Tag Archives: bijūnas

Pasiutęs Gegužės žydėjimas arba Kaip bijūnas ir jazminas santuoką saugojo

…taip kiekvieną gegužę, kai siaučia jausmai ir pasiutusiu žydėjimu kvepiantys vakarai, rodos, siela iš sveiko proto ribų išsiverš – ir dainuoti norisi, ir mylėti, ir kibirkščiuojančiomis akimis į aistros objektą žiūrėti, visas jo nuodėmes atleidžiant bent iki Joninių, kai sveikas protas per žydinčias pievas sugrįžta visa apimtimi ir liepos kaitroje priekaištų rūstybe prabyla. Šiuolaikinis žmogus gegužę ir gegužį, kuris yra sielos būsena, o ne metų mėnuo, išgyvena paprasčiau – alyvų ir kaštonų žydėjimą matai tik kompiuterio ekrane, žydinčių sodų aromatų viliones užgožia miesto dulkės, bet tik ta siela nenaudėlė vis tiek nerimsta ir veda į tolimus horizontus gegužės mylimojo, patiesiančio žvaigždėtą dangų po kojomis, svajingai ieškoti. Tada, kai žmogus nusprendė, kad jis yra gamtos valdovas, gamta turbūt tyliai kikeno, artėjantį gegužį suplanuodama…

Gegužės žydėjimo kerams nepavaldus nei laikas, nei žmogaus amžius, nei santuokinis statusas. Ir kad “žilė galvon, velnias uodegon“ scenarijus netaptų realybe, dėl visa ko pikto mūsų promočiutės naudojo labai smagų aromatinį intoksikuojantį burtą, kuris, kaip buvo tikima, pasiutusio žydėjimo laikotarpiu vyrus namuose sulaikydavo ir nuo svetimų sijonų kerų apsaugodavo: namuose vienoje vazoje pamerkdavo jazminus ir bijūnus. Kodėl būtent šie augalai? – alyvos, jazminai ir bijūnai buvo kiekvienos sodybos puošmenos: alyvos žydėdavo pirmos, savo aromatu mintis sujaukdavusios, o jų žydėjimui baigiantis pražysdavo jazminai ir bijūnai. Ir ne tik žydėjimas tuo pačiu laiku lėmė bijūno ir jazmino funkcijas santuokos išsaugojime: jazminas ir pinavija (bijūnas – vėlesnių laikų žodis) – tarsi vyras ir moteris, sumedėjantis krūmas ir švelniųjų žiedų, pražystančių iš didelių apvalių pumpurų, neatlaikančios pinavijos galvos, akivaizdi švelniosios erotikos aliuzija, apie kurią kalbėti buvo nepadoru, tačiau slaptąjį gėlių kodą suprato visi išmintingieji. Svaiginančių jazmino ir pinavijos aromatų dermė sklido promočiučių namuose, apsvaigindama gegužio jausmą patiriančius ir sulaikydama juos namuose, primindama apie tai, kad kibirkščiuojančiomis akimis reikia žiūrėti į teisėtas žmonas, o ne margų sijonų savininkes, gegužyje netikėtai gražiai atrodančias. Taip bijūnas ir jazminas, tikėtina, kadaise ne vieną santuoką savo aromatų dermės kerais išsaugojo…

Šiuolaikiniame pasaulyje galioja naujos santykių, jausmų ir santuokų taisyklės, tačiau kas galėtų paneigti, kad aromato tikslingas naudojimas nebeveikia moderniųjų gegužės kerų objektų ar bent jau kvepia taip, kad mintys ir jausmai susipina ir apsvaigina? Norėdama patikrinti, ar parfumerijos pagalba galima atkurti senąją jazmino ir bijūno aromatų harmoniją, pasirausiau savo kvepalų spintoje ir nusprendžiau atlikti eksperimentą sluoksniuojant labiausiai lietuviškojo jazmino aromatą atitinkančius kvepalus su intensyviais bijūno aromato kvepalais – baltarusiškieji Dilis “Žasmin“ PP koncentracijos ir L’Occitane “Pivoine Flora“ EDP.

Atsižvelgdama į kvepalų koncentracijas, visų pirma ant odos sluoksniavau “Žasmin“, ant kurių po maždaug 10 minučių purškiau “Pivoine Flora“ kvepalus. Atskirai “Žasmin“ kvepia lengvai šaižiu lietuviškojo jazmino monoaromatu, “Pivoine Flora“ – karčiųjų citrusų, dominuojančio ką tik pražydusio bijūno ir muskuso bazės aromatu, tačiau jų sluoksniavimas atskleidė netikėtą rezultatą: jazminas ir bijūnas persipynė taip, kad sukūrė be galo jaukų, svaiginantį, minkštą gėlių aromatą, kurį norisi uostyti vėl ir vėl – jokių karčiųjų citrusų, muskusinės bazės ar kažkurio iš augalų dominavimo. Tikra jauki intoksikacija! – pradedu suprasti, kad promočiutės puikiai žinojo, ką daro…

…o jazminų žydėjimas dar tik prasideda. Mintyse skamba senosios dainos apie jazminus, dainuotos kadaise plačios giminės pobūviuose, Senelių sodyboje sunkius pumpurus jau sukrovė bijūnai, o širdyje lengvas graudulys įsitaisė – esu paskutinioji karta tų, kurie dar galėjo prisiliesti prie nemodifikuotų augalų kvapų, prie senųjų žmonių išminties, rankomis austų lovatiesių ar a.a.Močiutės Adelės mergautiniais inicialais ir darželio gėlėmis siuvinėtų didžiulių pagalvių, idealiomis stirtomis ant lovos sudėtų. Seneliai tuokėsi 1943 metais, o tie Močiutės mergautiniai siuvinėtieji pagalvių užvalkalai išlikę iki šiol – šiek tiek išblukusiais siūlais ir prairusiomis siūlėmis, tačiau neabejotinai atpažįstamais inicialais, primenančiais, kad kadaise ne bet kokia Adelė ranką ir širdį Kazimierui atidavė ištisiems 53 metams. Simboliška, tačiau ant mergautinių Močiutės pagalvių užvalkalų greta inicialų A.K. buvo išsiuvinėtas raudonas bijūno žiedas ir bijūną apglėbusios jazmino šakos – iš čia ir mano prisiminimai apie gegužę Lietuvos kaime, kur namuose išties sklisdavo jazmino ir bijūno aromatas, didžiosioms pagalvėms su kvapniaisiais santuokos simboliais šeimyninę lovą tvirtai prispaudžiant…

Reklama

4 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Bijūno kvapas Motinos dienai arba L’Occitane “Pivoine Delicate“

…Turbūt pats sudėtingiausias žmogaus gyvenimo ryšys yra jo santykiai su Mama. Vos išmokę vaikščioti bambliai ryžtingai ištraukia savo ranką iš mamos rankos tam, kad savarankiškai pažintų pasaulį su visais jo keliais ir klystkeliais, palaipsniui nutoldami į savuosius uostus ir tolimus horizontus, ryšio su Mama ypatingumą nedėkingai prisimindami tik bėdoms prispaudus ar žvakėms užgesus. Piktnaudžiaujame žinojimu, kad Mama vis tiek visas nuodėmes atleis ir mus pateisins, nerasdami laiko telefoniniam skambučiui ar apsilankymui, nors puikiai žinome, kad Mama penkiskart per dieną rūpestingai pasitikrins, ar telefone nėra praleisto vaikų skambučio. Galiausiai patys tapdami brandesniais savo gyvenime atpažįstame neištrinamus Mamos pėdsakus balso intonacijose, figūros netobulume, mėgstamo maisto skonyje ar užuodžiamuose kvapuose – tarsi nematoma ranka Mama įrašo save į kiekvieno mūsų gyvenimus, sukurdama asmeninės istorijos tęsinį, kad tada, kai horizontai ir nutolę toliai taps nesvetingi, bent akimirkai galėtume pasijausti mylimais ir reikalingais. Ir tokiomis akimirkomis supranti, kad nuolatinis bėgimas kuo toliau nuo Mamos, įrodinėjant pasauliui savo asmenybės vertę ir savarankiškumą, galiausiai atvedė tave atgal pas Ją – ne todėl, kad Žemė yra apvali, todėl, kad motinystės ryšys yra stipresnis už atstumus ar mirtį. Taip kiekvieną pirmą gegužės sekmadienį bent mintimis mes visi sugrįžtame pas Mamas, vedami ryšio, stipresnio už mus pačius – kad Mamos akyse rasti atsakymus į visus neužduotus  klausimus, o apkabinime atrasti viso pasaulio meilę ir atleidimą…

Jeigu reikėtų išrinkti vieną vienintelę Lietuvoje augančią gėlę, kuri simbolizuotų Mamą, aš rinkčiausi bijūną. Bijūnai yra daugiamečiai  ir itin ilgaamžiai augalai, kantriai iškenčiantys speiguotas žiemas ar kaitrias vasaras, bijūnų žiedai yra fantastiškai gražūs ir išraiškingi,  bijūnas yra puikiai pažįstamas augalas, dažnas lietuvių sodybose ar tautosakoje, galiausiai, bijūnas yra vaistinis augalas, gydantis nervingumą ar nemigą. Tarsi Mama, kurios grožis yra toks savas ir pažįstamas, kantriai laukianti, kol praeis mūsų maištai ar savęs paieškoms skirtos kelionės, visada laukianti galimybės apkabinti ir nuraminti pavargusias jos vaikų sielas. Jeigu reikėtų išrinkti kvapnią dovaną šiai Motinos dienai, aš ieškočiau bijūnų kvapo – kad susieti bijūnų kvapą su prisiminimų saugykla smegenyse, jautriai paliečiančio slaptas sielos kerteles, kuriose įrašyta atmintis apie Mamą, kol dar liūdnųjų pakalnučių laikas neatėjo…

L’Occitane en Provence “Pivoine Delicate“, mano nuomone, puikiai iliustruoja sudėtingąją ryšį su Mama: aromate dominuoja bijūnai, simbolizuojantys amžiną, švelnią ir stiprią Mamos meilę, stipresnę nei kaitros ar speigai, rožės, simbolizuojančios kelius į meilę ar sėkmę ir klystkelius iš jos, bei pakalnutės, simbolizuojančios paslėptą liūdesį, aplankantį kartu su mintimis apie Mamą, horizontams paviliojus ar Mamos netekus. Šių trijų gėlių derinys sukuria trapaus lengvumo iliuziją – šviesią ir skaidrią, su ore plevenančią liūdesio ar nostalgijos nuojauta (pradinėse natose – citrusai, vidurinėse – bijūnas, pakalnutė, rožė, persikas, bazinėse – baltasis muskusas ir mediena): aromatas turi itin švelnaus pudriškumo  – mano mėgstamasis “atminties dulkių“ efektas,  jį klasifikuočiau kaip žalumos-gėlinį (angl.green-floral). Bijūnas nėra dominuojantis – jis gražiai dera su pakalnute bei rože, citrusams bei persikui aromatą priartinant prieš lengvo šipro klasifikacijos lentynos. Jeigu ieškoti bijūno monoaromato, “Pivoine Delicate“ netiks – reikėtų ieškoti pirmųjų “Pivoine“ iš L’Occitane en Provence, tačiau kaip grakšti kompozicija su bijūnu – tikrai labai graži: man patinka jos nostalgiškai žalios natos bei švelnus atminties dulkių pudriškumas – nebanalus gėlinis aromatas, turintis ypatingą jausmų sužadinimo užtaisą.

…Dovanodami kvepalus, kuriuos išrinkome sąmoningai, mes dovanojame ne kvepiantį skystį – dovanojame savo jausmus ir mintis bei vizijas dovanos gavėjo adresu. Dovanoti kvepalus Mamai yra ypatingai sunku, nes į aromatą sudėti visus jausmus Mamos atžvilgiu yra itin  sunki užduotis – kaip apskritai galima į kvepalų buteliuką uždaryti savo mintis apie Ją? Mano palinkėjimas: jeigu šios Motinos dienos proga savo Mamai norėtumėte nupirkti kvepalus, išrinkite jai tuos, kuriuos norėtumėte patys turėti kaip kvepiantį savo Mamos  simbolį – taip padovanosite ne paprastu kvepalus, o kvepalus, kuriais besikvėpindama Mama, ar jūs patys, tvirtai žinos, kad nepaisant viliojančių tolių mamą ir vaiką jungiančio ryšio net ir laikas nesugriaus, nepriklausomai nuo apsilankymų ar telefoninių skambučių dažnumo. Nes tokia yra ta meilė – galbūt su lengva liūdesio gaidele, bet stipri kaip lietuviškieji bijūnai, vis dar žydintys   ryškiaspalviais žiedais apleistose sodybose, kurias visi jau pamiršo, o jie vis tiek žydi, laukdami savo žmonių, kurie jų grožį pastebėtų…

Gražaus Motinos dienos sekmadienio!

 

2 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus