Tauer Perfumes “Au Coeur du Désert“: piligrimystė

Jeigu Leonardo da Vinci būtų nusprendęs nupiešti dar vieną Moną Lizą, tik kitame fone, arba dar vieną damą, tik ne su šermuonėliu, bet su katinu? Jeigu G.Puccini būtų sukūręs dvi skirtingas “Madam Baterflai“ versijas: vieną su laiminga pabaiga, kitą – su tragiška? – Tik patys drąsiausieji, bepročiai arba genijai gali ryžtis perrašyti patį geriausią savo kūrinį nauju braižu ir perrašyti jį taip, kad naujasis kūrinys nebūtų senojo kopija kitu vardu. Andy Tauerio sprendimas naujai pažvelgti į akimirksniu legenda tapusį “L’Air du Desert Marocain“ buvo netikėtas ir, tiesą sakant, iš pirmo žvilgsnio – abejotino racionalumo sprendimas, tačiau juk kalbame apie Andy Tauerį – kūrėją, sunkiai sutalpinamą į tradicinių taisyklių rėmus. 2016 metais pasirodęs “Au Coeur du Désert“ aromatas kėlė begalinį smalsumą: daugelį kartų matytas komercinis flankerio sprendimas ar beprotiškai drąsus savo paties kūrybiškumo išbandymas?

Sausa mediena, uoslę erzinančiais prieskoniais ir smilkalais dvelkiantis “Maroko dykumos oras“ tapo, nesumenkinsiu, kultiniu aromatu Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje: Andy Taueris šviesos greičiu buvo pripažintas kaip įdomus ir talentingas kūrėjas, “Maroko dykumos oro“ reikėjo visiems, kuriems jis patiko, ir kuriems jis nepatiko, tačiau vis tiek norėjosi jį turėti, lietuvaičiai Užupio grindinio akmenis žingsniais, vedančiais į “Visokių daiktų krautuvėlę“ šio aromato pauostyti, gerokai nugludino. Tai, kas šį aromatą darė ypatingu – kalendra, kuminas, citrusai, švitrūnas, jazminas, kedras, vetiverija ir ambra, o žmonių kalba – citrusai, žalumos ir prieskonių akordai, smilkalais dvelkiančios kvapiosios dervos, mediena ir ambra.

“Au Coeur du Désert“ aromatinė idėja – esminių akordų perėmimas iš garsiojo pirmtako: kalendra, kuminas, kedras, ambra ir kvapiosios dervos, į šį sėkmę atnešusį derinį įmaišant nemažą dozę pačiulio ir rizikingai maksimizuojant koncentraciją iš tualetinio vandens į kvepalų ekstraktą. Taip “Maroko dykumos vėjas“ virto “Dykumos širdimi“: tapo aišku, kad tol, kol visi svaigo apie žvaigždėtą Maroko dangų ir vėjo blaškomus smilkalus, Andy Tauer žvelgė kur kas giliau ir jautriau. Tai, ką aš aptinku “Dykumos širdyje“ – piligrimą, gulintį kryžiumi senoje bažnyčioje, kurios sienos, grindys ir mediniai suolai prisigėrę sakralaus smilkalų, sausos medienos, drėgno pačiulio ir piligrimo pirmtakų gyvenimų kvapo, ir jaučiantį amžinybės virpesius kiekviename savo atodūsyje. Pernelyg filosofiška? – tebūnie. Tačiau visi komponentai – kvapiųjų dervų sakralumas, pačiulio ir kalendros drėgmė, suvilganti drėgmės ištroškusią sausą medieną, ir tik nujaučiamas subtiliai prakaituotas kuminas išrauna iš “Maroko dykumos vėjo“ širdį ir tarsi padeda ją po padidinimo stiklu.  Ne, tai nėra “Maroko dykumos vėjo“ kopija – tai savarankiškas, įtaigus, sodrus medienos aromatas, kuriame svarbų vaidmenį suvaidinęs pačiulis kažkurią akimirką pakvimpa tamsiu šokoladu lyg iš pavargusio piligrimo vizijos. Geriausiu 2016-ųjų medienos aromatu “Dykumos širdį“ paskelbiau visiškai pelnytai – jis vertas didelio dėmesio.

Neišvengiamas palyginimas: “Maroko dykumos vėjas“ – sausesnis, gaivesnis, lengvesnis (kad ir kaip neįtikėtinai skamba šie epitetai apie tą aromatą), “Dykumos širdis“ – sodresnė, drėgnesnė, gilesnė, brandesnė. Išlikimas ant odos fantastiškas abiejų, nepriklausomai nuo koncentracijos: ji daugiau svarbi aromato sudėtingumo atskleidimui. Ir visgi, tas piligrimas, kryžiumi gulintis senoje bažnyčioje, “Maroko dykumos vėjui“ uždaro duris, nes jis jau rado daugiau nei ieškojo. Būtent “Dykumos širdis“ mano kvepalų spintoje atsirado ne be reikalo – paradoksalu, tačiau tai “Maroko dykumos vėjas“ yra jos tęsinys, ne atvirkščiai.

p.s. Manoji Tauer Perfumes “Au Coeur du Désert“ – iš parfumerinių piligrimų batais nugludinto Užupio, bažnyčių bokštais apsijuosusio.

 img_20170208_214501_692

Reklama

10 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

10 responses to “Tauer Perfumes “Au Coeur du Désert“: piligrimystė

  1. Gintas

    Tekstas – absoliučiai nerealus…

  2. Giedrė

    Ačiū, Minerva, už kvepiančias istorijas besiliejančias balzamu tiesiai į sielos gelmes. Jūsų pasakojimai ne kartą išbaidė nerimo, liūdesio, ilgesio, abejonių, bejėgiškumo šešėlius, užaugino sparnus, patręšė bevystančias rožes širdy, išsmilkė nelabuosius. Dėkoju už kiekvieną žodį, kiekvieną eilutę, o ypač tarpus tarp jų 😉 Jūs nuostabi!

  3. Dalia

    Ar man vaidenasi, ar iš tikrųjų gerbiamosios Minervos stilius pasikeitęs 🙂 O gal šį pokytį nulėmė aprašomas aromatas? Bet nepakitę viena – kaskart užvaldo apgaulingos mintys, kad pati esu pasakojimo dalyvė… Ačiū už istorijas.
    Tauerio dar nesu atradusi — ant mano odos jis supaprastėja ir greit išnyksta.

    • Minerva

      Minervos stilius yra visiškai efemeriškas – aš ir pati nežinau, koks jis, ypač apie kvepalus rašant 🙂 Dėkui, Dalia.

  4. Viktorija

    O aš dievinu Tauer Carillon pour an ange kvapą:)

  5. Egle

    Pritariu ankstesniems komentatoriams, turite YPATINGA talenta is zodziu kurti muzika…Neapsiribokite vien tik blogu, rasykite daugiau! Sveikinimai is Madrido.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s