Parfumeriniai dialogai apie miestą Jim Jarmusch “Coffee and cigarettes“ motyvais

Kelyje atsirandančius mano istorijoje reikšmingus miestus aš jaukinuosi lėtai gerdama kavą kavinėse miesto centre, pageidautina – šalia rotušės ar bažnyčios, ir stebėdama jo žmones, užsukančius į miesto prisijaukinimo procese dalyvaujančią kavinę. Madingos ir nemadingos kavinės, įspūdingi ir mažiau įspūdingi miestai, giedras ir apsiniaukęs dangus, skubantys ir neskubantys žmonės bei prisiminimo ar kuo greitesnio pamiršimo verta kava – visa tai atmintyje tampa įspūdžiais ir jausmais, galiausiai pavirsdami ilgesiu ir pasikartojimais kelionių maršrutuose.

Miestas yra nuolat kintantis gyvas organizmas: tarp bažnyčių bokštų ir stiklinių moderniųjų pastatų tarsi įsivaizduojama būtybė besiranganti miesto dvasia diktuoja miestiečių gyvenimų stilių, pokalbių temas ir kalbėjimo stilių. Rodos, prisijaukini miestą, o atvykus į jį po pusmečio prisijaukinimo procesą turi vėl pradėti iš naujo, nes tik pažįstami bažnyčių bokštai išliko išdidžiai nepasikeitę – miesto žmonės, nugirstamos jų istorijų nuotrupos bei kavos skonis kinta dažniau nei manųjų kelionių vektoriai, kelius maršrutais, vedančiais į tikslo stotis, paverčiantys.

Apie ką kalbasi žmonės kavinėse, kuriose visais savo pojūčiais bandau prisijaukinti miestus? – apie orą tiesiogine prasme. Nepriklausomai nuo tautybės, amžiaus ar kitų parametrų, oro temos neišvengia daugelis pokalbių: oras geras, oras bjaurus, amžinas dar neprasidėjusio metų laiko laukimas ir neišsipildžiusios orų prognozės – orų tema padeda užmegzti pokalbį bei puikiai užpildo nejaukias pauzes.

O jeigu žmones, sėdinčius kavinėse prie staliukų, pakeisti jų naudojamais kvepalais? Apie ką kalbasi praėjusio amžiaus populiarieji Jacques Bogart “One Man Show“ su stilingos jaunystės nuotaiką skleidžiančiais Chanel “Coco Mademoiselle“? – tikėtina, “Coco Mademoiselle“ į “One Man Show“ šiltai krepiasi “Tėti“ ir pasakoja apie džiaugsmus ir rūpesčius, “One Man Show“ atlaidžiai šypsantis. O du elegantiškųjų ir pasiutusiai madingų Frederic Malle “Portrait of a Lady“ buteliukai? – dvi draugės, nusipirkusios vienodus kvepalus, nes vienai iš jų patiko kitos kvepalai, tikėtina, ne tik kvepalai ir ne tik dėl jų aromato. O neatpažįstamas citrusais, sodriais prieskoniais ir kelionių vėjais kvepiantys kvepalų buteliukas su grakščias jautraus liūdesio užuominas skleidžiančiais Hermes “Jour d’Hermes“? – pasaulio gyventojas, apie naujus kelionių planus pasakojantis švelnaus liūdesio atstovei, kuri galbūt mielai visas jo keliones ir jį patį į savo trapią sielą uždarytų. Ir kodėl LM Parfums “Hard Leather“ kvepalų buteliukas skleidžia tokią įtaigą net ir tylėdamas vienas? – ar turėtų jis apie ką kalbėtis su Versace “Bright Crystal“?

Vienas mėgstamiausių mano filmų, kurio kai kuriuos epizodus esu žiūrėjusi turbūt tūkstantį kartų ir turbūt dar tiek pat žiūrėsiu, yra Jim Jarmusch “Coffee and Cigarettes“: fantastiškas dialogų filmas su įkvepiančiomis frazėmis, reikšmingomis detalėmis bei atmintyje įstringančiais personažais, kuriuose atpažįsti ir į manąjį miesto prisijaukinimo procesą netyčia patekusius žmones, kai pati tarsi Renee iš “Renee“ epizodo paprastai nedraugiškai vartau ginklų katalogus ir noriu tik kavos, ne dėmesio. (Beje, Renee: ji tikrai kvepia ryškiomis tuberozomis – fatališkai gundančiai, tačiau itin pavojingai.) Susitikdami su miesto ir gyvenimo uždėtomis kaukėmis po eilinio kavos puodelio galiausiai tampame savimi – nepatogiais ir netobulais, miesto dvasiai ir gyvenimui piktdžiugiškai šypsantis pro langus. Nuo to ir prasideda prisijaukinimas bei emocinė priklausomybė – nuo to juodai balto tikrovės pojūčio.

Kai mes, besikvėpinantieji, išgeriame kavą ir pasitraukiame nuo staliuko, vis dar užuodžiami mūsų kvepalų aromatai tęsia savo dialogą, kol išblėsta, arba tol, kol prie staliuko neatsisėda nauji kvepalų buteliukai su naujais kavos puodeliais. Blėstantys kvepalų aromatai pasakoja istorijas apie juos naudojančius žmones ir  aš, kaip koks Jim Jarmusch, visus juos surenku į bendrą miesto, kurį palaipsniui įsimyliu, portretą, kelionių maršrutų vektoriams šį pavasarį kaip pasiutusiems strėlėmis skriejant į visas puses.

p.s. Rūkymas, kava ir kvepalai kenkia Jūsų sveikatai. Gyvenimas ir jo iššūkiai – taip pat. Nesakykite, kad neįspėjau.

Reklama

3 Komentaras

Filed under Bendroji

3 responses to “Parfumeriniai dialogai apie miestą Jim Jarmusch “Coffee and cigarettes“ motyvais

  1. Dieviška nuotaika… gera skaityti. O jei apie Jim Jarmusch “Išgyvena tik mylintys”? Kokie ten kvapai tvyro?

    • Minerva

      Prisipažįstu, “Išgyvena tik mylintys“ nemačiau. Sudominote – įsirašau į pažiūrėtinų filmų sąrašą.

      • Atmosfera nuostabi, kvapų kalba turėtų būti užburianti – naftalinas, kraujas (?), smilkalai. Dukslus ir kitaip erotiškas filmas, tikiuosi, kad įkvėps:)

Komentuoti: Passions of Mind Atšaukti atsakymą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s