Tag Archives: aromatas

Prada “Infusion de Mimosa“. Pavasario archyvai.

Praėjusiame tūkstantmetyje, praėjusioje santvarkoje, praėjusioje vaikystėje kartais važiuodavau su mama, medicinos darbuotoja, į Kauno miesto archyvą šalia Rotušės “mirusiųjų sielų surašyti“. Milžiniškos balto kartono knygos, kuriose paskutiniam įrašui buvo suguldyti žmonės ir lemtingos jų diagnozės, man atrodė kažkas nepaprasto: rodės, atverti tą sunkią knygą su amžiams būtuoju kartiniu laiku suskaičiuotais kaimynais, giminėmis bei nepažįstamaisiais ir prieš mano, mažojo metraštininko, akis išsirikiuoja įsivaizduojamos jų istorijos.

Jeigu kada nors paralelinės parfumerijos realybės archyve būtų vartoma mano byla, joje stambiu šriftu būtų įrašyta: 2004-2005 metais ji kvėpinosi saulėtomis mimozomis dvelkiančiais “L’Occitane en Provence“ kvepalais “Eau d’Azur“ ir nuo to laiko visada jų ilgėjosi. Atrodytų, tikras dievų varymas į medį su dabartiniu kvepalų parduotuvių asortimentu bei nuo gausos braškančia asmenine kvepalų spinta, tačiau nuoširdžiai – TŲ mimozų su pavasariška jų magija ieškojau kelioliką metų.

Teisybės vardan. Mimoza nėra retas kvepalų ingredientas: pradedant nuo pirmųjų ryškių mimozų parfumerijos pasaulyje Caron “Farnesiana“, Michel Morsetti sukurtų dar 1947 metais, ar net žinovams “kietu riešutu“ atrodančiuose Editions de Parfums Frederic Malle “Une Fleur de Cassie“ sunkus, įmantrus, dulkėta pudra dvelkiantis senamadiškai nostalgiškas mimozos akordas lepina pačias įnoringiausias nosis. Tačiau manęs, prieš kelioliką metų vaikštinėjusiai pavasarėjančia Laisvės alėja saulėtame mimozos debesyje, intelektualiosios mimozos interpretacijos nežavėjo – man reikėjo TOS mimozos, kurios vizija kuo toliau, tuo labiau priminė sapną apie praėjusią jaunystę.

2018 metų vasarį manoji mimoza išsipildė taip, kaip pildosi visos svajonės, kurioms lemta išsipildyti – staiga iš giedro dangaus, bendražygės parfumistos atsiųsto atomaizerio forma. Aš jau žinau, ką jautė M.Prusto herojus madlenas valgydamas ar romantiško filmo herojus, vienintelę pamatęs: apie tokius saulėtus debesis, nusileidusius ant manęs aromato pavidalu, rašomos knygos ir sekamos pasakos. Prada “Infusion de Mimosa“ – kaip susapnuoti: pradinėse natose – anyžius ir mandarinai, vidurinėse – rožės ir mimozos, bazinėse – medienos akordai. Anyžius ir mandarinai mimozą paverčia tuo, kuo ji ir turi būti – pasiilgtojo pavasario pranašu: saulėtas, džiaugsmingas, lengvai pudrinis optimizmo pliūpsnis su vos juntamais dar vėsiais vėjais ir elegantiškų batelių poreikiais. Hedonistiškos itališkos parfumerijos ypatybės nesunkiai atpažįstamos ir šiuose kvepaluose – jais tiesiog labai smagu kvėpintis: jokios dramos, jokios gilios minties, jokios dietos – tiesiog patogus gyvenimas. Amžinojo lapkričio šalyje, pavasarį pasitinkančioje žvarbiomis Arkties temperatūromis, Prada “Infusion de Mimosa“ drąsiai galėtų būti parduodami vaistinėse kartu su vitaminu D.

Žaliakalnio zylėms už mano lango atkakliai skelbiant gerąją naujieną apie žiemos laikinumą, perrašau savo paralelinės parfumerinės realybės archyvo bylą “po daugelio metų ji vėl surado savo mimozas: nuo tada ilgai ir laimingai jomis mėgavosi“ stiliumi. Laimei nereikia pasakų rūmų – reikia stebuklo išsipildymo kasdienybėje, kad vėl vaikščiotum pakylėtas nuo žemės. Kaip tą pavasarį, kuris tikrai ateis. Žaliakalnio zylės, aš ir mano “Prada“ mimozos jį aktyviai repetuojame.

p.s. Sąmoningai iliustracijai parinkau Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga darytą nuotrauką, kurioje Prada “Infusion de Mimosa“ atlieka saulės Lietuvoje vaidmenį.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Mizensir “Perfect Oud“: tobulas agarmedis Alberto Morillas braižu

Kai vienas iš didžiųjų parfumerijos maestro, daugybės populiarių aromatų autorius, įsteigia savo asmeninę kompaniją ir kuria tai, ką nori, ir taip, kaip nori, pasitelkdamas viso gyvenimo patirtis ir prisiminimus, pakvimpa nosies nuotykiu ir naujais atradimais. Alberto Morillas, parfumerininkas, kurio kūriniai užpildo ne vieną parfumerines tendencijas suformavusių ilgamečių bestselerių lentyną, o gal net ir visą parduotuvę, 1999 metais pristatė “Mizensir“ – interjero žvakių kolekciją, 2016 metais “Mizensir“ kolekciją išplėsdamas aromatais – šiandien jų jau 17.

Kam tokiam daugkartinėmis ovacijomis pripažintam grandui kaip A.Morillas prireikė asmeninės aromatų kolekcijos? – nes daugiau nei keturiasdešimt kūrybos metų jis kūrė kitiems, o dabar savo meilę karčiavaisio citrinmedžio žiedų (nerolio) aromatui, hedionui bei paradisonui (cheminės molekulės, rodos, išgryninusios angelišką nerolio kvapą), moderniųjų biotechnologijų, formuojančių parfumerijos ateitį, žinias tarsi palikimą jis sudeda į “Mizensir“ kvepalus.

Mano pažintis su “Mizensir“ kol kas labai kukli – lygiai vienas aromatas, nors su paties A.Morillas kūryba gerai susipažinę yra daugelis parfumistų “su stažu“: nuo Yves Saint Laurent “M7“, Lancome “Miracle“, Armani “Acqua di Gio“, visos Bvlgari “Omnia“ versijos, CK “One“, Carolina Herrera “212“, Cartier “Le Baiser du Dragon“, Kenzo “Flower by Kenzo“, Marc Jacobs “Daisy“ ir taip toliau iki elnio ragais pasipuošusio Penhaligon’s “The tragedy of Lord George“. Daugiaveidis, bet visada europietiškai elegantiškas, puikiai išmanantis, ko reikia bestselerio gimimui.

Mizensir “Perfect Oud“ – tobulo agarmedžio kvapas, A.Morillas sukurtas apskritai nenaudojant agarmedžio. Prisiminimas apie kvapnią kaitrą skleidžiančias žarijas, odos ir dūmų aromatams įsigeriant į žmogaus odą ir audinius. Pradinėse natose – bergamotė, kalendra, bulgariška rožė; vidurinėse – vilkdalgis (ir agarmedis, nors aprašyme A.Morillas teigia, kad jokio agarmedžio šiuose kvepaluose nėra), bazinėse – Aliaskos kedras ir kadagys. Aromato ašį bei savito agarmedžio įspūdį suformuoja parfumerijoje retai sutinkamas Aliaskos kedras, dvelkiantis odos ir smilkalų akordais.

Persisotinusiai agarmedžiu nosiai įtikti sunku. Agarmedį pažinau visokį – nuo namuose smilkomų jo gabalėlių ir šokančių dūmų hipnozės, sodriai animalistinių atspalvių, balansuojančių ant priimtinumo ribos ar į modernią klasiką pretenduojančio rožės ir agarmedžio derinio iki saldainius primenančio vaisių ir agarmedžio “tuti frutti“. Pastaraisiais metais agarmedžio buvo tiek, kad galiausiai tapo įprasta, nuobodu ir šiek tiek nyku.

“Parfumerijos dievai turi savitą humoro jausmą“ – jau ne kartą viešai kartojau šią frazę, kurią būtinai įtrauksiu į knygą kaip šventą taisyklę mano kvepalų pasaulyje. Mizensir “Perfect Oud“, ant bloterio atrodęs tiesiog gražiu rožės ir smilkalinės medienos deriniu, ant mano odos susprogo kaip spygliuočiai šilumos sulaukę: rožė, atpažįstama sodri oda su gaiviais spygliuočių žalumos potėpiais, agarmedis, smilkalai ir nepaprastas liepsnos pojūtis – maždaug taip. Fantastika! – nepriekaištingas kūrinys iki paskutinio aromato (ir mano) atodūsio. Artimiausias kvapas iš man pažįstamų – Editions de Parfums Frederic Malle “The Promise“, bet “Mizensir“ tobulasis agarmedis yra apdovanotas santūresnėmis manieromis, pritaikymo garderobe universalumu ir A.Morillas kūrybai būdingu europietiškumu. Man patinka šių kvepalų sukuriama nuotaika – pozityvūs, dalykiški, ryškūs ir įtaigūs, kažkur tarp kostiumo, burtininko apsiausto, vakarinės suknelės ir šarvų. Išlikimo ant odos monstras.

Jeigu turėsite progos susipažinti su “Mizensir“, labai rekomenduoju. Lietuvoje jais neprekiaujama, tačiau pasaulis juk atviras ne tik paukščiams bei virusams. Koks paradoksas: Alberto Morillas “Mizensir“ aromatus kuria įkvėpimo savo paties sode su citrinmedžiais bei vaikystės Andalūzijoje prisiminimuose ieškodamas, bet jo kuriamų aromatų kalbą supranta ir už keleto tūkstančių kilometrų snieguotoje žemėje. Meilė kvepalams išties neturi sienų, – kaip mėgsta sakyti mano draugas Laurent. Dievaži, koks jis teisus – tūkstantis pirmą kartą.

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Parfumerija Lietuvoje 2017-aisiais: suvestinės tęsinys

Daugelis parfumerijos Lietuvoje tendencijų, stebėtų 2017 metais, aprašytos “L’Officiel Mada“ 2018 m. sausio numerio straipsnyje (nuoroda į el.versiją), tačiau keletas itin svarbių ir įdomių dalykų straipsnyje liko nepaminėti.

2017-ieji Lietuvos parfumerijoje buvo ypač įdomūs: itin dažnai pasirodančias kvapų naujienas, kurių, rodos, jau nebeįmanoma susekti dėl didžiulės jų gausos, nustelbė įvairūs renginiai, privertę nauju žvilgsniu pažvelgti į uosle suvokiamą meną bei emocinius potyrius. Šiemet ypač ryškiai pasirodė „Hortus Apertus“ – mokslininkus ir menininkus vienijanti organizacija, surengusi net keletą įdomių uoslės meno projektų. „Hortus Apertus“ meniniai projektai „Dizaino savaitėje“ Kaune, „Kabantys sodai“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir kita – drąsi deklaracija, kad Lietuva yra ne tik parfumerijos plačiąja prasme vartotojų, bet ir kūrėjų šalis.

Kalbant apie kūrėjus ir lietuviškus vardus. Apie Rūtą Degutytę, “Art de Parfum“ sielą, šiemet kalbėjo visi – ir ne be reikalo: tokio sėkmingo lietuviško vardo debiuto su griežtomis vertybėmis kasmet tikrai nepamatysi. Keli svarbūs apdovanojimai, puikūs atsiliepimai – stiprus startas ir aukštai iškelta kartelė ateičiai.

Metų pabaigoje viešai paskelbta tai, ko, sąžiningai, buvo galima laukti ir tikėtis: “Kvapų namų“ įkūrėja ir ištisų nosių kartų ugdytoja Laimė Kiškūnė suka į kūrybą, pristatydama “Unda Prisca“ – autorinę botaninę parfumeriją. Na, pagaliau atėjo metas autorinei Laimės kūrybai! – laukiu pažinties, nuoširdžiai įdomu.

Dar viena nudžiuginusi naujiena – lietuvių gamintojų „Aromika“ produkcijos pasirodymas „Lietuvos pašto“ skyriuose: visai neprasti namų kvapai už santūrias kainas – viltis, kad nepatiklieji lietuviai įsileis į savo namus ne tik kvapo nustelbimui skirtus purškiamus oro gaiviklius. Beje, „Lietuvos paštas“ išties lepina uoslę – šventiniai pašto ženklai, pristatyti lapkričio pabaigoje, kvepia imbieriniais sausainiais. Sakysite, tai tik komercija, naudojantis aromatų populiarumo banga? – žvelkite plačiau.

Konkurencija dėl kiekvieno parfumeriją perkančio kliento Lietuvoje sparčiai artėja prie piko – stebėti, kas įvyks tą piką pasiekus, jau dabar labai įdomu. Konkuruojama agresyviai ir ekspresyviai – prekių ženklais, reklamomis, kainomis ir prekybos vietomis, padirbinių pardavėjams stebint šią kovą, trinant rankas ir vykdant standartinį veiksmų planą – “susitikai automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro, atvedei iki parfumerija prekiaujančios parduotuvės originalų testerį pauostyti, šalia parduotuvės įėjimo pardavei klastotę kaip originalą, po to – neigi kaltinimus ir seki pasakas apie originalias testerines pakuotes“. Trokštantieji kvėpintis prabangiais populiariais aromatais už pusę ar trečdalį kainos, perkantys aklai “testerius“ tarpuvartėse, panašu, pasimokė dar ne visi.

Tai, ko palinkėčiau Lietuvos parfumerijos kūrėjams, pirkėjams ir pardavėjams 2018-aisiais – aukštų standartų ir stiprių vertybių. Chaltūra, barbariškas nevartotinas žodis, kurį siūloma keisti į niekalą ar prastą darbą, yra tai, ką parfumerijoje nosis, pagrindinis aromatų teisėjas, bei orumo pojūtis, patiriant prastą aptarnavimą, identifikuoja akimirksniu. Parfumerijos pirkėjų chaltūros, nuolat kaulijant didesnio mėginuko kiekio ar nuolaidų, bandant kaip broką grąžinti pačių sudaužytus kvepalus akivaizdžiai sausoje dėžutėje, arogantiškai įžeidinėjant pardavėjus ir net meluojant – kita pusė aukštų standartų ir stiprių vertybių klausimo pusė.

Žingsnis po žingsnio, susikalbėjimo, parfumerinio raštingumo bei išrankumo lygis Lietuvoje pastebimai kyla – prieš gerą dešimtmetį tokio aromatinio cunamio tikrai niekas neprognozavo. Po to, kai prieš porą savaičių viename Kauno turguje “šanelkų“ tipo kvepalų pardavėjas ėmė raiškiai pasakoti apie natas ir akordus, o proginio įrašo apie “Galop d’Hermes“ komentaruose sulaukiau klausimo, ar dalinsiuos šiais kvepalais populiariojoje “Facebook“ grupėje, supratau – naujoji parfumerinė realybė jau atvyko ir teks išmokti joje gyventi. Aukšti standartai, stiprios vertybės ir smalsi nosis padės išgyventi ir tai. Nuobodu, akivaizdu, tikrai nebus.

 

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji