Tag Archives: Creme de la Creme

Grossmith parfumerija: aukščiausiasis lygis

Dar prieš keletą metų britas Simon Brook ir jo žmona Amanda dirbo mėgstamą darbą ir net neįsivaizdavo, kokie likimo posūkiai jo laukia – susidomėjęs savo šeimos geneologija, būdamas vienų svarbiausių Viktorijos laikų kvepalų kūrėjo John Grossmith proproanūkis, 2005 metais jis nusprendė atkurti legendinius Grossmith kvepalus. Grossmith parfumerijos namai buvo įkurti 1835 Londone ir daugelį metų buvo pačių svarbiausių ir madingiausių Britanijos kvepalų kūrėjai, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais subombardavus patalpas prasidėjo kompanijos nuosmukis, sustiprėjęs natūralias sudėtines dalis pakeitus sintetinėmis, kas darė poveikį populiariųjų aromatų kokybei, kol galiausiai 1980-aisiais Grossmith parfumerijos namai buvo likviduoti. Ir štai, praėjus daugeliui metų, Simon ir Amanda Brook, susidomėję šeimos geneologinio medžio padiktuotu atradimu, iš tolimo giminaičio gavę dvi senutėles knygas su senųjų Grossmith kvepalų formulėmis, pardavė savo atostogų namus, surinko visas santaupas, išpirko Grossmith kompaniją, susipažino su Roja Dove – įžymiuoju parfumerijos profesoriumi, tapusiu tikru įkvėpėju bei mokytoju,  ir pasinėrė į neįtikėtiną istoriją, vertą ištiso gyvenimo.

XXI amžiuje atkurti XIX amžiaus kvepalus, kurie kadaise buvo sukurti naudojant šiandien jau itin retai naudojamas pačios geriausios kokybės natūralias medžiagas, yra tikras iššūkis, su kuriuo Grossmith kvepalų atkūrėjai Robertet sėkmingai susidorojo: šiuolaikiniai Grossmith kvepalai kvepia taip, kaip šiuolaikiniai kvepalai paprastai nebekvepia – natūralumu, aromatine harmonija, taip, kaip mintyse kvepia žodis “kvepalai“, suvokiamas praėjusių laikų kontekste, kai Didžioji Britanija buvo galingiausia pasaulio valstybė, kai Viktorijos laikų stilius buvo kasdienybė, o ne praėjusių amžių reliktas, kai komunikacijų, archeologijos ir įvairių atradimų dėka iki tol paslaptingais buvę tolimi kraštai tarsi priartėjo prie Europos su visais savo kvapais ir legendomis. Pirmas mano įspūdis, susipažįstant su atkurtaisiais Grossmith kvepalais, buvo pats maloniausias dežavu, kokį gali patirti senosios Guerlain klasikos gerbėjas – tarsi uostytum “Jicky“, “L’Heure Bleue“, “Mitsouko“, “Apres L’Ondee“ giminaičius su atpažįstamais bendraisiais sukūrimo laikmečio parfumeriniais bruožais, tik ne šiuolaikinių Guerlain klasikos versijų giminaičius, o tų įsivaizduojamų pirmųjų-tikrųjų, kai užuodžiami kvepalai pasakojo aktualias to laikmečio istorijas ir legendas, atskleidžiamas natūralių sudėtinių dalių.

Legendiniai Grossmith kvepalai, atkurti praėjus daugiau nei šimtmečiui nuo jų sukūrimo – “Hasu-no-Hana“, “Phul-Nana“ bei “Shem-el-Nessim“: visi trys įkvėpti XIX amžiaus pabaigoje itin madingų orientalistinių nuotaikų bei legendų. Šiandien šie kvepalai žymimi baltomis etiketėmis ir yra tikras lobis praėjusių laikų legendų, parfumerijos istorijų bei kvepalų pačia gražiausia prasme ieškotojams.

“Hasu-no-Hana“ (1888) – Japonijai dedikuoti sodrūs gėliniai kvepalai, savo legenda apie lotosą puikiai tikę į tikrą Rytų kraštų karštligę, vyravusią Vakarų Europoje XIX amžiaus pabaigoje. Pradinėse natose – bergamotė, kartusis apelsinas; vidurinėse – rožė, jazminaitis, kvapnioji kananga, vilkdalgis, pačiulis ir briedragės; bazinėse – vetiverija, kedras, santalmedis ir tongapupės.  Tokia puiki aromatinė kompozija, kad atskirų natų atskirti beveik neįmanoma  – citrusai, gėlės ir saldi aromatinė mediena, mintyse Guerlain “Jicky“ prisiminimais suskambusi.

“Phul-Nana“ (1891) – Indijai skirtas gėlinis aromatas, kvepiantis turtinga gėlių puokšte. Pradinėse natose – bergamotė, apelsinas, karčiojo apelsinmedžio žiedai; vidurinėse – snaputis, tuberoza, kvapnioji kananga; bazinėse – pačiulis, benzoininė derva, kedras, santalmedis, saldžioji mira (opoponaksas), tongapupės ir vanilė. Indija – vadinamasis Britanijos karūnos brangakmenis – XIX amžiaus pabaigoje buvo tikru britų įkvėpimo ir svajonių šaltiniu, kurį daugelis svajojo aplankyti ir pamatyti jį savo akimis. “Phul-Nana“ nėra tipinis indiškas aromatas, kaip jį suvoktume šiomis dienomis – tai tikras savo sukūrimo laikmečio europietiškos parfumerijos atstovas, kurio tam tikrą giminystę galima atpažinti ne vienuose to laikotarpio kvepaluose: baltos gėlės juose yra nemoderniai švelnios, išmirkytos šiek tiek saldžioje bazėje su aromatine mediena.

“Shem-el-Nessim“ (1906) – “vėjo uostymas“ – Egipto pavasario šventės pavadinimas. Bergamotė, karčiojo apelsinmedžio žiedai pradinėse natose, snaputis, jazminaitis, rožė, kvapnioji kananga, florencinis vilkdalgis vidurinėse, muskusas, pačiulis, kedras, santalmedis, heliotropas ir vanilė bazinėse natose. Egiptas, kaip ir Indija, britams buvo svajonių ir nuotykių šalis – Egipte Britanija šiuo laikotarpiu vykdė svarbius archeologinius tyrimus, kaitinusius viso pasaulio vaizduotę: turbūt būtent šiuo laikotarpiu gimsta legendų apie Indiana Jones ar Lara Kroft užuomazgos. Neišvengsiu palyginimo su Guerlain klasika: “Shem-el-Nessim“ patalpinčiau aromatinėje lentynoje kažkur tarp senųjų “L’Heure Bleue“ ir “Apres L’Ondee“ versijų – tas atpažįstamas grakštus pavasarinis liūdesys iš praėjusių laikų, kai pasaulis dar nepažinojo Pasaulinių karų.

“Betrothal“ (2011) – pirmųjų “Betrothal“, sukurtų 1893 metais, moderni interpretacija. Citrusai, jazminaitis, apelsinmedžio žiedai, kvapioji kananga, heliotropas, rožė, vetiverija, vanilė, cibetas sukuria itin gražų pudrinį aromatą: man ypač patinka heliotropo ir karčiojo apelsinmedžio žiedų derinys – vėsi, švelni pudra, atsveriama citrusų ir saldžiai-aromatinės bazės. Pirmieji “Betrothal“ buvo sukurti Didžiosios Britanijos princo William’o proprosenelės vestuvėms, naujieji – princo William’o ir grakščiosios Catherine vestuvėms. “Betrothal“ artimiausias giminaitis mano nosiai ir atminčiai yra Guerlain “Apres L’Ondee“, o tai jau amžinos kokybės ir mano palankumo ženklas. Gaila, kad Catherine vestuvėms pasirinko ne šiuos kvepalus, tikrai gaila  – jie verti karalienės ir amžinųjų vertybių statuso.

Naujausi Grossmith kvepalai, žymimi juodomis etiketėmis, išlaiko natūralumo bei parfumerinės klasikos aromatinės kokybės tradicijas, tačiau laikmetis, kurį jie reprezentuoja ir kurį išgyvename kiekvienas iš mūsų, jau kitoks. Mano dideliam džiaugsmui, Grossmith nesiima parfumerinio modernizmo ir avantgardo – išlieka aiški orientacija į klasikos ir amžinųjų vertybių gerbėjus, kurių kvepalai harmoningai dera su asmenybe, pomėgiais, požiūriais bei asmeninėmis istorijomis.

“Amelia“ (2012) – naujausių laikų kūrinys, dedikuotas Simon Brook promočiutei Amelia, kurios tėvas ir tapo Grossmith įkūrėju. Pradinėse natose – karčiojo apelsinmedžio žiedai ir kvepenė (osmanthus), vidurinėse – ambra, rožė, bijūnas ir jazminaitis, bazinėse natose – pačiulis, santalmedis, vetiverija, muskusas. Gėlinis šipras pačia gražiausia prasme – ta užmirštoji gėlinio šipro forma, pralaimėjusi madingumo kovą vaisiniams šiprams, sukelianti gaivos ir lengvumo pojūtį su gražiuoju klasikiniu rožės, bijūno bei jazminaičio deriniu ir palaipsniui išryškėjančia sodria baze. Tikras jautrių emocijų pliūpsnis – iš įkvėpimo akimirkos gerumo, suvokiant istorijų pasikartojimo skirtingose kartose grožį ir trapumą.

“Floral veil“ (2012) pradinėse natose – citrusai ir žalumos natos; vidurinėse – snaputis, rožė, kvapnioji kananga, tuberoza ir vanilė; bazinėse – ambra, muskusas ir kašmeranas, sukuriantis muskusinę-pudrinę natą. Jeigu būčiau nuotaka ir norėčiau ypatingų kvepalų ypatingai vestuvių dienai, kai vilkėsiu ilgą suknelę ir tikėsiu laimingu gyvenimu, “Floral veil“ yra teisingas atsakymas į klausimą, kuo kvėpintis nuotakai. Perregimi, švelnūs, grakštūs, gėliniai, svajingi – tikras pavasarinio jausmo ir gražaus gyvenimo atvejis, tinkantis ne tik nuotakai, bet kiekvienai vilties, šviesos ir švelnumo pasiilgusiai.

“Saffron rose“ (2012) – rožės, agarmedžio ir šafrano trio, madingiau nebūna. Pradinėse natose – šafranas, cinamonas, rožė; vidurinėse – mira, tabakas, agarmedis; bazinėse natose – gauruotasis švitrūnas, bebro sruogliai, santalmedis, ambra, gvajoko mediena. Per pastaruosius kelerius metus pristatytų kvepalų, kuriuose derinami rožė ir agarmedis arba rožė ir smilkalai, yra ne vieneri ir ne dveji, tačiau šafranas, cinamonas, rožė, mira, tabakas ir agarmedis su animalistiškai klampia medienos-ambros baze – beprotiškai beprotiškai puikiai. Šie kvepalai absoliučiai pataiko į išrankiosios parfumerijos madas, tačiau su savo kokybe ir natūralumu jie yra madingojo sąrašo priekyje. Tai, kas man patinka – agarmedis šiuose kvepaluose tikrai negroja pagrindiniu smuiku: jis visiškai suvaldytas, o tai – retai sutinkamas atvejis nepaisant agarmedžio beprotiško populiarumo.

“Golden chypre“ (2012) – moderni klasikinio šipro interpretacija, rudeninės saulės atspindžiai ant geltonų lapų, pasak kvepalų kūrėjų. Kardamonas, muskato riešutas ir citrusai pradinėse natose; rožė, snaputis, heliotropas bei pačiulis vidurinėse; vetiverija, mediena, ambra ir muskusas bazinėse. Visiška intoksikacija! – išbandžiau ant savo odos bent dukart ir kaskart jaučiausi lyg spinduliuojanti, negalinti atitraukti nosies nuo iškvėpintų riešų: pradžioje aromatas atrodo maloniai vėsus, šipriškai švelniai erzinantis uoslę, tačiau palaipsniui jis sušyla ir tikrai jautiesi kaip toje vėsioje rudens saulėkaitoje lapų auksu barstomas ir iš malonumo švytintis.

Besąlygiškai, aš esu didžiulė Grossmith gerbėja ir nuo pirmos pažinties su jais drąsiai deklaruoju juos kaip vienus iš labiausiai gerbiamų ir mylimų kvepalų, kokius kada nors esu uosčiusi. Nepaisant to, kad Grossmith kaina yra tikrai nemaža lyginant su didžiąja dauguma Lietuvoje parduodamų kvepalų, o sintetinės sudėties kvepalų, kurie ant odos ar drabužių išlieka itin ilgai, gerbėjai rauko nosis dėl Grossmith natūralumo bei trumpesnio išlikimo ant odos “tookie pinigai ir neišlieka iki kito ryto“ stiliumi, Grossmith yra tie kvepalai, kuriuos įrašyčiau kaip protokolo rekomenduojamus karalienėms ir prezidentėms, nes tai yra kvepalai, kuriems verdiktas “pats aukščiausias lygis“ yra savaime suprantamas.

Jeigu dar neatradote šio parfumerinio Didžiosios Britanijos brangakmenio, jį rasite Vilniaus ir Kauno “Creme de la Creme“: ieškokite bene mažiausiai pastebimų buteliukų tarp moderniųjų ryškiaspalvių parfumerijos lentynų gyventojų. Legenda apie Gralį pasakoja, kad tikrasis Gralis yra pati paprasčiausia taurė – Grossmith legendą galima drąsiai pasakoti “tikrasis brangakmenis slepiasi nepastebimuose buteliukuose“ žodžiais.

Jeigu šiame pasaulyje privaloma pauostyti kokius nors kvepalus, Grossmith tikrai yra šiame sąraše. Primygtinai rekomenduoju.

p.s. Smalsiesiems. Ne, aš neturiu nė vienų Grossmith kvepalų, tačiau šioje istorijoje itin tiktų žodžių junginys “dar neturiu“ – tai yra viena didžiausių mano parfumerinių svajonių, kuri vieną dieną tikrai išsipildys. (Palyginus su Brook šeimos investicijomis ir pastangomis atkurti proprosenelio kurtus kvepalus, sakyčiau, mano svajonės išsipildymas tikrai yra iš realiųjų-žemiškųjų serijos, svajonę įvardinant “Golden Chypre“ ir “Shem-el-Nessim“ vardais.)

GrossmithKlasika

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

LM Parfums “Hard Leather“. Galingieji.

Pasak romėnų mitologijos, perėmusios senovės Graikijos legendą apie Atėnę ir Dzeusą, karo deivė Minerva iššoko iš skaudančios Jupiterio galvos kaip ginkluota mergina su šarvais bei karingomis nuotaikomis. Nuo Romos imperijos žlugimo ir Minervos kaip karo deivės pareigų sustabdymo praėjo daugiau nei 1500 metų, tačiau ir šiandien moderniosios karo deivės ir asmeninio karo vadai kasdien eina į karą, šiuolaikiniame pasaulyje apsiginklavę ne šarvais, o kašmyro paltais, odiniais švarkais, atšiauriose sąlygose – pūkinėmis striukėmis, išmaniaisiais informacijos prietaisais ir karingą žinią skleidžiančiais žvilgsniais bei kvepalais. 

Anglų k. hard leather – kietinta oda – tradicinis ginkluotės elementas: įvairių medžiagų pagalba oda buvo kietinama ir iš jos buvo gaminami patikimi šarvai bei skydai. LM Parfums “Hard Leather“ drąsiai gali būti įvardinti reto grožio (į)kvepiančiais šarvais – kvepalais, skirtais karo deivei Minervai ar pergalės siekiančiam karo vadui, kvepiančiais įkvepiančiu romu, sodria oda ir asmeniniuose karuose lydinčiais smilkalais bei agarmedžiu. “Hard Leather“ yra nepadoriai galingi kvepalai – ir reikšmingi yra abu juos apibūdinantys žodžiai. Jeigu Yves Saint Laurent “M7“ kadaise atrodė vyriško seksualumo parfumeriniu etalonu, tai šiandien galiu drąsiai teigti – “M7“ buvo vyriško parfumerinio seksualumo vaikystė, nes šiandien yra LM Parfums “Hard Leather“. Pradinėse natose – romas ir oda, vidurinėse – vilkdalgis ir medus, bazinėse natose – santalmedis, kedras, agarmedis, smilkalai, vanilė ir stirako mediena. Pirmas įspūdis – oda+romas+smilkalai+agarmedis, visa kita – visai nesvarbu, nes agarmedžiu ir romu bei smilkalais prisotinta oda extrait du parfum koncentracijoje yra arti tobulybės, arčiau nei arti.

Nors “Hard Leather“ iš pirmo įkvėpimo išties primena puikiuosius LM Parfums “Black Oud“, tačiau “Black Oud“ yra tik aromatinis vaikas greta “Hard Leather“. 2013 metų parfumerijos ypatingiausiųjų sąraše LM Parfums “Hard Leather“ įvardinau kaip metų įspūdį sukėlusius kvepalus, kuriuos testuodama prisimerkiu iš malonumo: šie kvepalai yra tas ypatingasis atvejis, kai visiškai nesvarbu buteliukas, pakuotė ar kaina – maksimalus sodrumas, maksimali kokybė, maksimalus malonumas jais kvėpintis. Sąžiningai, vieno silpno šių kvepalų purkštelėjimo yra jau per daug neutraliam kvėpinimuisi – labai galingi, išliekantys beprotiškai ilgai.

Jeigu aš būčiau karo deivė, LM Parfums “Hard Leather“ būtų mano karo būgnai ir neįveikiamas skydas, mano karo vėliavos ir pergalės paradas – tai aromatas, kuris tinka nugalėtojams arba tiems, kurie tiki pergalės prasme ir žino, kad anksčiau ar vėliau jie nugalės. Aš prie tų tikinčiųjų, “Hard Leather“ – ypatingos dovanos nuo jų kūrėjo Laurent Mazzone – neuždaranti į kvepalų spintą. Kvėpintis jais šaltu oru yra tiesiog pasiutusiai puiku.

LM Parfums “Hard Leather“ ieškokite “Creme de la Creme“ parduotuvėse artimiausiu metu.

hardleather

6 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Pažintis su Paolo Terenzi: apie “Tiziana Terenzi“ kvepalus ir tai, kas svarbiausia

Kiekvieną kartą laukdama susitikimo su kūrėju, šiek tiek nerimauju – gyvenimiška išmintis apie tai, kad kartais geriau niekada gyvai nesusitikti žmogaus, kurio kūriniais žaviesi, mano istorijoje pasitvirtino ne kartą, todėl keliaudama į susitikimą su Paolo Terenzi, “Tiziana Terenzi“ kvepalų kūrėju, stengiausi nesusikurti jokios išankstinės vizijos – dėl visa ko pikto. Mano žinios apie Terenzi šeimos produkciją buvo daugiau teorinės nei praktinės: buvau skaičiusi apie inovatyvius jų produktus namų kvėpinimui, prabėgomis buvau pauosčiusi “Tiziana Terenzi“ kvepalus Vilniaus “Creme de la Creme“, tačiau tai buvo viskas – namų darbų atlikimas prieš susitikimą su Paolo Terenzi sukėlė didelį smalsumą, didesnį už nerimą dėl galimo kūrėjo asmenybės ir produkto sukeliamo įspūdžio neatitikimo. Veltui nerimavau – tai buvo tokia įkvepianti pažintis, kad nuo gruodžio pradžios iki dabar bandžiau sudėlioti įspūdžius ir atmintyje išlikusias Paolo frazes, bet rašomas tekstas vis neperteikdavo to, ką noriu pasakyti – tikras įkvėpimo bičių spiečius.

“Klausykis kvapų“, jaunam Paolo sakydavo jo tėvas Evelino Terenzi, 1968 metais Italijoje įkūręs “Cereria Terenzi“ ir pradėjęs gaminti aromatines žvakes iš vaško, kurį dėl jo nekenksmingumo žmogui ir aplinkai galima net valgyti. Tarsi lemties ženklas – Paolo tapo muzikantu ir tik vėliau, kai jau išmoko girdėti ir kvapus, pradėjo dirbti tėvo įkurtoje įmonėje. Šiandien “Cereria Terenzi“ aromatus kuria Paolo, jo sesuo Tiziana kuria produktų bei jų pakuočių dizainus, o įmonėje dirba žmonės, kurių tėvai ir seneliai taip pat dirbo “Cereria Terenzi“. “Šeima man yra svarbiausias dalykas pasaulyje“, sako Paolo ir negali juo netikėti, kai visą vakarą aistringa jo kalba sukasi apie šeimą, šeimos vertybes ir tradicijas, o ir kvepalų linija pavadinta Paolo sesers Tizianos vardu. Šeima, muzika, kelionės ir Italija – didžiausi Paolo kūrybos įkvėpėjai, apie kuriuos pasakojama taip nuoširdžiai, kad išties patiki viskuo, ką šis rudaakis italas pasakoja. Ir apie vaikystę, kvepėjusią pomidorais, bazilikais bei šokoladu, ir apie prisiminimų užrašymą aromatų molekulėmis, ir apie savo aromatų spintą, kurioje jis saugo savo prisiminimus, emocijas užrašydamas kvepalų molekulėmis.

Šiuo metu Tiziana Terenzi kvepalų liniją sudaro 6 aromatai – “XIX March“, “Gold Rose Oudh“, “White Fire“, “Ecstasy“, “Maremma“ bei “Lillipur“.  Pirmieji keturi – “XIX March“, “Gold Rose Oudh“, “White Fire“, “Ecstasy“ – yra skirti ugniai ir jos sukeliamai emocijai. Kodėl ugnis? – todėl, kad, pasak Paolo Terenzi, ugnis suburia žmones, kviečia į namus ir pakylėja sielą. Visi kvepalai yra extrait du parfum koncentracijos, visi sukurti Paolo Terenzi, visų dizainą sukūrė Tiziana Terenzi, Lietuvoje parduodami tik Vilniaus “Creme de la Creme“.

“XIX March“ – itališkųjų Juozapinių La Focarina laužams skirti kvepalai. Žiemos pabaiga, pavasario pradžia, praeities sudeginimas ir naujos vilties pradžia – lietuviškai nosiai itin malonūs aromatinės žalumos-medienos-prieskonių aromato kvepalai. Pradinėse natose – apelsinai, žaluma, mėta, dilgėlė; vidurinėse – levanda, cinamonas, gvazdikėliai, jazminaitis; bazinėse – santalmedis, kedras, vetiverija, muskusas, muskato riešutas ir rozmarinas. Extrait du parfum koncentracijoje aromatinės žalumos, saldžių prieskonių ir medienos derinys skamba puikiai – mielai kvėpinčiausi jais pavasario linksmybių belaukdama.

“Ecstasy“ – Paolo Terenzi “parašiniai“ kvepalai, kuriuos jis sukūrė mirus tėvui. Ugnis, kuri pakylėja sielą, šventoji sielos ugnis, kviečianti kelionei į sielos gelmes. Pradinėse natose – pušis, melsvoji eglė, akmens pudra; vidurinėse – smilkalai, pačiulis, rožė, laukinė našlaitė; bazinėse – santalmedis, ambra, gauruotasis švitrūnas, tongapupės, mediena ir miško žemė. Itin sudėtingi ir įdomūs kvepalai – tikras emocijų užtaisas: akmens pudra, miško žemė, spygliuočiai, laukinė našlaitė net ir popieriuje užrašyti primena kelionę Amžinybės link, tačiau aromatas yra toks daugiasluoksnis, kad, rodos, dominuojančią rožės ir dūminių smilkalų liniją keičia netikėti įspūdžiai ir emocijos. Besąlygiškai, verta išbandyti visiems smilkalų ir sudėtingų kvepalų mėgėjams. Man labai patiko.

“Gold Rose Oudh“ – ugnis dykumoje. Pradinėse natose – bergamotė, kėnis, žarijos, smėlis; vidurinėse – rožė, pačiulis, juodieji pipirai; bazinėse – agarmedis, ambra, santalmedis, muskusas ir medus. Dar vienas emocijų užtaisas ir tikroji nišinė parfumerija! – smėlis ir žarijos! Kas sakė, kad negalima aromatais užrašyti jų kvapo? Taip, rožė, taip agarmedis, taip, uoslę erzinantys juodieji pipirai ir erzinimą užglostantys ambra su medumi. Labai išraiškingi kvepalai, labai – ne tu juos dėvi, bet jie dėvi tave.

“White Fire“ – ugnis ant sniego. Pradinėse natose – lapų žaluma, ledas, oksigenonas (Paolo Terenzi patentuota molekulė), vidurinėse – jazminas, paparčiai, ambra; bazinėse – santalmedis, ambra ir muskusas. Tarsi šilumoje tirpstantis sniegas – šviesūs, lengvi, šilti, drėgni, kvepiantys švelnia žaluma ir lengvai klampia ambra. Nesu tikra dėl ugnies, bet tirpstantis pavasarinis sniegas išties galėtų kvepėti būtent taip – šiek tiek aldehidiškai, šiek tiek intymiai su didele nujaučiama paslaptimi.

“Maremma“ – Toskanos kalvų ir laukų kvapas. Pradinėse natose – bergamotė, kvapioji kananga, jazminaitis, juodieji serbentai, ąžuolo gilės; vidurinėse – šventgaršvė, florencinis vilkdalgis, agarmedis, lotusas, kuminas, medus; bazinėse – pačiulis, kakavos pudra, santalmedis, gauruotasis švitrūnas, ambra, raudonmedis. Ne mano nosies džiaugsmas, tačiau neabejotinai įdomūs kvepalai – tikrai gamtiniai, panašūs tik patys į save, gėliniai-prieskoniniai. Verdiktą parašykite patys.

“Lillipur“ – senoji Nepalo sostinė. Pradinėse natose – pontinis kietis, citrina, Omano smilkalai, žvaigždinis anyžius; vidurinėse – galbaninė ferula, cinamonas, gvazdikas, čiobrelis, ciklamenas, Sičuano pipiras; bazinėse – Libano kedras, baltasis muskusas, mediena, pačiulis, benzoininė derva, tongapupė, ambra, beržas, tabakas. Tikras šiltų, lengvai konditerinių prieskonių su šiek tiek klampaus sirupo šlakeliu rojus viename kvepalų buteliuke! – jaukaus šilto komforto jausmą sukuriantis aromatas, galintis tapti tikru atradimu dažnam šaltojo-tamsiojo regiono gyventojui.

Be kvepalų Tiziana Terenzi kvepalų linija dar siūlo įžymiąsias “valgymui tinkamas“ žvakes, kurios sudega iki paskutinio vaško lašo, mane itin sudominusius kvepalais prisotintus porcelianinius akmenis, skirtus namų kvėpinimui, kurie atlieka ir barometro funkciją, esu tikra, artimiausiu metu pasiūlys dar kažką netikėto ir įdomaus – panašu, kad Cereria Terenzi stebukladariai dar neišnaudojo savo kūrybinio potencialo, o Paolo kvapų klausymasis galiausiai virsta drąsiais ir įdomiais kvapais, pasakojančiais apie tai, kas svarbiausia – visų pirma, Terenzi šeimos istorijas. Menas išgirsti kvapą ir jį užrašyti kvapo molekulėmis – turiu pripažinti, kad Paolo Terenzi tai sugeba puikiai, šiltomis rudomis akimis ir aistringais pasakojimais įtikindamas, kad įkvėpimo šaltinis visada yra šalia mūsų mylimų žmonių ir prisiminimų pavidalu, tik kiekvienas renkamės patys, kokiomis natomis ar ženklais apie tai papasakoti pasauliui. Paolo pasakojimai vadinasi Tiziana Terenzi kvepalai – ir juos išgirsti primygtinai siūlau visiems, kurių keliai į Vilniaus “Creme de la Creme“ parduotuves nuves. Bent jau iš parfumerinio smalsumo –  tokių drąsių ir netikėtų natų iki šiol neradau nė vienuose kvepaluose, tačiau nekaltinkite manęs, jeigu šie kvepalai apkabins ir nepaleis – jie renkasi žmogų, kuris juos dėvės, ne žmogus juos. Pasiutusiai žavu!

XIXMarch

2 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

On inspiration with Laurent Mazzone, creator of LM Parfums

Behind every masterpiece there is the creator, behind every perfume there is the man with his scented visions. As long-time admirer of LM Parfums I felt very excited and honored being invited by „Crème de la Crème“ boutique to press-diner with Laurent Mazzone, creator of LM Parfums, and his team, held in Vilnius this June. Talking about different fragrant and not-fragrant things, testing „secret working projects“ from „secret working suitcase of working projects“ with huge curiosity and having a warm discussion about perfumery in general and LM Parfums I was convinced that behind all of LM Parfums there is a very special creator with his special attitude to creation of fragrance and inspirations. Please, find a short summary of our long discussion on inspiration with Laurent Mazzone, a special man who makes his fragrant inspirations come true.

Rimante: Personal history, perfumery and scents are all around us. What was your first perfume you have ever used? Do you still remember the scent of it? What is your favorite note in perfumery today? What fragrance from LM Parfums could be a signature scent of your personality?

Laurent: My first fragrances were „Bel Ami d’Hermès“ and “Grey Flannel from Geoffrey Beene“. „Bel Ami“ from Hermès evoked for me freedom and audacity. In LM Parfums line, there are 2 fragrances that reflect my personality: „Patchouli Bohème“ and „Ambre Muscadin“, which are representative of the universe of the brand and so my personality.

Rimante: Perfumes and music have so much in common: notes, composition, principles of scent development, inspiration as a piece of art, power of evoking of memories. In video commercial of “Chemise blanche“ there’s Tchaikovsky and “Swan Lake“ – and it’s great choice for visualization of this fragrance. As I know, music is very important in your life. What music is the inspiration for creation of LM Parfums? If fragrance were music, what kind of music would you link with LM Parfums and you personally?

Laurent: I am listening to lot of music, but the one who really inspired me is Alexander Bard creator of Army of Lovers, he is a complete artist for me. What I like about Alexander Bard is that at his musical and artistical level he has made many things and in the history of art he is someone complete. He is in perpetual evolution. The answer is easy , he had so inspired myself that I cannot answer something else. For me music of Alexander Bard is my inspiration and also direct sound with LM Parfums.

Rimante: After black coloured bottles of LM Parfums you are presenting “Chemise blanche“ – “The white shirt“ limited edition: white, lighter, aldehydic, intimate – “close to skin“. Where is the place of vision of this fragrance? – that island in the Mediterranean where suits of Madison avenue are not required? Who is the muse or “target group“ not wearing suit but wearing “chemise blanche“? Do you capture the reality and transform it into fragrance or is your fragrance the fulfillment of your imagination?

Laurent: What I have looked for in this perfume is the endless summer, purity, sweetness in the pure state. Every fragrance from my line captures a precise moment in my life. How I underline, „Chemise Blanche“ captures a precise moment in my life. I don’t make a fragrance to make something new, it’s not for marketing or because it’s the moment to make it, I make it because I want to. LM Parfums is a brand make with lots of emotion, desire and without any goal.

Rimante: I like your phrase you’ve said during the dinner that “It takes a very long time to create a masterpiece“. Could you, please, reveal a secret – what kind of new masterpiece from LM Parfums is on its way to be created after “Chemise blanche“? What would you like to create, express or describe in perfumery notes?

Laurent: Actually we are working on a new line. Something more personal, more resulted, pushed to the extreme. And we don’t make it to do a second line, but to push the concentration of the fragrance at the maximum and develop something more emotional, more sensual and strong, it’s a work on Oud and the Leather. It’s the direct following from my first creation , because I don’t like the end. I like that when you create something, there is a following and I do not mind remixing the fragrance.

***

When you start from „Bel Ami“ by Hermes, a close-to-perfect woody-leather-chypre, and legendary „Grey Flannel“ by Geoffrey Beene, searching for inspiration in so charming „Army of Lovers“ music, deciding to create perfumes of emotion and desire without a goal or rush – enjoying the process of searching and creating, you end with masterpieces. My personal favorites from LM Parfums are „Black Oud“ and „Patchouli Bohème“, but I really admire the fact that each scent of LM Parfums is mature, well-balanced and accurately developed even in smallest details.

I had a privilege to test „Chemise Blanche“ and I can assure you – it is so beautiful and intimate that even on my „prone-to-oud-wood-incense-spices“ skin it has developed as a very elegant, bright and subtle scent I would like to wear personally. Revealing a secret: I have tested some „working projects“ and I already know that it is worth waiting for them to appear in public – the mentioned „Oud and Leather“ project is going to be a true inspiration, the rest „working projects“ – also, definitely. Yes, it takes a long time to create a masterpiece, but we have all the time in the world to wait for them appearing labeled as „LM Parfums“ and surprising our noses and minds once again. Just don’t stop capturing your inspirations and transforming them to perfumes, Laurent, just don’t stop!

Right place to fall in love with LM Parfums – „Crème de la Crème“ boutiques, Vilnius, Kaunas and Klaipeda, Lithuania.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Klasikos tema “Puredistance“ kvepalų kontekste

Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje yra dalykų, kurie, rodos, nepavaldūs laikui – jie pripažįstami kaip konstanta, jais žavimasi jau daugelį metų, jų tema kuriamos interpretacijos, tačiau jų aktualumo niekaip nepavyksta paneigti: dalį jau saugo architektūrinių paminklų apsaugos įstatymai, dalį – diplomatinio protokolo taisyklės ar gero elgesio vadovėliai, likusią dalį – visuomenės poreikis turėti tam tikrą teisingą šabloną, galintį tapti atspirties tašku naujų tendencijų kūrimui. Klasika – tai, kas jau buvo sukurta praeityje, tačiau buvo taip arti įsivaizduojamos tobulybės ir meistriškumo viršūnės, kad ir XXI amžiaus stiklo ir metalo ar žaliavalgystės kontekste išlieka tam tikru etalonu, vertu amžino pakartojimo.

Klasika yra siejama su tam tikros srities meistriškumo šedevrais, todėl neretai klasikos samprata persipina su prabangos samprata, tik ta prabanga šiame kontekste suvokiama plačiau nei tik piniginė ją sukuriančių daiktų vertė – šiuo atveju prabanga reiškia šlovingas istorijos akimirkas, amžinąsias vertybes, perduodamas iš kartos į kartą, galų gale, harmonijos pojūtį, sukuriamą daiktų ir reiškinių, priskiriamų klasikai. Klasikinė muzika, klasikinės elgesio taisyklės, klasikinė apranga, galų gale, klasikinė parfumerija – tai, kas nepraranda aktualumo per kiekvienus parlamento rinkimus ar dominuojančias mados vėjų kryptis. Nišinėje parfumerijoje (beje, tiek prekybos vietų, tiek koncepcijos, tiek kokybės prasme) yra vienas itin įdomus atvejis, kai kvepalai yra lėtai kuriami nesižvalgant į madingas sudėtines dalis ar naujas tikslo šalis, tarsi atvirai deklaruojant, kad šių kvepalų gerbėjai arba supranta klasikos parfumerijoje vertę ir kainą, arba su šiais kvepalais jiems yra nepakeliui – “Puredistance“, kuriais prekiaujama ir “Creme de la Creme“.

Trejus “Puredistance“ kvepalus – “Puredistance I“, “Antonia“ ir “Opardu“ – sukūrė Annie Buzantian, vienerius – “Puredistance M“ – įžymusis Roja Dove, kurio knygą “The Essence of Perfume“ jau skaitė turbūt visi parfumerijos mylėtojai. Visi “Puredistance“ kvepalai yra tikrų kvepalų (šiuo atveju įvardinta kaip parfum extract) koncentracijos: aromatinės medžiagos šiuose kvepaluose sudaro 25-32 %: “Puredistance I“ – 32%, “Puredistance M“ – 25%, “Antonia“ – 25% bei “Opardu“ – 32%. Bandant į lietuvių kalbą išversti aromatų kompozicijas teko gerokai pasukti galvą, nes “Puredistance“ atveju tai ne šiaip karčiojo apelsinmedžio žiedai (neroli), o neroli bigarade, ne šiaip rožė (rose), o rose wardia, ir panašiai, kol galiausiai nusprendžiau pateikti supaprastintus kompozicijų aprašus, paliekant galimybę besidomintiems potėpiais ir pustoniais susirasti išsamius aprašymus savarankiškai.

“Puredistance I“ aromatą sukuria mandarino žiedai, juodieji serbentai, karčiojo apelsinmedžio žiedai, magnolija, rožė, jazminaitis, mimoza, ambra, vetiverija ir baltasis muskusas. Vasaros metas, kai žydi gėlės, sirpsta uogos ir vaisiai, dangus lepina giedrais ir šiltais vakarais, o gyvenimas lepina prabanga tais vakarais maloniai-lėtai vaikštinėti po parkus-gėlynus kvapą gniaužiančiomis suknelėmis, tolumoje girdimos muzikos fone. Vaisiai, gėlės ir harmonijos pojūtis –  tai galėtų būti puikūs kvepalai išrankiai nuotakai su laimingo ir turtingo gyvenimo palinkėjimais.

“Puredistance M“ kompozicijoje – bergamotė, citrina, rožė, jazminaitis, cinamonas, pačiulis, samanos, švitrūnas, vetiverija, vanilė, oda, muskusas. Vieninteliai iš “Puredistance“, kurie klasifikuojami kaip unisex – skirti tiek vyrams, tiek moterims. Švelni oda, komfortiškai šilti prieskoniai, lengvas “sirupinis“ klampumas ir aplink sklandanti šiprinio akiplėšiškumo užuomina – toks nebe pirmos jaunystės svajonių jaunikis: gražus-kilmingas-turtingas-teisingas, gyvenantis prabangiame pasaulyje. Beveik George Clooney filmų herojai šiltomis velvetinėmis akimis, nepriekaištinga šukuosena, bet priekaištinga reputacija.

“Antonia“- jazminaičio, rožės, kvapniosios kanangos, florencinio vilkdalgio, gebenės, galbaninės ferulos, vanilės ir vetiverijos natų žaidimo rezultatas. Absoliutus mano favoritas iš “Puredistance“ kvepalų: reto harmoningumo ir įkvėpimo kvepalai, kurie yra ir paprasti, ir sudėtingi, ir šiek tiek šipriškai žali, ir tuo pačiu metu švelniai pudriniai, ir sirupiniai. Tai yra kvepalai – orkestras, kuriame dera skirtingos istorijos, skirtingi instrumentai, bet rezultatas – absoliuti harmonija. Vieninteliai kvepalai, kurie iškyla mintyse kaip  kažkiek panašūs aromato tipu ir kompozicijos sukeliamais pojūčiais, yra Sisley “Soir de Lune“, tačiau “Antonia“ yra “minkštesni“. Šie kvepalai neturi savo gerbėjų amžiaus cenzo ar tikslinės grupės – visiems amžiams, visoms kultūrinėms epochoms, išties – nepavaldūs laikui ar madai. Tobulas parašinis (signature) kvepalų variantas visoms karalienėms.

“Opardu“ kvepaluose – tuberozos absoliutas, gardenija, bulgariška rožė, alyvos, gvazdikai, jazminaičio absoliutas, heliotropas, kedras. Taip, ryški tuberoza šiuose kvepaluose yra “sustiprinta“ gardenija ir jazminaičiu, todėl į mano svajonių sąrašą šie kvepalai nebus įrašyti, tačiau turiu pripažinti, kad ši pavojingoji baltų gėlių sąjunga šiuose kvepaluose nėra aromato ašis – kaip ir visi kiti “Puredistance“ kvepalai “Opardu“ sukuria aromato ir pojūčių harmonijos pojūtį. Man šiuose kvepaluose patinka alyvos ir heliotropo derinys – salstelėjusi pudra su lengvu nostalgijos atspalviu. Prisimenant kadaise egzistavusią neoficialią teatrinių ar operinių kvepalų klasifikaciją, sakyčiau, kad “Opardu“ yra būtent šis atvejis: kai puošiesi suknele ėjimui į nostalgija dvelkiantį teatrą ir kvėpiniesi prabangiais kvepalais.

Šiandien “Puredistance“ kvepalai yra patys brangiausi kvepalai, kuriais yra prekiaujama Lietuvoje: 17,5ml buteliukas kainuoja 570Lt, o 100ml – 1700Lt. Pasiutusiai brangu? – anaiptol: visų pirma, kvepalai yra sukurti iš puikios kokybės medžiagų, visų antra, šie kvepalai – pačios stipriausios ir, savaime aišku, brangiausios koncentracijos, taigi, jų užteks labai ilgai, labai labai ilgai, visų trečia – tai yra “lėto“ kūrimo ir ilgo tobulybės ieškojimo kvepalai, visų ketvirta, tai yra klasikinio tipo kvepalai, o klasika visada orientuota į kokybę ir prabangą, visų penkta, šiais kvepalais prekiaujama pagal senąjį nišinių kvepalų principą – labai mažai kur, ir visų šešta – 17,5ml šių kvepalų “tikrų kvepalų“ koncentracijos kainuoja kaip du madingų populiariųjų kvepalų EDT buteliukai po 50 ml. Tačiau lyginti mililitro kainą šioje vietoje būtų visiškai neteisinga ne tik dėl skirtingų koncentracijų – išbandykite “Puredistance“ patys ir, tikėtina, atsisakysite tų dviejų populiariųjų kvepalų vardan nedidelės kolbos formos buteliuko, kuriame telpa ištisas praėjusių amžių prabangos pasaulis.

Puredistance_Minervosblogas

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Rudens liturgija sielą pakylėjančių smilkalų kontekste

Lapkritis. Tylintys bažnyčių varpai – tik varnos suka debesimis apie medžių viršūnes ir bažnyčių bokštus. Žiburių jūromis atgyjančios net ir mažiausios kaimelių kapinaitės, nors ten palaidotųjų vardų jau seniai niekas nebeprisimena. Visur tvyrantis kartusis chrizantemų ir plastikinių žvakių kvapas bei visuotinis skubėjimas aplankyti artimųjų kapus, galiausiai pasibaigiantis įstrigus tokių pačių skubančiųjų automobilių kamštyje. Ir tas kasmet vis stiprėjantis suvokimas, kad čia esi tik laikinai, o kol dar esi, ir pats įsilieji į rudens liturgijos apeigas ir nešinas žvakėmis ieškai per daugelį metų nuglostytų kauburėlių, kad išėjusiems atiduotum pagarbą, pasilikusiesiems primindamas, kad dar esi. Vėlinės yra tas laikas, kai prie nuglostytųjų kauburėlių susitinki kartą metuose matomus pažįstamus žmones ir suskaičiuoji, kiek mūsų dar liko, kiek naujų kauburėlių, įtrauktinų į rudens liturgijos maršrutus, per šiuos metus buvo supilta – tarsi visuotinis sielų surašymas su nuolat ilgėjančiu sąrašu. Žmonės, kurie ilgus metus atrodė kaip savaime suprantama asmeninės istorijos dalis, palaipsniui tampa naujais kauburėliais kasmet vis ilgesniame kauburėlių glostymo maršrute – ir, kol šiapus tiksintis laikas dar mano pusėje, kaip ir kasmet ir aš keliausiu skubančiųjų srovėje jiems padėkoti už tai, kad jų istorijose atsirado vietos ir man.

Vėstantis ruduo ir rudens liturgijos laikas mintyse suskambo bažnytiniais smilkalais. Šį rudenį bandžiau išvengti smilkalų kvapo savo kvepiančiame pasaulyje: pardaviau savąjį Donna Karan “Black Cashmere“, deklaravau meiles sunkiai rožei, kvėpinausi prieskoniais ir oda, testavau dr.Bacho gėlių kvepalus ir kvepalų spintoje ieškojau brandžios saulės “Alchimie“ buteliuke – dariau viską, kad tik išvengti sakralinių smilkalų, nes visais ragais-nagais bandžiau įsikabinti į gyviesiems priskiriamus pasaulio džiaugsmus. Atėjęs rudens liturgijos laikas, atvėsus orams ir iškritus neįprastai gausiam sniegui, sakraliniais smilkalais įsibrovė į mintis, išstumdamas iš jų bet kokias saules ar rožes – turbūt niekas geriau neišgrynina minčių ir nepakylėja sielos kaip smilkalai, taigi, pastarąją savaitę ieškojau naujų sakraliai smilkalinių kvepalų šio rudens liturgijai – kaip suvokimo apie gražųjį gyvenimą šiapus pastiprinimo.

Artėjant 2012 metų pabaigai šiais metais pasirodžiusius dėmesio itin vertus smilkalinius kvepalus, iki šiandien pasitaikiusius mano kelyje, suskaičiuoju iki keturių: visi jie iš “Creme de la Creme“ parduotuvės, taigi, vilniečiai, kauniečiai, o neužilgo – ir klaipėdiečiai – patys gali patikrinti, ar mano nuomonė apie šių kvepalų sakraliai-smilkalinę vertę yra pagrįsta. Nors dėmesio verti visi iš aprašytųjų, jau žinau, kad savo sielos bažnyčią tylinčių varpų dieną kvėpinsiu vyriškaisiais Amouage “Interlude“ (turimo mėginuko užteks visiems kauburėlių glostymo maršrutams).

Vyrams priskirtieji Amouage “Interlude“, sukurti Pierre Negrin, yra neabejotinai į labiausiai mane įkvėpusių kvepalų trejetuką pataikę šių metų parfumerinio derliaus kvepalai. Prieskoninės medienos grupei priskiriamas aromatas yra pasiutusiai turtingas ir sodrus: bergamotė, raudonėlis, pimento aliejus, ambra, smilkalai (frankincense), saldžioji mira (opoponaksas), gauruotasis švitrūnas ir mira, oda, agarmedis, pačiulis ir santalmedis – daugiau nei užtektinai, kad šio kiekio sodriųjų dervų, prieskonių ir medienos užtektų bent trejiems puikiems kvepalams. “Interlude Man“ kvepia gilia, saldžia mira ir smilkalų dūmais – tarsi visos gražiausiai man kvepėjusios bažnyčios būtų surinktos, išraiškingai pasaldintos ir apibarstytos prieskoniais viename kvepalų buteliuke. Užuodžiu iš tolo, atpažįstu iš tolo, mėgaujuosi kiekvienu šių kvepalų įkvėpimu.

Robert Piguet “Casbah“ – visai neseniai Lietuvoje pasirodę Aurelien Guichard kurti kvepalai, priskiriami rytietiškų-prieskoninių kvepalų grupei. Šventgaršvė, muskato riešutas, pipirai pradinėse natose, vilkdalgis, smilkalai ir tabakas vidurinėse, vetiverija ir kedras bazinėse natose atsiskleidžia kaip netolimas Comme des Garcons “Incense: Avignon“ giminaitis. Puiki giminystė, puikūs sakraliniai smilkalai, tinkami ir kvėpinimuisi.

Byredo “Encens Chembur“ – dar vasarą pasirodę, tačiau lietuvaičių iki šiol neatrasti smilkaliniai kvepalai, taip pat patenkantys į rudens liturgijai tinkančių kvepalų grupę. Pradinėse natose – bergamotė, citrina ir kvapusis kanaris (elemi); vidurinėse – imbieras, smilkalai, muskato riešutas; bazinėse natose – ambra, muskusas ir gauruotasis švitrūnas (labdanum). Itin elegantiškas variantas smilkalų gerbėjams – sakraliniai smilkalai ir saldžiai sodri bazė itin gražiai subalansuoti su lengvumo suteikiančiais citrusais. Dėmesio vertas variantas, jeigu norisi smilkalų, bet preferencijos klasikiniams kvepalams yra stipresnės už sakralumo poreikį.

Ypatingieji “Aedes de Venustas“ nelabai dera prie sakralinių smilkalų, tačiau jų ignoruoti rašant apie šių metų smilkalinius kvepalus niekaip neišeina – tai yra patys neįprasčiausi smilkaliniai kvepalai, kokius apskritai teko sutikti. Rabarbaras, raudonos uogos, pomidorų lapai, vetiverija, smilkalai, obuoliai, sausmedis ir lazdyno riešutai – absoliučiai netikėtas Bertrand Duchaufour kūrinys, priskiriamas šiprinių kvepalų grupei. Šie kvepalai yra atskiras reiškinys – ne atvejis: rabarbaras su pomidorų lapais jau matytas derinys parfumerijoje, tačiau smilkalai, obuolio ir sausmedžio sąjunga šį derinį pakelia į naują lygį – neaprašomas įspūdis, fantastiška sklaida ant odos, intoksikuojantis poveikis sielai. Parfumerine prasme esu labai išlepintos nosies savininkė, tačiau jeigu man kas nors leistų įsigyti bet kokius kvepalus iš šiuo metu Lietuvoje esančio asortimento, tikriausiai daug nesvarstydama imčiau Amouage “Interlude Man“ bei “Aedes de Venustas“. (“Visokių daiktų krautuvėlėje“ esanti Andy Tauer šiprinė rožė – “Une rose chypree“ yra neblėstančios svajonės atvejis, amžinoji istorija.)

…Taip apsiginklavusi sakraliniais smilkalais keliausiu savo amžinąatilsių aplankyti rudeninės liturgijos maršrutais nuo Vilkijos iki Petrašiūnų – kad žiburėliais nušviesti ir mintimis paglostyti manųjų Švyturių kauburėlius. Išeidamas žmogus palieka savo šviesos pėdsakus artimųjų gyvenimuose – lapkričio niūrumoje uždegdami žvakes mes tarsi signaliniais laužais ant piliakalnių parodome, kad signalą supratome, žinutę išgirdome, o  Švyturių paliktoji šviesa niekur nedingo – ji tęsiasi mūsų ir mūsų palikuonių istorijose. Man patinka Vėlinės – tai diena, kai daugybė žvaigždėmis spingsinčių kauburėlių primena apie nesibaigiančius meilės išteklius. Meilė, tik meilė yra stipresnė už mirtį – nepamirškime to, kai meilės egzistavimą norėsime paneigti mokslinėmis teorijomis ir madinguoju sarkazmu.

12 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Trumpai. “Creme de la Creme“ parduotuvė Klaipėdoje – jau nuo lapkričio pabaigos (patikslinta)

Džiugios naujienos! Uosles ir sielas lepinantys “Creme de la Creme“, 2011 metų Kalėdinį laikotarpį klaipėdiečius džiuginę su pop-up stiliaus laikinąja parduotuve, šįkart uostamiestyje įsikuria visiškai rimtai ir ilgam: jau lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje Klaipėdos “Akropolyje“ duris atvers nuolatinė “Creme de la Creme“ kvepalų parduotuvė!

Sveikinimai ir geriausios sėkmės linkėjimai “Creme de la Creme“ plėtros proga, o pajūrio gyventojams sveikinimai tam tikros parfumerinės izoliacijos pabaigos proga! (Nujaučiu, kad šiemet norų sąrašai, rašomi Kalėdų seneliui, bus itin gerai kvepiantys.)

p.s. Pradinėje teksto versijoje buvo paminėta, kad parduotuvė atsidarys lapkričio 15 dieną, tačiau, patikslintomis žiniomis, atidarymas nusikelia porai savaičių. Bet kokiu atveju – laukti liko nebedaug!

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Trumpai