Dangiškas Paradisone® dvelksmas. Nomenclature “Efflor-esce”.

Jeigu surinktumėte visus balandžio pradžioje Pietų Europoje žydinčių apelsinmedžių, karčiavaisių citrinmedžių ir kitų citrusinių augalų žiedus į vieną aromato lašą, gautumėte nepaprastą molekulę, rojaus vardu pavadintą – paradisoną. 1996 metais “Firmenich” laboratorijoje išgauta ir patentuota paradisono molekulė primena maksimaliai koncentruotą hedioną – perregimo skaidrumo jazminų aromato sintetinį atitikmenį, bene geriausiai pažįstamą iš legendinio E.Roudnitska kūrinio Dior “Eau Sauvage”, kur hedionas sukuria pavasarinėmis nuotaikomis dvelkiantį citrusų-baltų gėlių kvapą. Paradisonas žengia dar toliau: jo kvapas primena besišypsančius angelus aukštuose bažnyčių skliautuose, pirmąja pavasario šiluma glostančius vėjus, širdies spurdėjimą iš džiaugsmo ir saulėto rojaus viziją. Biblijoje aprašomas rojus pirmąją jo sukūrimo dieną galėjo dvelkti panašiai – tikslesnio pavadinimo šiai molekulei nesugalvočiau.

“Aedes de Venustas” įkūrėjas Karl’as Bradlas ir dizaineris Carlos’as Quintana, praėjusių metų pabaigoje pristatę bendros veiklos rezultatą “Nomenclature”, paradisoną pasirinko kaip vieną gražiausių parfumerinės chemijos-poezijos atvejų. Keturi “Nomenclature” aromatai – keturios kvapo molekulės, įrodančios nuo tongapupes “susintetinusio” kumarino ar populiariojo Iso E Super (puikiai pažįstama “Molecule 01”) laikų kvapniosios chemijos pasiektas fantastines subtilumo aukštumas. “Efflor_esce” – parfumerininko Frank’o Voelklo odė paradisonui, šiame aromate išryškintam bergamotės, karčiavaisio citrinmedžio, tuberozos ir kvepenės akordais. Kuo kvepia? – žydinčiais Maljorkos citrinmedžių sodais balandžio pradžioje, gaiviomis saulėtomos dienomis ir atgimimą žadančiu pavasariu. Ant mano odos jie atsiskleidė skaidriai-vėsia-pakylėjančia-optimistine-subtilia-nežemiška citrusinių baltų žiedų melodija, galbūt – “Panis Angelicus”, kurią atlikti turėtų pvz. Phillipe Jaroussky.

“Nomenclature” apskritai buvo vienas mano įdomiausių pastarojo meto atradimų Lietuvos parfumerijos asortimente – patiko laboratorijos kolbas primenantys buteliukai, kolekcijos koncepcija ir visi keturi aromatai, tik pritrūko neiškvėpintų rankų visiems išbandyti. (“Adr_ett” – antrasis išbandytasis “Nomenclature”, helvetolido (sintetinis šaltas muskusas su šiek tiek vilkdalgio ir vaisių) atvejis, irgi keliauja į svajonių sąrašą.) “Efflor_esce” norėčiau turėti visose įmanomose ir neįmanomose formose – pavyzdžiui, tokio namų kvapo savo naujiesiems namams. Kartais net ir man, šiprų-smilkalų armijos narei, norisi to neracionalaus pavasarinio jausmo, buteliuke uždaryto ir dozuojamo pagal poreikius – laimingų angelų iš baroko bažnyčios skliautų naivumo ir žydinčių rojaus sodų sapnų. Ypač purvinais atodrėkio batais mindomą sausį, kapitalinio remonto, daiktų pakavimo ir skaudančios gerklės kontekste.

P.S. Nepainiokite 1966 metais sukurtų Dior “Eau Sauvage” su  praėjusiais metais pasirodžiusiais Dior “Sauvage” – “Eau Sauvage” yra posūkio taškas parfumerijoje, citrusinių aromatų revoliucija ir amžinosios vertybės.

Efflor_esce

Iliustracija skolinta iš nomenclature.nyc

Parašykite komentarą

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s