Parfumerinė mitologija: jo didenybė šleifas

Jeigu reikėtų įvardinti du pagrindinius lietuvių klausimus renkantis kvepalus, be konkurencijos pirmautų klausimai „ar tie kvepalai gerai laikosi“ ir „ar tie kvepalai šleifiniai“. Mitą apie „nesilaikančius kvepalus“ jau šifravau (teksto nuoroda), atėjo metas tam mistiniam šleifui, kurio daugelis nori, bet sunkiai pajėgia paaiškinti, kas tas šleifas yra, nes šleifu įvardinama viskas – sukeliamas įspūdis, kvapo išlikimas ant odos ir panašiai.

Šleifas – lėtas aromato molekulių sklaidymasis ore, nulemtas kelių pagrindinių faktorių: kvepalų koncentracijos, sudėtinių dalių specifikos, kvepalų sudėties ir besikvėpinančiojo odos dermės, kartais – net ir klimato sąlygų. Tam, kad susiformuotų „aš išėjau iš kambario, bet kambarys dar ilgai kvepia mano kvepalais“ fenomenas, tipiniu atveju turi būti koncentracija, ne mažesnė nei kvapusis vanduo (parfumeriniais burtažodžiais – arba EDP, arba PP), o pačioje aromato kompozicijoje turi būti didelis kiekis mažo lakumo akordų, kuriuos galima apibūdinti kaip klampius, tirštus, sodrius, erzinančius uoslę, todėl lengvai užuodžiamus (pudros akordai, muskato riešutas, muskusas, ambra, kiti animalistiniai akordai ir t.t.). Įjungiant vaizduotę: turi išsitepti sirupu, ne vaisių gaiva, kad kvapas įsikibtų į odą ir driektųsi šleifu. Tai, kas svarbu – šleifas nėra savaime suprantamas kvepalų kokybės ar juolab aromato kompozicijos grožio sinonimas.

Su šleifu siejamas dar vienas terminas – kvapo projekcija. Paprastesniam suvokimui – projekcija yra atstumas, kuriuo užuodžiami jūsų kvepalai, kai esate jais pasikvėpinęs. Mano mėgstamas pavyzdys: įėjote į kambarį ir užuodėte jame esančio žmogaus kvepalų aromatą. Jeigu įėjote į tuščią kambarį ir užuodėte jame likusį kvepalų aromatą, tai jau nebe projekcija, o šleifas. Atvejai apie milžinišką projekciją ir jokio šleifo nėra tokie reti: gaivūs gėlių, žolynų ir citrusinių vaisių kvapai pasižymi ypatingai aukštu lakumu (aromato išsisklaidymo greičiu – nepykite, fizikai, už tokią interpretaciją), todėl šleifo nesukuria, tačiau projekciją – kuo puikiausiai. Pavyzdys – „Atelier Cologne“, kurie kuria labai smagius citrusinius aromatus, turinčius unikalią „Cologne Absolue“ koncentraciją, prilygstančią EDP, bet net ir esant tokiai koncentracijai gaivūs vaisiniai kvapai šleifo nesuformuos, tačiau projekcija – puiki. Intymiai arti odos išliekantys kvapai, tokie kaip nuostabieji Robert Piguet „Calypso“, neturi nei šleifo, nei didelės projekcijos, tačiau jiems ir nereikia – reto grožio aromatas, kurį užuodi tik patekęs į intymumo zoną (50 centimetrų nuo odos). Panašus atvejis yra ir Prada „Infusion d‘Iris“ – jokio šleifo, minimali projekcija, tačiau juos vertinu kaip vieną geriausių kada nors sukurtų aromatų karjeros moterims, kurių kompetencija turi būti ryškesnė nei jų kvepalai.

Tiek šleifo, tiek projekcijos atveju lemiamą nuosprendį rašo odos chemija. Pastarųjų dienų populiarumo gigantai Nasomatto „Black Afgano“, Editions de Parfums Frederic Malle „Portrait of a Lady”, Maison Francis Kurkdjian „Baccarat Rouge 540“ bei Sospiro „Erba Pura“ dažniausiai sukuria tikrą projekcijos ir šleifo monstrą (ypač „Baccarat Rouge 540“), tačiau susiliejant su individualiomis odos ypatybėmis būna visko – net ir neatpažįstamos transformacijos į beveidį vaiduoklį, tačiau taip nutinka gana retai. Esate matę ant odos dingstantį „Black Afgano“? – aš jau mačiau ir jau sunku mane dar labiau nustebinti šia tema.

Dar vienas svarbus aspektas, apie kurį paprastai apskritai nekalbama: istorinė patirtis, puikiai paaiškinanti, kodėl Lietuvoje taip aktualu šleifai ir labai ilgas kvapo išlikimas, kai Europos parfumerijos istoriją rašiusiose šalyse populiariausi aromatai yra kur kas santūresni. Ilgai galvojau šia tema, tyrinėdama parfumerijos naudotojų Lietuvoje įpročius, ir galiausiai supratau, kad šis visai nešiaurietiškas parfumerinis ekspresyvumas yra skurdžios praeities liekana, kai turimų kvepalų turėjo užtekti itin ilgam, todėl jie buvo naudojami labai taupiai, o pats faktas, kad galėjai įsigyti prabangiai kvepiančius kvepalus, turėjo būti užuodžiamas iš tolo kaip tam tikro aukštesnio statuso patvirtinimas. Kam XXI amžiuje Šiaurės Europos valstybėje gausiai kvėpintis šleifo monstrais ryte einant į santūrumo ir kompetencijos reikalaujantį darbą – man vis dar paslaptis.

Laikai pasikeitė, šiandien niekas nieko nebeturi įrodyti, nes kvepalai nebėra deficitinė prekė, kurią pirkdavai už pusę savo atlyginimo ir laukdavai eilėje, kad juos apskritai gauti „iš po prekystalio“, kas oficialiąją kainą padvigubindavo. Dar šiek tiek ir kvepalų kokybę ne šleifais, užuodžiamais ir Kauno klinikų požemiuose, paliekamus tolstančių baltų chalatų, matuosime, o augantis sąmoningumas leis suvokti, kad kvepalais perspjauti gamtos vis tiek nepavyks. Esame tik prastos didingojo vaisius subrandinančio žydėjimo ir rūšių išlikimo dramoje dalyvaujančių gyvūnų kvapus imituojančios versijos, todėl be asmenybės savitumo jokiais šleifais stebuklo nesukursime. Jokio beviltiškumo – tiesiog šiek tiek sudėtingiau nei rožėms ir civetoms.

Taip, man labai patinka kvepalai, nosiai nurodantys „sek paskui mane“ kryptį besidriekiančiu šleifu – turiu, myliu, naudoju, vertinu ir branginu. Tačiau dar labiau man patinka sąmoningumas, kad parfumerinėms dramoms bei jų karalienėms yra vieta ir laikas. „Kalbėsitės su aptarnavimo specialistu ar su jo kvepalais“ atveju aš visgi norėčiau kalbėtis su kompetencija. Suknelės su šleifu į ofisą juk nesirengiame, tiesa? – nebent esate Mirtišė Adams, kuriai atleistina ir „Baccarat Rouge“, „Portrait of a Lady“, „Black Afgano“ ir „Erba Pura“ sluoksniavimas, visą tai pastiprinant bent trijų rūšių „molekulėmis“. Kitaip sakant, ryškiu šleifu apdovanoti aromatai yra nuostabu – su sąlyga, kad tai nėra vieninteliai kvepalai jūsų parfumeriniame garderobe, kuriuos gausiai naudojate ir “į bažnyčią, ir pas telyčią, pasirodyt tyčia“, pasak mano Senelio Kazimiero. Šleifas yra signalas – tuo mes ir skiriamės nuo rožių bei civetų, kad tai suvokiame ir galime rinktis.

 

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s