Šimtas metų karo ir vilties: Caron “N’Aimez que Moi“

Istoriją, kurią noriu papasakoti Kalėdų išvakarėse, nešiojausi mintyse beveik ištisus metus: apie šimtą metų karo, apie meilę ir viltį, apie nepaprastą aromatą, pranokstantį ištisas armijas skambiai šedevrais vadinamųjų ir po keleto metų pamirštamų, apie mus visus, sujungtus nematomais saitais, apie taiką ir kalėdinius stebuklus.

Apie karą, pažadus ir kvepalus

Prieš ištisą šimtmetį, 1916-aisiais, trečiaisiais Pirmojo pasaulinio karo metais ypatingoji “Caron“ nosis ir siela Ernestas Daltroffas sukūrė kvepalus “N’Aimez que Moi“, kurių pavadinimą į lietuvių kalbą galima išversti beveik bibliniu “nemylėk kitų tik mane“. “N’Aimez que Moi“ buvo skirti į frontą išeinantiems kareiviams, kurie kaip pažadą sugrįžti dovanojo šiuos kvepalus savo mylimosioms, prisiekusioms jų laukti. Romantiškoje karų tradicijoje kareiviai siųsdavo laiškus su neužmirštuolėmis, bet puikieji rožėmis, tarsi vieškeliai dulkėtomis našlaitėmis ir vilkdalgiais, balto sauso vyno rūgštumo briedragėmis ir mediena dvelkiantys “N’Aimez que Moi“ buvo daugiau nei trapūs kadaise melsvi žiedai – jie kvepėjo pažadu, kurį XX amžiaus pradžioje, vykstant karui, ištęsėti buvo ypač sunku. 12 milijonų, nesulaukusių Versalio taikos sutarties, ir keliskart didesnis skaičius tų, kuriems šie milijonai nebuvo tik statistika.

Vos po dvidešimties metų, naujo Pasaulinio karo išvakarėse prasidėjus žydų persekiojimui Europoje, pats Ernestas Daltroffas buvo priverstas palikti “Caron“ bei mylimą moterį, “Caron“ dizainerę Felicie Vanpouille, ir persikelti už Atlanto, iš kur nebesugrįžo. “N’Aimez que Moi“ pažadą Felicie Vanpouille ištęsėjo, išsaugojusi “Caron“ kvapų namus karo metais (dievaži, tai buvo sunku) ir iki pat savo mirties sėkmingai juos puoselėjusi.

Šiandien Caron “N’Aimez que Moi“ yra gana reti kvepalai – klasikinė pudrinių gėlių puokštė, būdinga XX amžiaus pradžios kvepalams*, XXI amžiaus nosims galbūt atrodo šiek tiek senamadiškai, todėl “N’Aimez que Moi“ bestselerių sąrašuose nerasite. Visgi, amžinosios vertybės neturi nieko įrodinėti – jos nepavaldžios laikui, skirtingai nuo jas niekinančių ar jomis besižavinčių žmonių. “N’Aimez que Moi“ jau išgyveno šimtą karo metų – tik pagalvokite, kiek meilės ir ilgesio istorijų dvelkė tomis dulkėtomis našlaitėmis, gimusiomis 1916 metų Paryžiuje.

Apie saitus

2016 metų gruodžio 23-oji. Praėjo šimtas metų nuo “N’Aimez que Moi“ sukūrimo, bet karių žmonos Penelopės vėl laukia grįžtančių savo mylimųjų, o žmonija atrado tūkstantį ir vieną priežastį naujiems karams, vystydama suvokimo ribas peržengiančius ginklus. Pirmojo pasaulinio karo metais aviacija buvo visiška naujovė, šiandien naujos karo formos yra kasdieninė realybė, tampanti aktualia vos įsijungus išmanųjį įrenginį. Šiandien esame amžinojo karo kareiviai, tačiau meilė, viltis, ilgesys kaip ir prieš šimtmetį pranoksta visus galios troškimus ir karo scenarijus: visi mes esame kažkieno mylimieji, kažkieno vaikai, tėvai, broliai ar seserys, sujungti nematomais saitais, kurie Kalėdų išvakarėse džiugina ar skauda keliskart stipriau, priversdami jaustis kažko didesnio už gyvenimą dalimi.

Apie kalėdinius stebuklus

Įsivaizduokite priešų karius, nutraukiančius ugnį, paliekančius savo apkasus, sveikinančius vieni kitus Kalėdų proga, apsikeičiančius karo belaisviais ir besidalinančius maistu. Ne, tai ne pasaka – “Kalėdų paliaubomis“ vadinamos tikros istorijos vyko 1914-1915 metais: Pirmojo pasaulinio karo priešai – vokiečių, britų ir prancūzų kariai Kūčių bei pirmą Kalėdų dieną susitikdavo vadinamojoje niekieno žemėje ir kartu švęsdavo Kalėdas, pasakojama, net savo kalbomis giedodami kalėdines giesmes. Žmogus yra daugiau nei tik karo mašina ar statistika, viltis yra aukščiau už tamsą, o Kalėdos yra žmogiškasis stebuklas.

Apie mus

Šiandien baigėsi trumpiausioji šimto karo metų diena – rytojus jau bus keliomis šviesos akimirkomis ilgesnis. Tegul Jūsų kvepalai pasakoja tik laimingas istorijas, o jungiantys saitai suteikia džiaugsmą ir ramybę. Vilties, tikėjimo ir taikos – su pasauliu ir savimi!

Šviesių ir kvapnių Kalėdų!

Rimantė

*Guerlain “L’Heure Bleue“, “Apres L’Ondee“ bei “Mitsouko“, Coty “L’Origan“ ir panašiai – visi panašiu metu sukurti aromatai yra šiek tiek giminingi Caron “N’Aimez que Moi“. Dulkėta gėlių pudra – laikmečio kvapas.

img_20161223_171644_074

Reklama

4 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

4 responses to “Šimtas metų karo ir vilties: Caron “N’Aimez que Moi“

  1. Ausra

    Šviesių dienų ir Jums! Ir tiems, kas nematė, siūlau pažiūrėti filmą “Linksmų Kalėdų“ – jautriai papasakota apie tas pirmojo pasaulinio kalėdines paliaubas.

    • Minerva

      Dėkui, Aušra! Tas filmas tikrai puikus! – dar puikiau tai, kad “Kalėdų paliaubos“ yra tikri įvykiai.

  2. Dovile

    Labai jaukiai suskaiciau.
    Ir Apres l’Ondee, ir Melynoji valanda yra vieni is mano favoritu. Pasizvalgysiu ir siuju. Ypac, kai tokia istorija.

    Ramiu Jums svenciu.
    Ramiu ateinanciu metu Lietuvos zemelei ir mums visiems.

  3. Minerva

    Dėkoju, Dovile!

Komentuoti: Ausra Atšaukti atsakymą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s