Parfumerinis rokas ir barokas: Frederic Malle “Portrait of a Lady“

Rašyti apie Dominique Ropion “Portrait of a Lady“, sukurtą “Editions de Parfums Frederic Malle“, šiandien yra šiek tiek banalu – tai yra neabejotinai vieni populiariausių kvepalų aukštosios parfumerijos mylėtojų tarpe, kurie yra tokie populiarūs, kad drąsiai būtų galima pastatyti jų pardavimo automatus. Visi skambieji posakiai apie pasaulio užkariavimą vienu įkvėpimu ir parfumerinės manijos sukėlimą yra tarsi sukurti būtent jiems – tikra parfumerinė beprotybė, bene pirmą kartą Lietuvoje palietusi ir aukštąją parfumeriją. Visi “aš nemėgstu rožių kvapo!“ atvejai skubiai keičia nuomonę “Moters portretą“ išbandę, o apie šių kvepalų sėkmę Dubajuje jau sklando legendos, kad tipiniam pirkėjui 100 ml buteliuko ten užtenka vos dviems savaitėms. Jie tarsi roko žvaigždės, įsiveržę į sceną ir įjungę visas tikros žvaigždės pasirodymui priklausančias šviesas bei specialiuosius efektus, dėl kurių gerbėjų armija netenka žado.

http://www.fredericmalle.com/

Dominique Ropion “Portrait of a Lady“ kūrė kaip tam tikrą novatoriškųjų Frederic Malle “Geranium pour Monsieur“, pasiūliusių alternatyvą įprastiems klasikiniams papartiniams vyriškiems kvepalams, tęsinį. Šimtais bandymo variantų per dvejus kvepalų kūrimo metus maksimaliai ištobulintas Turkiškos rožės-pačiulio derinys, apgaubtas rytietiškais prieskoniais, uogomis, santalmedžiu, muskusu ir smilkalais, tapo puikiu modernaus gėlinio šipro pavyzdžiu. Rožės ir pačiulio santuoka parfumerijoje yra tikrai populiari, tačiau “Portrait of a Lady“ yra pribloškiantys nosį ir pojūčius nuo pačio pirmojo įkvėpimo. Turkiška rožė su uogų ir rytietiškų prieskonių pustoniais ir viena yra labai graži, tačiau išieškotas jos balansas su molekulinės distiliacijos būdu išgrynintu pačiuliu sukuria stebuklą. Taip, tai tikrai yra parfumerinis barokas, kuriam svetimas minimalizmas ir asketizmas – didingas, galingas, priklausomybę sukeliantis ir vyzdžius išplečiantis šiprinis aromatas, drąsiai išstumdęs Guerlain, Dior, Caron ar Robert Piguet kūrinius klasikos lentynoje ir joje besijaučiantis kaip namuose.

Norėčiau nemėgti šių kvepalų. Norėčiau išdidžiai teigti, kad jie manęs nesužavėjo, ir juos ignoruoti. Tačiau skaitydama šį rudenį duotus interviu matau, kad nesąmoningai būtent “Moters portretą“ parfumerine prasme matuoju ant mane įkvepiančių moterų ar būtent jiems priskiriu “moters kvapas“ titulą. Teisybės vardan, šie kvepalai puikiai tinka ir vyrams, kurie visai be reikalo bijo pavadinimo moteriškumo – kvepalai pavadinti XIX amžiaus Henry James romano vardu, o vyro odos chemija išryškina prieskonius, medieną ir pačiulį – ne prieštaringai vyriškoje auditorijoje vertinamą rožę. Prietarus palikime praėjusiems amžiams – kvepalai neturi lyties.

http://www.fredericmalle.com/

Jeigu žavitės Frederic Malle “Portrait of a Lady“, bet tas beprotiškas jų populiarumas ir “draugių kvepalų“ sindromas ar kiti prioritetai sustabdo nuo įsigijimo, siūlau alternatyvą – pasidairykite po šiek tiek panašių kvepalų lentynas. Paloma Picasso “Paloma Picasso“, Sisley “Soir de Lune“, Maison Francis Kurkdjian “Lumiere Noire pour Femme“, Grossmith “Saffron Rose“, net ir Atelier Cologne “Rose Anonyme“ – visi jie sudėtyje turi prieskoninę rožę ir šiprui priskiriamą aštrumo pojūtį. Mano asmeninis pasirinkimas – Grossmith “Saffron Rose“, nors mielai naudočiau bet kuriuos iš išvardintųjų. Nepaisant puikių alternatyvų, jeigu “Portrait of a Lady“ sapnuojasi paraidžiui visa rožine-pačiuline apimtimi, tai yra viena gražiausių priežasčių taupyti kvepalams ir rašyti graudžius laiškus Kalėdų seneliui. Tokie jau yra tie tikrieji šedevrai – jie atima amą visiems, nepriklausomai nuo ekspertiškumo ar rafinuotumo lygio. Dominique Ropion “Portrait of a Lady“ parfumerinių šedevrų lentynoje įsitaisė ilgam.