tekančios saulės šalį – ir šioji man patinka kur kas labiau.

(“Aqua Colonia“ ir “Aqua Composita“ bei jų aromatus, parsineštus ant bandymų lapelio sandariai užsegamame maišelyje (parfumeriniu žargonu: gausiai apipurkštas blotter’is, uždarytas į sealable bag), palieku kitam tekstui – jis pasirodys visai netrukus.)

Ar atkreipėte dėmesį į tai, kokios retos natos bei natų deriniai naudojami Florascent aromatuose? – žinant tai, kad naudojamos natūralios sudėtinės dalys ir atkakliai sekama XVII amžiaus parfumerijos idėja, šie aromatai tampa dar įdomesni. Visą testavimo laiką mintyse sukosi itin mėgstamas J.Pachelbel “Canon in D major“ – taip prarastasis laikas kvapais, garsais, nuojautomis ir įkvėpimais beldžiasi į išmaniojo žmogaus būties akimirkas. Išbandykite Florascent kvepalus patys – “Biotekos“ yra turbūt visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o vizitas į “Bioteką“ išbandyti šiuos kvepalus vertas įkvepiančios ekskursijos vardo.

2 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus