Tag Archives: Etro Rajastan

Rudeniniai įkvėpimai “Kaip išgyventi 2013 m. rudenį“ tema

Viskas! Šiandien ruduo šlapiomis kojomis tvirtai stovi kieme ir niekur neketina trauktis – su visais nemaloniais pojūčiais, tamsiais rytais ir ankstyvais vakarais bei didėjančiu šilumos poreikiu. Kitos vasaros teks laukti ištisus metus, Bobų vasara gali ir neateiti, iki Kalėdų dar toli, o ilgi rudens vakarai dar tik prasideda. Išbandymas rudeniu – kaip ir kasmet sunkus, egzistencialistinis, drėgnas ir liūdnas, tačiau kaskart vis kitoks, atskleidžiantis dar neatrastas paslaptis ir asmeninių kelionių kryptis. Teisingo scenarijaus apie rudens prisijaukinimą ir aš neturiu, tačiau siūlau keletą asmeniškai subjektyvių idėjų, kaip aromatų pagalba išgyventi šį nekviestai atėjusį rudenį, kol jo liūdnos darganos dar neapraizgė sielos lyg vijokliai ar voratinkliai, kažkur paslėpdami gyvenimo džiaugsmą.

  • Kvepalai, apie kuriuos jau pamiršome. Tarp kelių šimtų naujų kvepalų, kasmet pristatomų Lietuvos parfumerijos naudotojams, pasimeta puikūs kvepalai iš praeities, kurių šlovės laikas galbūt jau ir praėjęs, tačiau jie tikrai nusipelno naujo žvilgsnio ir dar vienos galimybės atsiskleisti – ypač rudenį, kai nostalgijos ir prisiminimai lyg vaiduokliai iškyla. Guerlain “Samsara“, Christian Dior “Dune“, Burberry “London for men“, Yves Rocher “Comme une Evidence“, Paloma Picasso “Tentations“ ar “Paloma Picasso“, Rochas “Tocade“ – sąrašas begalinis. Kodėl verta atsigręžti į jau praėjusius laikus? – nes ruduo yra laikas, kai skaičiuojami viščiukai, praėję metai ir išmoktos pamokos.
  • Juodos uogos kvepaluose – tegyvuoja juodieji serbentai ir gervuogės. Užteks “gėlyčių-lėlyčių-kompotėlių“ iš rausvų ar raudonų uogų – metas sodriai juodai spalvai ir sodriam aromatui. Juodieji serbentai yra bene naudingiausia uoga žmogaus organizmui, kuri puikiai pažįstama daugeliui mūsų: naujieji Armani “Si“ (“Douglas“, “Kristiana“), The Different Company “Sublime Balkiss“ (“Creme de la Creme“), The Vagabond Prince “Enchanted Forest“ (Lietuvoje kol kas nėra, bet sklinda gandai, kad tikrai bus). Gervuogės nėra tokios kvapnios kaip juodieji serbentai, tačiau jos gražiai atsiskleidžia derinyje su kitomis natomis: magnolijos ir gervuogės derinys – L’Occitane “Magnolia & Mure“ (“L’Occitane“), gervuogių ir juodųjų serbentų derinys – Lalique “Amethyst“ (“Sarma“, “Douglas“ ir kiti). Juodųjų serbentų uogienė iš vaikystės prisiminimų, užtepta ant šviežio batono riekės, taip smagiai ištepanti skruostus – ryšku, sodru, asmeniška, kvapnu ir šilta.
  • Kitokia oda. Praėjęs ruduo buvo dedikuotas kitokiai rožei, šį rudenį skelbiu kitokios odos rudeniu. Mano rudeniniai favoritai – Jovoy “Private Label“ (“Kristiana“) bei Memo “Irish leather“ (“Creme de la Creme“). Jovoy “Private label“ yra vetiverijos ir odos dermės kvepalai (papirusas, vetiverija, oda, pačiulis, santalmedis, gauruotasis švitrūnas), primenantys gerai išdirbtos odos dirbinių kvapą ir asmeninį senamadiško džentelmeno kabinetą. Memo “Irish leather“ – labai gražus odos, matės ir ambros derinys (kadagio uogos, oda, matė, ambra, tongapupės). Subjektyvios preferencijos – Memo “Irish leather“: įdomesnis variantas, šiek tiek artimesnis “žalesniam“-šipriniam kvepalų tipui, o ir buteliukas su žirgais tikrai traukia akį. Jeigu Jovoy “Private label“ vizija – klasikine prabanga ir pastovumu kvepiantis vyras, Memo “Irish leather“ – pasaulio užkariautojas su moderniomis technologijomis. Abu puikūs, abi odos kitokios, abu puikiai kvepia ir ant moters odos. Apskritai, odos aromatams parfumerijoje reikia drėgno rudens – tada jie skleidžiasi išraiškingiausiai ir gražiausiai, kartais net nostalgiškai skausmingai.
  • rajastanSpalvų, formų ir vaizduotės terapija. Ši idėja kyla iš rudeninės apatijos sindromo – kai nieko nebesinori, kai niekas nebedžiugina, o iki kalėdinių švieselių laiko dar toli, tada galima sau padėti kvepalų buteliukų spalvomis, formomis ir vaizduote, sužadinama kvepalų aromato – kitaip sakant, viskas, kas paskatintų paimti kvepalų buteliuką ir pasikvėpinti, o toliau jau erdvės aromato poveikiui. Mano pagrindinis favoritas šį rudenį – Etro “Rajasthan“ (“Creme de la Creme“): ryškiaspalvis buteliukas, pro kurį sunku praeiti jo nepaėmus į rankas, be to, labai gražiai atsiskleidžiantis aromatas, turiu pastebėti, itin korektiškas ir visai ne indiškas stereotipine prasme – saikingai šiltas, saikingai prieskoninis, švelniai gėlinis, žodžiu, moderniam XXI amžiaus miesto gyventojui subalansuotas variantas. Pradinėse “Rajasthan“ natose – rausvieji pipirai, citrina, puikusis rūgtis (polygonum), vidurinėse – antilinė akacija, mimozos, rožė, bazinėse – ambra, muskusas, gauruotasis švitrūnas. Buteliuko spalvos dera su klevų spalvomis, buteliuko aromatas dera su bobų vasaros šiluma, žodžiu, šviesioji ir gražioji auksinio rudens pusė, atskleista kvepaluose.
  • Intymumas. Rudenį mes nebekalbame apie aistrą ir seksualumą – rudenį kalbame apie šildymo kainas, permirkusius batus, grakščius kaklo linkius apvyniojame storais šaliais, o patekę į šiltą patalpą visai neseksualiai nevalingai šniurkščiojame nosimis. Tačiau po storais rūbais, šiltais šaliais ir permirkusiais batais yra tebūnie sužvarbusi, bet visgi intymi erdvė, slepiama šaltojo metų laiko skafandro – žmogaus oda. Tik išrinktieji rudenį gali užuosti žmogaus odos kvapą, neprasiskverbiantį per daugiasluoksnius rūbus, išoriniam pasauliui tampantį neatskleidžiama paslaptimi. Visi kvepalai, naudojami itin nedideliais kiekiais, yra intymumo tendencijos atstovais – šį rudenį svarbiausia, kad šilto šalio nuvyniojimas nuo kaklo būtų aktualus ir tiems, kuriuos mielai įsileistumėte į asmeninę – intymiąją – savo erdvę. Kvėpintis mažais lašeliais ir vos užuodžiamu aromatu kurti paslaptis – rudeniškai jaukiai ir intymiai. 
  • 1234540_10151810209364264_777048228_nSaviironija. Išgyventi rudenį paprasčiausia yra tada, kai į jo pašaipas dėl lietsargio užmiršimo, rudeninei darganai kiaurai permerkiant, naujais bateliais įbrendant į purvą, o pirštinėms paskęstant baloje, atsakai lengva saviironija – kiek galima būti teisingais ir visada viską teisingai apskaičiuojančiais? Geležinė ledi, besikvėpinanti LM Parfums “Sensual Orchid“, švelni tylenė, besikvėpinanti piktais smilkalais ir agarmedžiu, vyresnio amžiaus ponia, linksmai besikvėpinanti Yves Saint Laurent “Baby doll“ ar griežto minimalizmo mėgėjas, išsirinkęs blizgiais “svarovskiais“ spindinčiais M.Micallef buteliukus – svarbiausia, teisingas požiūris ir patinkantis aromatas. Šiam rudeniui saviironijai įsigijau Tom Ford “Violet Blonde“ – šypsausi kaskart jai kvėpindamasi dėl visos eilės priežasčių: nesu blondinė, nemėgstu violetinės spalvos, nedalyvauju politikoje, nesu laukinių našlaičių aromato gerbėja, tačiau – kaip nekeista – ant mano odos šie kvepalai kvepia taip, lyg dėl jos jie būtų sukurti. Kvepalai, priverčiantys nusišypsoti, visada yra teisingas ginklas prieš liūdesį sukeliančias darganas ir jas gilinančius žmones.
  • Kvepiantys namai – gvazdikėlių aliejaus garinimas ir džiovinto šalavijo šakelės smilkymas bei kvepiančios žvakės. Gvazdikėlių aliejus kvepia itin malonia sausai prieskonine šiluma – tinkama ne tik kalėdinių meduolių laikotarpiu, bet ir drėgnomis rudens dienomis. Džiovinto šalavijo šakelės smilkymas – puiki alternatyva smilkalams: nesiūlau remtis indėnų siūloma idėja smilkyti visą šalavijo šakelių “šluotą“, išvaikančia visas blogąsias dvasias, tačiau, jeigu turite galimybę, pabandykite trumpai pasmilkyti vieną šakelę – netikėtai puikus aromatas. Su kvepiančiomis žvakėmis viskas aišku – šviečia, šildo, kvepia, pasirinkimas tikrai didelis kiekvienam pagal poreikius ir pomėgius. Svajoju apie Jardins d’Ecrivains bei LM Parfums žvakes, tačiau ir pigesni variantai savo šviečiamąją funkciją atlieka visai neblogai. 
  • Rudens gėrimas – juoda kava arba juodoji arbata su šildančiais prieskoniais: cinamonu, kardamonu, pipirais, imbieru, ruduoju cukrumi ar medumi. Jeigu nėra kūrybinio polėkio kurti savo prieskonių mišinio, galima tiesiog gerti prieskoninę “chai“ arbatą, o ekologiškų prekių parduotuvėse yra jau pagamintų prieskonių kavai ar arbatai rinkinių. (Manasis “Aladino“ prieskonių kavai mišinys – “Sonnentor“, aptiktas “Biotekoje“.) 

Net ir visų įmanomų scenarijų įgyvendinimas man nepadeda išvengti to egzistencinio jausmo, aplankančio kiekvieną rudenį, kai visi neįgyvendinti planai ir išduotos svajonės, rodos, ietimis į nugarą susminga. Tarsi Antano A.Jonyno “Sentimentaliame romanse“ <..>Eisiu, eisiu, rugsėjui lašnojant, į tave kaip lig šiolei ėjau“, tik tas begalinis ėjimas savęs link primena geležines kurpaites ir stiklo kalnus su suakmenėjusiais žmonėmis, kurie lipdami atsigręžė atgal, kaukiančių dvasių išsigandę. Ruduo, vanduo, akmuo – skamba dusliai ir giliai lyg visos paslaptys ir nuodėmės, tamsiose gelmėse paskandintos. Kol dar nesuakmenėjome, išvaikysime visas kaukiančias dvasias, pasikvėpinsime spalvotais kvepalais ir išgyvensim šį rudenį su visomis jo gelmėmis – galima pasidžiaugti tuo, kad bent jau pasaulio pabaigos šiemet niekas neprognozuoja, reiškia, turime bent vieną priežastį būti laimingesniais nei praėjusį rudenį. Už jos ir kabinkimės, liūdesio vijokliams kėsinantis į mūsų gyvenimo džiaugsmus – ruduo irgi praeina, ir mes praeisime tarsi ruduo. Ir taip kasmet.

img1379413147251

Reklama

20 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus