Tag Archives: Boadicea the Victorious

Boadicea the Victorious “Complex”: pagonių dievai ir gamtos stichijos

Tą birželio pabaigos ketvirtadienį, kai Vilnius skendo, aš patekau į avariją, Vilniaus taip ir nepasiekusi. Tarsi kino filme vandens banga užliejo greitkeliu lėtai judančius automobilius ir pasigirdo smūgių į skardas garsai. Aš sėdėjau ant galinės sėdynės – smūgį sugėriau kaklu ir nugara, kuriuos ir šiandien dar maudžia, todėl kartais primenu sulėtinto filmo herojų. Tačiau kur kas didesnis įspūdis už avariją buvo to ryto gamtos stichijos galingumas, visą civilizacijos puikybę išvaikantis: visi apokaliptiniai gamtos katastrofų filmai, klimato atšilimo prognozės ir jūreivių pasakojimai apie tikrąją devintąją bangą kelias naktis brovėsi į sapnus kaip potrauminio skausmo dalis.

Aromatas, kuriam pavyko pranokti devintosios bangos pojūtį, visai neseniai atkeliavo į mano namus kaip dovana-staigmena nuo dažniau rašyti skatinančio draugo, puikiai pačius galingiausius parfumerijos kvapus išmanančio. Boadicea the Victorious “Complex” yra sprogstamasis galingiausių gamtos stichijų rinkinys viename kvepalų buteliuke – toks ypatingas pagonių dievams ir milžinams skirtas kūrinys, kurio civilizuotu niekaip nepavadinsi. Laukiniai drėgni žolynai (bazilikas, šalavijas), mindomos našlaitės, iš aukuro ar laužo kylantys smilkalų dūmai ir grubi oda  – lietingos trumpiausios nakties aukojimo apeigos prieš tūkstantį metų. Pirmi mano turimi kvepalai, kuriais kvėpintis reikia vidinės jėgos, nes projekcija, šleifas, išlikimas ir kiti tipiniai vertinimo kriterijai yra vaikų darželio smėlio dėžės lygis: gamtos stichijas valdančius rūsčiuosius pagonių dievus miniu ne be reikalo, man vieno purkštelėjimo jau yra pernelyg daug.

Jeigu patinka Amouage “Opus VII” su šaižiai rūgščia žalia oda, tikėtina, patiks ir Boadicea the Victorious “Complex”: turiu abu, myliu abu, tačiau nosies palankumo svarstyklės visgi “Complex” pusėje – nėra rūgšties šaižumo, man juose labai patinka laukinės gamtos gaivališkumo įspūdis. Toks rankose vos nulaikomas kompleksinis magiškas ginklas sunkiame buteliuke žemės, vėjo ir lietaus dvasių prijaukinimui, kai geležines kurpaites reikia sunešioti aplink šmėkloms kaukiant. Atsakymą, kuo kvepia sužeistas vėjas, senosios milžinų sakmės ir šermukšninės lazdos apibrėžtas ratas, į kurį įkrinta paparčio žiedas, aš jau turiu.

 

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Moteris pagal Minervą arba Kovo 8-osios simbolika Boadicea the Victorious kvepaluose

Pastaraisiais metais vis dažniau tenka skaityti kvepiančias paskaitas pačiomis įvairiausiomis rimtomis ir nerimtomis kvepiančiomis temomis: apie prabangą parfumerijoje, apie kvepalus ir drabužius, apie dievus, karus ir kvepalus ar apie kvepalus ir laimingą santuoką. Žodžiu, jeigu dar ne viską pasakei, gyvenimas tribūną pasiūlo pats – taip mano karingai kvepiančiame pasaulyje atsiranda vis daugiau atradimų, sutinkami nauji žmonės, įgyjamos naujos patirtys, o nepasitikėjimas savimi vis dažniau lieka užrakintas namuose – rodos, jau susitaikiau su mintimi, kad teisingų standartų neatitinkantis mano amžius, svoris ar gyvenimo būdas yra ne mano, o standartais tikinčių žmonių problema. Galų gale, apie dievus, karus ir kvepalus viešai kalbanti moteris jau yra tam tikras lietuviškų standartų laužymas, taigi, visa kita – maža bėda, tik tolimesnė pirmojo standarto sulaužymo pasekmė.

Per daugelį viešo kalbėjimo apie karus, o vėliau – ir kvepalus, metų ne kartą teko susidurti su klausimu, ar nesunku moteriai veikti vyrų dominuojamame pasaulyje? “Keistas klausimas”, pagalvodavau ankstyvosios jaunystės metais, bet įžengus į ketvirtą dešimtį pradedu pastebėti, kad šiame klausime telpa labai daug gyvenimiškos išminties – neseniai pralaimėjau itin svarbų konkursą dėl savo amžiaus ir lyties, nors išskirtinė mano kvalifikacija toje srityje net ir didžiausiems skeptikams abejonių nekėlė. Tada bene pirmąkart gyvenime pagalvojau, kad jeigu būčiau vyras, pergalė tikrai būtų buvusi mano rankose, o nuo skaudaus suvokimo, kad mintis, deja, yra teisinga, nejaukiai susigūžiau: nejaugi mūsų laikais  būti moterimi tikrai yra prastesnės kokybės ženklas?

Pralaimėjimai karuose veda mus į visų jėgų mobilizavimą ir naujas pergales, bet pralaimėjimai dėl priežasčių, kurių niekaip negali įtakoti, veda į liūdesio persmelktą neviltį. Bent jau trumpam – kol karo būgnai už nugaros apie naujus iššūkius praneša ir moderniojo dvidešimt pirmojo amžiaus moteris vėl kyla į kovą su savimi ir visu pasauliu, nes nuolat kintančiame pasaulyje likti nuošalyje tiesiog negalima. Tik plaukų dažai patirties nuspalvintiems žilstantiems plaukams tampa vis dažnesniu pirkiniu, o apsauginė melisų arbata tampa ritualu prieš miegą – kad bent jau sapnuose nekariauti, nors žinai, kad vis tiek kariausi.

Nelengva būti moterimi pasaulyje, kuris gyvena pagal dirbtinės lyčių kovos principus, kad ir ką visos konvencijos sakytų. Net ir dėl Kovo 8-osios dienos progos moterys patiria visą eilę įžeidinėjimų – kad čia tarybinė šventė, kad čia – girtų vyrų šventė, kad nereikia šios šventės, nes yra Motinos diena, kad tą dieną diskriminuojami vyrai ir panašiai. Mano nuomone, Kovo 8-oji leidžia moteriai bent vieną dieną metuose jaustis teisiai pačiai prieš save: su savo svoriu, amžiumi, pajamomis ar pomėgiais, su visomis nuoskaudomis dėl lytinės diskriminacijos, su negauta tulpe ar nesulaukta meile – ši diena yra postūmis į galimybes, kurias šiandien galime sau susikurti, nepaisant visuomenės pozicijos.

Minerva romėnų mitologijoje irgi buvo moteris, nors ir deivė: globojo karus ir amatus, moteriškai pavydėjo Venerai grožio ir meilės, nors pati disponavo bene didžiausia išmintimi iš viso dievų panteono. Ir niekas nesakė, kad globoti karus ir amatus – ne bobų reikalas, nes Minerva, spėju, buvo pats kompetetingiausias dievas, galintis tuo užsiimti (nekreipiant dėmesio į tėvišką protekcionizmą iš Jupiterio pusės). Taip Minerva ir Viktorija – karo ir pergalės deivės – buvo tos moteriškos dievybės, nuo kurių priklausė valstybių likimai, nesvarbu, pavydėjo jos Venerai grožio ir meilės ar ne. Romos imperija žlugo 476 metais, 2012 metais moderniosios minervos ir viktorijos vis dar kariauja su venerų garbintojais, kurie mielai visas moteris gražiomis ir meiliomis veneromis matytų, pačią Venerą suvulgarindami iki “S” ženklu žymimų reiškinių, o jeigu dar tiksliau, tikslingai kontroliuojama aplinka mus įtikinėja kariauti lyčių skirtumų pagrindu, kam nuodėmingasis žmogus nesunkiai pasiduoda.

Lyčių kare laimėjusių būti tiesiog negali. Ir šiandien aš žaviuosi moterimis, kurios daro tai, kas joms patinka, kuria tokią aplinką, kokia joms patinka, nepriklausomai nuo egzistuojančių prietarų ar madų. Prieš keletą dienų pirmąkart užsukusi į “Autent Parfume” parduotuvę sostinės Etmonų gatvėje (koks simbolizmas gatvės pavadinime!), iškart supratau – tokią parduotuvę galėjo sukurti tik moteris: gražūs kilimai, pritemdyta šviesa, išskirtinai dekoratyviniai kvepalų buteliukai ir elegantiškas jų paskirstymas lentynose – visa tai šaukte šaukė “cherchez la femme!”. Ilgai ieškoti nereikėjo – gražioji parduotuvės siela prisistatė pati, mielai puošniuosius buteliukus aprodydama. Puikus itin retų kvepalų asortimentas (N.B. – Nasomatto “Black Afgano” ten stovi parduodamų kvepalų lentynoje!), pasaulį sulėtinantis parduotuvės interjeras ir korektiškas aptarnavimas leido lengviau atsikvėpti: grožis gal ir neišgelbės pasaulio nuo karų, bet tarpukariu grožio tikrai netruks. Paliekant pagyrimus nuošalyje, noriu pasidžiaugti tikru džiaugsmu Minervos akims ir nosiai – “Autent Parfume” parduotuvėje radau kvepalus tikrai Minervai ar Viktorijai! Britų kompanijos Boadicea the Victorious kvepalų buteliukai yra privalomi kiekvienai karo deivei – tai faktas: buteliukai dekoruoti sunkiais metaliniais skydais, aromatų kokybė puiki, karingojo agarmedžio ir jam artimų aromatinių variantų kvepaluose su skydais tikrai nestinga. Kur dar, jeigu ne Britanijoje, galėjo būti sukurti tokie karo deivių kvepalai? – tiek įsimintinų ir karingų karalienių, kiek turėjo Britanija, neturėjo nė viena kita karalystė. Meilė iš pirmo žvilgsnio ir besąlygiškas proto sutikimas su vidiniu balsu, kad pačio ypatingiausio aromato iš Boadicea the Victorious serijos su skydais man tikrai reikia, nes posakis “su skydu arba ant jo” pastaruoju metu tampa itin aktualiu.

Kvepalai sunkiu skydu ginkluotame buteliuke – tobulas Kovo 8-osios simbolikos atvejis: skydu nuo visuotinio cinizmo ir neteisybės apgynusios teisę į savęs realizavimą šiuolaikinės moterys gali leisti sau kvėpintis tais kvepalais, kuriais juos nori kvėpintis, dirbti tuos darbus, kuriuos jos nori dirbti, savarankiškai priimti sprendimus ir negraužti savęs dėl tų sprendimo priėmimo, laimėdamos dar vieną prasmingą mūšį prieš kaltės ir nepasitikėjimo savimi demonus, pakampėmis besišlaistančius. Todėl drąsiai teigiu: Kovo 8-oji yra šventė visoms drąsioms moterims, bent kartą apie savo vietą po saule susimąsčiusioms ir išdrįsusioms svajoti apie tai, kuo jos norėtų būti – vizijos sukūrimas yra pirmas žingsnis į jos įgyvendinimą. Ir jokiu būdu tai nėra lyčių supriešinimo ar Motinos dienos paneigimo šventė – tai diena, kai moteriai primenama apie jai suteiktas galimybes rinktis jos gyvenimą ir nesigailėti dėl praeities. Šią Moters dieną aš bandysiu prisiminti apie motyvuojantį atvirų kelių ir didelių galimybių jausmą, pritemdytą pastarojo pralaimėjimo, o norimos spalvos tulpių nusipirksiu ir pati, nes šiandien moteris, perkanti sau gėles, nėra jokia nuodėmė ar retas gamtos reiškinys. Ta proga ir sveikinu – už teisę būti, svajoti ir svajones realizuoti! Už visus gyvenimo aromatus, mielosios Moterys!

9 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus