Kitokia istorija. Šiame pasaulyje yra vietos senukams.

Keliaudamas po Maljorką balandžio pradžioje pastebi, kad didelė dalis viešbučių gyventojų yra perkopę šešiasdešimtmečio, septyniasdešimtmečio ar net aštuoniasdešimtmečio ribą. Pradžioje šiek tiek nustembi – tokios senjorų koncentracijos Lietuvoje paprastai būdingos tik gydymo įstaigoms ir bažnyčioms, vėliau, suvokdamas, kad atvykai iš iškreipto jaunystės kulto apimtos Lietuvos, imi vertinti tai kaip vertingą pamoką ir pačių senatvei neišvengiamai artėjant.

Port d’Alcudia miesto viešbutyje, kuriame apsistojome kelioms nakvynėms, vis matydavome garbaus amžiaus vokiečių porą: tokie diedukas ir babytė* – kitaip nepasakysi, matant juos itin kukliai apsirengusius turbūt praėjusį amžių mačiusius rūbus, tyliai kalbančius, lėtai judančius ir maloniai besišypsančius visiems užkalbinusiems. Babytė itin silpna, diedukas stipresnis, todėl diedukas savo babyte rūpinasi taip, kad mums, jauniesiems-sveikiesiems, darosi graudu: jie susikibę už rankų kartu eina prie padėklų su maistu ir diedukas kantriai kilnoja po vieną kiekvieną patiekalą, klausdamas babytės, gal ji jo norėtų. Babytė nežymiai linkteli galva. Atnešęs maistą jis padeda babytei atsisėsti, jie valgydami šnekučiuojasi, o pavalgę lėtai išeina babytei rankomis susikabinę. Rodos, stipresnis vėjas juos abu nupūstų, tačiau tol, kol jie kartu, visi vėjai pralaimi. Iš jų tarpusavio elgesio mums, pamiršusiems “gerbk senelį, nes ir pats pasensi“ pamoką, mokytis ir mokytis. Ir žinote ką? – tokių lėtai vaikščiojančių gyvųjų žmogiškumo pamokų Maljorkoje yra daug. 

Tai yra žmonės, gimę Antrojo pasaulinio karo metais ar tarpukario laikotarpiu, kurie visą gyvenimą sunkiai dirbo, kad atstatytų pasaulinio karo nusiaubtą Europą ir padėtų pamatus šiandieniniam Europos gerbūviui. Vieni jų šiandien yra stipresni, kiti – silpnesni, vieni pasiturintys, kiti – mažiau pasiturintys, tačiau visi senatvę oriai išgyvenantys kaip galimybę bendrauti ir keliauti. Neįmanoma nesišypsoti matant “Mundo senior“ programos dalyvius, kurie autobusais keliauja po salą, kartu eina į mišias, mokosi šokti linijinius šokius, žaidžia “Bingo“ ir vakarais šoka taip, kaip mes, jaunieji, nebešokame. Taip, išmanusis kavos aparatas jiems yra iššūkis, tačiau po nėriniuota servetėle, atliekančią seilinuko funkciją, būtinai bus puošnūs karoliai, o net ir rūsčiausias senjoras, dėvintis gerokai padėvėtą sportinį kostiumą, plačiai šypsosis vintažinio rankinuko savininkei šalia prisėdus.

Daugelyje sutiktų senjorų mačiau savo tėvus: garbus amžius ir jam būdingos sveikatos bėdos, sunki pokario jaunystė, aprangos stilius, bendravimo poreikis bei išlikęs pomėgis šokti tarsi sujungia skirtingomis kalbomis kalbančius bendraamžius vokiečius, ispanus ir lietuvius. Kokie senatvėje būsime mes, pasaulį pažinusi ir išsivaikščiojusioji karta? – nežinau, bet labai noriu tikėti, kad plaukams galutinai pražilus aš šoksiu, šypsosiuos, keliausiu, puošiuos ryškiaspalviais karoliais ir vaikščiosiu susikibusi už rankų su savo žmogumi, irgi žylančiu mano akyse. Ir net “Bingo“ žaisti išmoksiu! – tegul tik karai, marai, badai, ligos ir žmonių abejingumas aplenkia.

Šiame pasaulyje yra vietos senukams! Nuo mūsų, dabartinių trisdešimtmečių, priklauso, ar jame užteks vietos ir mums.

valldemossa_kaukes

Valldemossa mieste aptiktas sienos dekoras

* Mano vaikystėje Kaune diedukas ir babytė buvo švelnūs žodžiai, be jokios menkinančios potekstės.

Reklama

2 Komentaras

Filed under Bendroji

2 responses to “Kitokia istorija. Šiame pasaulyje yra vietos senukams.

  1. Kristina

    Pazistamas jausmas uzplusta kiekviena isvykusi atostogoms ar ne is Lietuvos. As negaliu atsizaveti babytem Italijoj , kai jos sekmadieni eina pasivaikscioti istraukusios is spintu tokiu perliuku, eina mazais kulniukais kauksedamos i grindini , geria kava , megaujais pokalbiais . Tiesiog atgaiva akims kai garbaus amziaus zmones megaujasi gyvenimu , puosiasi , nepraranda nuotaikos . O Lietuvoje gaila bet senyvi zmones labai suvarge , labai nepatenkinti, labai saves nemyli , pokalbiai tik apie ligas ir rupescius . juk kaip vertiname save – tokius mus mato ir kiti. Tikiuosi kad musu karta pasikeis , kad ir mes sulauke 70 keliausim , dziugausim , puosimes ir megausimes .

    • Minerva

      Kristina, aš irgi tikiuosi, kad senatvėje, kurios tikiuosi sulaukti, būsime finansiškai pajėgūs, sveiki ir laimingi senjorai – ir tada jau mokysiuosi žaisti Bingo 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s