Category Archives: Guerlain

Šeimos nuotrauka. 2017-ieji. “Guerlain“. (papildyta sąrašu)

“Aš kolekcionuoju istorijas – ne buteliukus“ mantrą kartoju visuose interviu, kai manęs klausia, kiek ir kokių kvepalų buteliukų turiu savo kvepalų spintoje. Buteliukai, kvapnieji mano kareivėliai, atkeliauja į mano pasaulį pačiais netikėčiausiais būdais ir pasilieka ilgam. “Guerlain“ kareivėliai pradėjo būriuotis prieš gerą dešimtmetį, kai tik atsirado galimybė pirkti internetu: daugelis pirkti aklai, nes nebuvo galimybių juos pauostyti, o man jų REIKĖJO – viso buteliuko, likučio, miniatiūros, mėginuko, kalbančių su manimi aromatų kalba.  Nebuvo tikslo surinkti visų – norėjau susipažinti su tais, kurie domino, todėl tikra kvepalų kolekcioniere taip ir netapau.

2014 metų rudenį lankiausi Paryžiuje ir buvau nusiteikusi iš “Guerlain“ šventyklos Champs Elysees 68 parsivežti kvepalus, apie kuriuos svajojau labai seniai. Neparsivežiau, nusivyliau, galutinai pasveikau ir atsisveikinau. (Tekstas apie tai – čia.) Tačiau parfumerijos dievai turi gerą humoro jausmą ir galiausiai aš negalėjau ignoruoti “Guerlain“, viename prekybos centre Lietuvoje pasiūlytų už kelių kavos puodelių kainą – taip įsigijau dar vieną “Samsara“ ir “Insolence“ EDP.

Tai, kas turi įvykti, visada įvyksta, o aplinkybės susiklosto taip, kaip turi susiklostyti. Ši “Guerlain“ šeimos nuotrauka buvo fotografuojama ilgai lauktų šeimos narių “Apres L’Ondee“ ir “Vol de Nuit“ atvykimo proga. Šiandien nusipirkti bet kuriuos vis dar gaminamus “Guerlain“ yra paprasčiau nei paprasta – klausimas tik finansinis, tačiau nė vieni mano “Guerlain“ neatsirado todėl, kad nuėjau į parduotuvę, kuri jais nuolat prekiauja, ir juos tiesiog nusipirkau. Kartais man atrodo, kad parfumerijos dievų palankumas lemia “Guerlain“ kelią, atvedantį į mano spintą, nepriklausomai nuo mano finansinių galimybių: pavyzdžiui, puikusis Guerlain “Chamade“ 7,5 ml kvepalų ekstraktas prieš daugelį metų buvo pirktas kaip neatpažinta miniatiūra už 4,5 euro su įskaičiuotu siuntimu iš Prancūzijos. Apie tai, kiek man kainavo šįryt išpakuoti naujokai, net nerašysiu – pati negaliu tuo patikėti.

Jeigu reikėtų iliustruoti, kaip atrodo senos guerlainistės parfumerinės pilnatvės jausmas, jis atrodo maždaug taip, kaip šeimos nuotraukoje. Jeigu ne “Guerlain“ ir begalinis smalsumas, aš nebūčiau tapusi ta Minerva. Visa kita – tik detalės ir pažinimo malonumas.

Pageidaujantiems – sąrašas:

Mažosios “Aqua Allegoria“ (auksiniai apvalūs kamšteliai, pirmas planas, kairė): “Ylang & Vanille“, “Lavande Velours“, “Rosa Magnifica“, “Herba Fresca“, “Winter Delice“ * 2, “Bouquet Numero 1“

Didžiosios “Aqua Allegoria“ (dešinys kampas): “Grosellina“, “Herba Fresca“, “Laurier Reglisse“, “Pamplelune“

Perregimi dideli buteliukai su bitėmis, kairysis kampas: “Apres L’Ondee“, “Vol de Nuit“, “Cologne Imperial“, “Chant d’Aromes“

Perregimos miniatiūros su bitėmis (centras): “Eau de Guerlain“, “Eau du Coq“, “Eau des Fleurs de Cedrat“, “Eau de Cologne Imperiale“

“Kareivėliai“ (“trikampiai“ kamšteliai, centro-kairė): “L’Heure Bleue“ EDT, “L’Heure Bleue“ EDP, “Mitsouko“ EDT.

Kiti pilno dydžio buteliukai: “Meteorites“, “Mahora“, “Purple Fantasy“, “Terracotta Voile d’Ete“, “Shalimar“, “Champs Elysees“ EDT, “Champs Elysees“ PP, “Samsara“, “Chamade“ (aukso spalvos metalinis buteliukas),  “Insolence“ EDP, “Jicky“, “Jardins de Bagatelle“.

Kitos miniatiūros: “Chamade“ PP, “Jardins de Bagatelle“, “Coriolan“, “Derby“, “Vetiver“, “Habit Rouge“, “Heritage“, “Parure“, “Mitsouko“, “Petit Guerlain“, “My Insolence“, “Insolence“ EDT, “Samsara“ PP, “Shalimar“ PP, “Mitsouko“ PP, “Nahema“ PP.

(Atomaizeriai, mėginukai ir, pasirodo, “L’Instant“ miniatiūros liko už kadro)

img_20170207_144500_583

 

Reklama

2 Komentaras

Filed under Bendroji, Guerlain

Romano pabaiga: Maison de Guerlain, Champs Elysees 68, Paryžius

Ištikimiausieji skaitytojai, ėjusieji kartu pirmuosius parfumerinio kelio žingsnius, puikiai prisimena mano meilę Guerlain: kvepalų istorijai, seniesiems kvapams, sąsajoms su tarptautiniais santykiais, revoliucijomis ir karais. Daugelį metų po mažą lašelį rinkau senuosius Guerlain ir juos mačiau kaip artimus tobulybei. Jeigu ne pažintis su senaisiais Guerlain, šiandien aš tikriausiai nebūčiau ta Minerva, kuri rašo apie parfumeriją. Guerlain reikšmė mano kelyje akivaizdi: iki visiško rimtų santykių įtvirtinimo trūko tik apsilankymo Maison de Guerlain – legendinėje Guerlain parfumerijos širdyje.

Maison de Guerlain Šiek tiek daugiau dramos: spalio 6 dienos ypatingai lietingas vakaras Paryžiuje, kai net lietsargiai bei lietpalčiai neapsaugo nuo kiaurai merkiančio lietaus. Pirmąkart Paryžiuje besilankanti Rimantė nedrąsiai atsistoja priešais Maison de Guerlain ir nepatikliai žiūri į tūkstančius kartų spaudoje matytą iškabą. Jausmas įdomus: viena vertus, norisi įsižnybti, kad nesapnuoji, kita vertus, nuo tų laikų, kai Guerlain atsirado mano pasaulyje, gyvenimas įvairiomis patirtimis išlepino, todėl šiandien mane nustebinti išties sunku.

Taip, aš buvau Maison de Guerlain. Taip, aš mačiau senuosius buteliukus, išbandžiau tik Maison de Guerlain parduodamus kvepalus. Mačiau po renovacijos pasiketusius “kvepalu vargonus“ ir gražųjį “L’Heure Bleue“ 100 metų jubiliejui sukurtą mėlyną buteliuką.

Ne, aš ten nebegrįšiu. Nes šiandien Guerlain yra viso labo banali komercija, besinaudojanti istoriniu Guerlain vardu. Naujausieji kvepalai “French Kiss“ yra viso labo kokybiškas saldžiai uoginis kvapusis vanduo, šiuolaikinis geriausiai parduodamas Guerlain produktas “La Petite Robe Noire“ siūlomas jau nebesuskaičiuojamose versijose – net pats Thierry Wasser interviu pripažįsta, kad LVMH koncerno, kuriam priklauso Guerlain, vienintelis poreikis – greitas pelnas, todėl jis ir kepa flankerius bei banalius komercinius kvapus vieną po kito. IFRA reikalavimams nusilenkusi senoji Guerlain artilerija tik iš tolo primena tuos, kurie kadaise tapo man lemtingais, o aptarnavimas tiek Maison de Guerlain, tiek Guerlain boutique Rue Saint-Honore beprotiškai primena žymiojo mano konflikto su bene didžiausiu parfumerijos tinklu Lietuvoje priežastis. Patikėkite manimi, aš žinau, kas yra geras aptarnavimas parfumerijos parduotuvėje – Guerlain aptarnavimas buvo absoliučiai tragiškas.

Jeigu šis vizitas būtų įvykęs prieš penkerius metus, iš Paryžiaus būčiau grįžusi sudaužyta širdimi. Iš tiesų, iš Paryžiaus grįžau įsimylėjusi rudeninį miestą su visu jo lietumi, laisvės pojūtį ir cinko spalvos namų stogus. Neabejoju, į Paryžių grįšiu pirma pasitaikiusia proga, esu visiškai tikra, kad eidama pro Champs Elysees 68 numeriu paženklintą namą tikrai žvilgtelėsiu į vitriną, tačiau tikriausiai nebeužsuksiu. Juk eidami pro savo senąją mokyklą, kurioje jau seniai nebedirba kadaise jus įkvėpę mokytojai, nebeužsukame, tiesa?

Romanas baigėsi. Tegyvuoja naujų romanų pradžios. Senąją Guerlain artileriją myliu dar labiau ir niekam jos neatiduosiu.

Guerlain_koliazas

7 Komentaras

Filed under Bendroji, Guerlain

Jean Paul Gaultier “Kokorico“ arba Nuo tautosakos visgi nepabėgsi

“Išsipuošęs kaip gaidys“, “pasipūtęs kaip gaidys“, “įkyrus kaip gaidys“, “vadovauja kaip koks gaidys“ – kokių tik priežodžių ir patarlių apie plunksnuotuosius-pentinuotuosius “kiemo žadintuvus“ nėra lietuvių liaudis užrašiusi, o modernioji karta savųjų interpretacijų šio gražaus paukščio atžvilgiu irgi nepagailėjo. Akivaizdu, po kiemą vaikštinėjantis gaidys lietuviams buvo bene pirmasis susidūrimas su tam tikra valdžios apraiška: tas, kuris paskelbia darbo dienos pradžią, tas, kuris surikiuoja visą vištų batalioną, tas, kuris karingai kedena plunksnas ir puola pirmai galimybei pasitaikius, taigi, stebėtis ironišku gaidžio įvaizdžiu tautosakoje tikrai neverta, tačiau visgi tenka pripažinti, kad gražios išvaizdos gaidžiams gamta tikrai nepagailėjo.

Gaidžio kaip puošnaus paukščio stereotipas būdingas daugeliui Europos valstybių, todėl nenuostabu, kad ekstravagantiškojo Jean Paul Gaultier naujieji kvepalai vyrams buvo pavadinti “Kokorico“ (prancūziškasis “kakariekū“) su akivaizdžia aliuzija į gaidžio puošnumą. Puiki šių kvepalų reklama su gražiuoju Jon Kortajarena, vaizdo klipe atliekančiu plunksnas kedenančio gaidžio vaidmenį, jau senokai užminė mįslę, kas slepiasi metalinėse skardinėse ir juodose galvose – itin neįprastuose kvepalų buteliukuose. Į Lietuvą atkeliauti šie kvepalai vėlavo beveik pusmetį, tačiau šiandien visiems smalsuoliams “Kristianos“ parduotuvėse jau galima juos išbandyti. Išbandžiau, nusijuokiau ir pagalvojau: “Nuo tautosakos nepabėgsti, gaidys ereliu irgi netaps“.

Nepaisant pažadų apie išskirtinį aromatą, žalios kakavos natas ir kitas pagundas, mano nuomone, Gaultier “Kokorico“ visiškai pateisina savo vardą: jeigu “Kokorico“ testuoji gerai pažinodamas Guerlain “L’Instant pour Homme“ bei “L’Instant  pour Homme Extreme“, esi priblokštas dežavu efekto – neatskirčiau Gaultier nuo Guerlain, na, niekaip neatskirčiau! Ta pati sausa kakava, ta pati sausa aromatinė mediena, sakyčiau, ne atskiri kvepalai, kurti garsių parfumerių, o viso labo neblogas flankeris.

Palyginimui: Jean Paul Gaultier “Kokorico“ kūrė Olivier Cresp ir Annick Menardo, pradinėse natose – figos lapai, vidurinėse – kakavmedžio pupelės, bazinėse – pačiulis, kedras ir vetiverija.

Guerlain “L’Instant pour Homme“: kūrėja – Beatrice Piquet, pradinėse natose – citrusai, anyžius ir jazminaitis, vidurinėse – pačiulis, kedras, santalmedis, Lapsango arbata, kakavmedžio pupelės ir levandos, bazinėse natose – muskusinės ybiškės sėklos ir muskusas.

Lyginant pačias aromato kompozicijas popieriuje, skirtumų yra. Lyginant aromato kompozicijas pagal aromatus, skirtumų nėra tiek, kad žavėtis “Kokorico“ kaip originaliu kvepalų variantu: aromatingomis žaliomis figomis pakeičiami citrusai ir anyžius, vetiverija – muskusas. Pasipurtė gaidelis, pakedeno plunksneles, bet toliau savojo kiemo ir neišskrido…  Gerai, kad bent jau gražus tiek reklamine kampanija, tiek pakuote, tiek ir klonuotu aromatu – tuo ir džiaugiuosi.

4 Komentaras

Filed under Apklausos, Bendroji, Guerlain, Informacija apie kvepalus

Guerlain “Shalimar Parfum Initial“ filmo “Tadas Blinda. Pradžia“ stiliumi

…Niekas nerašo eilinių žmonių biografijų. Niekam neįdomu, kuo jie svajojo būti vaikystėje, kokius žaidimus vaikystėje žaidė ar kas buvo jų pirmoji meilė. Eiliniai žmonės, rodos, gimsta ir gyvena tam, kad jų vardai ir pavardės būtų viešai paminėti lygiai vieną kartą – ant paminklo kapinėse, kur užrašą perskaito, rodos, tik atsitiktiniai praeiviai, prieš Vėlines kapinėse apsilankantys, ar likusieji artimieji. Šiek tiek ciniška, tačiau geri žmonės, darę gerus darbus, auginę puikias šeimas ar kitaip prisidėję prie gražesnio pasaulio, istorijos kontekste yra tarsi nematomi – visas dėmesys skiriamas tiems, kurie vykdė perversmus, revoliucijas, laimėjo karus ar sudegino didžiąsias bibliotekas, taip norėdami patekti į istoriją, nes jie, į istorijos vadovėlių ar legendų knygų puslapius patekusieji, išdrįso elgtis taip, kaip nebuvo įprasta jų gyvenamuoju laikotarpiu. Todėl ir skaitomos jų biografijos, siekiant atrasti tą drąsos šaltinį, kuris leido “nuversti kalnus“ ar pakeisti pasaulį.

Šį rudenį pasirodė tam tikra prasme dvi legendų biografijos, siekusios atskleisti legendų užuomazgas arba pradžių pradžias: Lietuvoje pasirodė populiarusis kino filmas apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę, o parfumerijos pasaulį nustebino legendinių Guerlain “Shalimar“ pradžių pradžios kvepalai – “Shalimar Parfum Initial“. Rizikingas reikalas yra bandyti atskleisti legendų jaunystę, kai jos dar nebuvo legendomis, taip, kad rezultatas būtų priimtinas senųjų legendų gerbėjams ir atitiktų dabartinį laikmetį, kai senąsias legendas jaunoji karta dar tik bando atrasti ir suprasti savojo laikmečio kontekste – juk visi tie, kurie iki širdies gelmių įsiminė senąsias legendas, patiria tikrą sukrėtimą, kad legendų negerbiantis jaunimėlis šventvagiškai gviešiasi jų istorijos dalies. Neslėpsiu, aš irgi iš tų senamadiškųjų, kurie išgirdę apie filmo ir kvepalų pradžių pradžias nejaukiai susigūžė, tarsi kažkas lįstų prie kažko man labai svarbaus, ir į pasirodžiusias naujienas žiūrėjau su padidinta įtarumo doze – juk ar tikrai verta kišti nagus prie legendos, rizikuojant ją nepataisomai sugadinti?

Filmas “Tadas Blinda. Pradžia“ sumušė visus žiūrimumo rekordus: kino seansuose nebūdavo laisvų vietų, o žiūrovai filmui pasibaigus plojo atsistoję. Filmo kūrėjai jaunojo Tado vaidmeniui pasirinko gražųjį ir talentingąjį Mantą Jankavičių, kuris jaunajai kartai pažįstamas kaip dainininkas ir gerbėjų širdžių užkariautojas vienu savo žvilgsniu, taigi, dalis jaunųjų žiūrovių žavėjosi pagrindinį vaidmenį sukūrusiu Mantu ar Jokūbu Bareikiu, vyresnės gerbėjos – Dainiumi Kazlausku, o senoji karta palaimingai atsiduso Donatą Banionį pamatę. Filmas ne kartą kritikuotas dėl pataikavimo populiariųjų Holivudo filmų standartams, dėl neparodytos Žemaitijos, dėl menamos nepagarbos Vito Tomkaus kurto tvirto stoto ir charakterio Tado Blindos vaidmeniui ar kitų dalykų, tačiau dėl vieno sutariama – jeigu jaunoji karta po “Tadas Blinda. Pradžia“ susidomės Tado Blindos legenda, istoriniu jos kontekstu ar bent jau senuoju filmu “Tadas Blinda“, reiškia, šis filmas sukurtas pačiu laiku.

Guerlain “Shalimar Parfum Initial“ pasirodė praėjus 90 metų nuo legendinių “Shalimar“ sukūrimo. Per tuos 90 metų “Shalimar“ kvepalai tapo nuolat kintančio parfumerijos pasaulio stabilumo ramsčiu-kolona kaip ir Chanel nr. 5: savo stabiliu populiarumu jie tarsi primena, kad visi karai ir krizės yra išgyvenamas dalykas, o parfumeriją gerokai apribojusios sudedamųjų dalių kontrolės taisyklės nepajėgios sugriauti beveik šimtmetį egzistuojančių parfumerijos pasaulio legendų. Mano subjektyvia nuomone, reikėjo gerokai daugiau drąsos arba šventvagiškumo interpretuoti “Shalimar“ legendos pradžią nei “Tado Blindos“ atveju: žinant tai, kad LVMH koncernas, kuriam dabar priklauso Guerlain kvepalų namai su gražiuoju Thierry Wasser priešakyje, turi aiškų komercinį polinkį į greito vartojimo ir trumpo leidimo flankerius, aš gerokai supykau, sužinojusi apie “Shalimar Parfum Initial“ (tai akivaizdu ir iš tinklaraščio įrašo apie blogas nuojautas “Shalimar Parfum Initial“ atžvilgiu) ir testavau juos su dideliu nepasitikėjimu komercializuotu požiūriu į stabilumą žadančias legendas.

Guerlain “Shalimar Parfum Initial“ aromatas menkai primena legendinius “Shalimar“: pirmas įspūdis, kuris neapleido ir testuojant antrą, trečią ir vėlesnius kartus, buvo riebaus lūpdažio kvapo asociacija. Skaitytojai, kurie jau įžengė arba artėja prie ketvirtosios dešimties metų, turbūt prisimena, kuo kvepėjo sovietinis pirštu tepamas lūpdažis metalinėje dėžutėje, buvęs populiariu maždaug 1983-1985 metais – riebus vazelino kvapas, sumišęs su parfumerinius citrusus primenančiu aromatu. Pradinių natų prasme “Shalimar Parfum Initial“ yra netolimas F.Malle “Lipstick Rose“ giminaitis mano uoslės verdiktu, o tai juos griežtai eliminuoja iš man patinkančių kvepalų gretų (kiek teko susidurti, tokį “lūpdažinį“ efektą kartais sukuria bergamotė). Blėstant lūpdažio efektui “Shalimar Parfum Initial“ ryškėja šiek tiek žoliniai citrusai, galiausiai nusaldėjantys iki vanilinės-muskusinės bazės, jau šiek tiek primenančios parfumerijos pasaulio legendą, bet tik labai šiek tiek.  Sąžiningai, kvepalai tikrai labai neblogi! – ir, mano nuomone, jeigu Guerlain būtų juos pavadinę ne “Shalimar“ priešistorės, bet kokiu nors originaliu vardu, nuo to jų vertė būtų kur kas didesnė, nes pati aromato sklaida, lyginant pvz. su “Idylle“, yra nepalyginamai įdomesnė, bet čia jau asmeninis subjektyvumas.

Verdiktas: “Shalimar Parfum Initial“ nė kiek neatskleidžia “Shalimar“ legendos priešistorės būdami pernelyg modernūs, tačiau šiuolaikinio parfumerijos pasaulio atstovėms jie gali tapti visai neblogu atradimu. Ir jeigu šie priešistorės kvepalai, kaip ir Manto suvaidintas Tadas Blinda, paskatins pasidomėti tikrosiomis legendomis, nuoširdžiai džiaugsiuosi, suprasdama, kad kiekviena karta turi savo didvyrius ir savas legendas, todėl kelias iki laiko patikrintų legendų kartais veda ir per modernias biografijų interpretacijas, didesnės dozės tolerancijos iš senosios kartos atstovų pareikalaujančias. (Ir taip Minerva save galutinai priskyrė “old school“ tipui, tyliai murmėdama, kad “old school“ tikriausiai vis dar madingas, tiesa?)

6 Komentaras

Filed under Bendroji, Guerlain, Informacija apie kvepalus

Trumpai. Guerlain Shalimar Parfum Initial.

Panašu, kad Guerlain kvepalų namus valdantį LVMH koncerną apsėdo flankerių manija: šiemet pasirodė naujausiasis Shalimar flankeris – Shalimar Parfum Initial, kurio pasirodymo bent jau Lietuvoje kažkaip nepastebėjau. Gal ir gerai, kad nepastebėjau – rausvas Shalimar pasitikėjimo nekelia: kiek dar bus keičiama parfumerijos istorija, tikrųjų legendų vardais vadinant vis naujus trumpalaikius kvepiančius vandenis?

Įspūdžiai – kai rasiu, kur išbandyti. Bet visgi mano, kaip senosios Guerlain klasikos mylėtojos, nuotaikos liūdnos.

12 Komentaras

Filed under Bendroji, Guerlain, Trumpai

Dar viena kvepianti metų savaitė. Guerlain Aqua Allegoria Jasminora.

Sveiki, kurie išlikote mano pavasarinės abstinencijos nuo nedarbinio rašymo kontekste! 🙂

Paskutinę pilną pavasario savaitę kilo mintis apie Lietuvoje nepelnytai nepastebėtą Guerlain Aqua Allegoria kvepalų seriją priminti. 1999 metais pasirodžiusi lengvos koncentracijos Guerlain kvepalų serija pasaulyje sulaukė didelio susidomėjimo, todėl kas kelerius metus alegoriškojo vandens serija papildoma naujais gamtos įkvėptais aromatais. (“Įkvėpta gamtos, sukurta Guerlain“, pasak oficialiojo Guerlain tinklalapio). Pirmieji “alegoriškieji vandenys“ buvo išties puikūs: “Pamplelune“ (vienas geriausių mano sutiktų greipfrutų), “Ylang&Vanille“ (kvapioji kananga ir vanilė – puikus derinys), “Rosa Magnifica“ (švelnus rožės aromatas), “Lavande Velours“ (minkšta levanda – netipinis levandos rezultatas) bei “Herba Fresca“ (šviežia žolė – karčiai gaivus kvapas). Po 1999-ųjų metų pasaulį išvydo keliolika “alegorinių vandenų“, tarp kurių buvo ir puikieji “Winter Delice“, ir itin sėkmingi 2008 metų aromatai “Figue Iris“ bei “Laurier Reglisse“,  tačiau, kaip ir daugelio Guerlain kvepalų atveju, kuo toliau, tuo nuobodžiau – pastaruosius kelerius metus naujose “alegorijose“ dominuoja baltų gėlių tematika, kurios pabaigos jau laukiu nesulaukiu…

Šiemet Guerlain pristatė “Aqua Allegoria Jasminora“ – dar vienos baltos gėlės į baltų gėlių aromatų lentyną, kuri pastaraisiais metais gausiai pildoma. Pradinės natos – galbaninė ferula, bergamotė ir ciklamenas; bazinės – Kalabrijos jazminas, frezija ir pakalnutė, bazinės natos – muskusas ir ambra. Aromatas lengvas ir švelnus, sakyčiau, gerosioms fėjoms itin tinkamas, tačiau, mano subjektyvia nuomone, jis vertas lygiai vieno parfumerinio sezono – panašių aromatų šiuo metu tikrai yra, o išskirtinumo trūkumas nėra ilgalaikiškumo paslapties sudedamoji dalis. Ir visgi baltų gėlių gerbėjams rekomenduoju juos pauostyti – teko girdėti nuomonių, kad “Jasminora“ – sapnų ir svajonių jazminas, o tai jau rimta pretenzija argumentuojant “turėti ar neturėti“ tema.

(Beje, apie jazminus. Visiems, intoksikuotiems neužilgo pražysiančių jazminų kekių primenu, kad parfumerijoje jazminas ir Lietuvoje jazminas nėra vienas ir tas pats augalas. Praėjusių metų tekstas, skirtas jazminų terminologijai.)

Už baltus sapnus ir svajones begėdėms alyvoms žydint ir lietuviškojo jazmino žydėjimo belaukiant!

p.s. Guerlain “Aqua Allegoria Jasminora“ Lietuvoje radau “Kristianos“ tinklo parduotuvėse.

9 Komentaras

Filed under Bendroji, Guerlain, Informacija apie kvepalus, Kvepiančios metų savaitės

Prieblandos metas arba Guerlain „L‘Heure Bleue“ ir permainų nuojautos

Yra toks dienos metas, kai ant vieškelių nusėda dienos dulkės, nuo daiktų ilgesingai tįsta šešėliai, o dieną aiškiai matyti vaizdai, rodos, išblėsta, nesaugią painiavą mintyse ir jausmuose sukeldami. Gęstant dienai apima keisti jausmai: nepaaiškinamas ilgesys ir didžiulė nuojauta, kad kylančioje prieblandoje yra kažkas, ko tu dar nesuvoki, bet jauti, kad jis tikrai yra – geras ar blogas, artimas ar tolimas, bet jau nujaučiamas ir neišvengiamas. Būtent vakaro prieblandoje praeities nostalgija ir ateities nuojautos prisiartina prie žmogaus sielos – tą mėlynąją valandą, kai diena virsta naktimi, o žvaigždės danguje dar neįsižiebę…

1912 metais prieblandos buvo ypatingos: Europoje jau buvo galima nujausti karo grėsmę, nors niekas neįsivaizdavo, kad tas nujaučiamas karas bus Pirmasis pasaulis karas, visiems laikams pakeitęs pasaulio ir karų istorijas. Galbūt tokiame Europą apėmusiame nuojautų kontekste ir buvo sugalvotas pavadinimas Guerlain kvepalams „L‘Heure Bleue“ (Mėlynoji valanda), nujaučiant, kad pasaulis po kylančios prieblandos nebebus toks, koks buvo iki tol, o parfumerijos pasaulis po „L‘Heure Bleue“ sukūrimo nebebus toks, koks buvo ištisus amžius. (Turbūt negalėjo būti tinkamesnio pavadinimo kvepalams, kurie jau 98 metus išlieka vieni ypatingiausių kvepalų parfumerijos istorijoje.)

„L‘Heure Bleue“ priskiriami rytietiškiems-gėliniams kvepalams, nors aš mielai išskirčiau papildomą dulkėtų-pudrinių kvepalų klasifikaciją: pradinės natos – anyžius ir bergamotė; vidurinės – rožė ir gvazdikas (gražioji parfumerinė santuoka!), tuberoza, našlaitės ir apelsinmedžio žiedai, bazinės natos –vanilė, muskusas, heliotropas, vilkdalgis, tongapupės ir benzoinas. (N.B. bazinės natos šiek tiek skirtingai aprašomos skirtinguose šaltiniuose, tačiau dėl tongapupių, benzoino, vanilės ir vilkdalgio sutariama daugmaž visur). Šie kvepalai leidžiami EDT, EDP ir PP versijose, kurios tarpusavyje, mano nosies nuomone, skiriasi visų pirma temperatūros pojūčiu – EDT gali atsiskleisti šalčiu, PP – šilumos smūgiu. Kartu su septyneriais metais vėliau išleistų „Mitsouko“ buteliuku „L‘Heure Bleue“ buteliukas primena kareivėlį, todėl šie kvepalai dažnai ir siejami su karo nuojautos kvepalais – „L‘Heure Bleue“ su karo užuomazgomis, „Mitsouko“ – su karo pabaigos pasekmėmis.

Apibūdinti „L‘Heure Bleue“ nėra paprasta: šie kvepalai savyje talpina šaltį ir šiltą jaukumą, pudrines dulkes ir skaidrumą, švelnumą ir aštrumą – išties tikras prieblandos metas, kai visi pojūčiai susimaišo ir dėl nieko nebesi tikras. Mano preferencijos – EDT versijai: saikingas pudriškumas ir elegantiškai jauki vėsa su gėlių užuominomis, palaipsniui sušylanti ir jaukiai nusėdanti ant kūno. Kartu su „Apres L‘Ondee“ tai yra tie Guerlain kvepalai, kuriuos norėčiau visada turėti savo gyvenime kaip tam tikrą stabilumo užuominą – kad yra dalykų, kurie laikui nepavaldūs.

Beje, netolimas Guerlain „L‘Heure Bleue“ giminaitis, nepelnytai nuvainikuotas dėl politinių dalykų – Novaya Zaria „Krasnaya Moskva“. Aklai lyginant Guerlain „L‘Heure Bleue“, „Mitsouko“, Coty “L’Origan“ ir Novaya Zaria „Krasnaya Moskva“, tikėtina, kad visus šiuos kvepalus priskirtumėte tai pačiai kūrėjo rankai – ir jokio paradokso ar sąmokslo teorijos čia nebūtų: didysis paradoksas yra nebent dabartinis „Raudonosios Maskvos“ ir Guerlain senųjų kvepalų kainų skirtumas.

Ir visgi „L‘Heure Bleue“. Jeigu šiuos kvepalus apibūdinti muzika, tai turbūt būtų Phillipe Jaroussky – kontratenoras, atgaivinęs pasaulyje baroko muzikos populiarumą, savo svaiginančiai aukštu balsu atliekantis rodos, neįmanomus, kūrinius, ir jo atliekamas kūrinys „L‘Heure Exquise“. Jeigu tai būtų poezija, tai būtų Lordas Baironas (Lord Byron) ir jo puikusis „It is the Hour“ – XIX a. pradžioje rašytas eilėraštis apie prieblandą. Jeigu reikėtų nusakyti šių kvepalų reikšmę mano gyvenime, sakyčiau, kad „Mėlynoji valanda“ mano kvepalų spintoje ir ant mano odos tada, kai mano pasaulį krečia permainos, primena, kad po prieblandos neaiškumo ir nakties šmėklų rytas visgi išaušta, leidžiantis patirties dulkėms sieloje (arba pelenams ant žilstančių plaukų) ramiai nusėsti…

8 Komentaras

Filed under Guerlain, Informacija apie kvepalus