Latviškoji “Dzintars“ parfumerija arba Kodėl Lietuva neturi savųjų “Dzintars“?

Prisipažinsiu, niekada nesvarsčiau šia tema iki itin intelektualaus pokalbio su vieno lietuviško žurnalo, kuriame daviau interviu, žurnaliste. Kalbėdamos apie parfumerijos istoriją, žmones ir šalis prisiminėme praėjusius laikus su jų kvepalais, o tada iškilo klausimas: kodėl mes Lietuvoje neturime savųjų “Dzintars“ – Lietuvoje gamintų kvepalų, kuriuos būtų naudoję mūsų tėvai ir seneliai? – tema suintrigavo, todėl prisėdau “Dzintars“ istorija pasidomėti bei apie likimus pasvarstyti.

“Dzintars“ kompanijos interneto puslapyje pateikiamoje kompanijos istorija atskleidžia tai, kad dar 1849 metais Rygoje buvo įkurta A.Briger muilo ir parfumerijos gamykla, vėliau greta daugybės mažų parfumerijos ir kosmetikos įmonių, įsikūrė A.Rimeik chemijos gamykla, gaminusi kosmetikos produktus, farmacininko A.Tomberg parfumeriją gaminusi įmonė bei V.Kikert įmonė, gaminusi buteliukus bei purkštukus. Visos šios kompanijos Antrojo pasaulinio karo metais buvo nacionalizuotos ir reorganizuotos į “Sarcana Ausma“ (buvusi A.Briger gamykla), “Metra“ (buvusi A.Rimeik gamykla), “Flora“ (buvusi A.Tomberg gamykla), “Rota“ (buvusi V.Kikert įmonė), kol galiausiai “Flora“ ir “Rota“ buvo likviduotos “Sarcana Ausma“ ir “Metra“ naudai. 1951 metais “Metra“ buvo pavadinta Rygos kosmetikos gamykla “Dzintars“, o 1958 metais į “Dzintars“ buvo integruota ir muilo gamykla “Sarcana Ausma“ – nuo to laiko mes kalbame apie kosmetikos ir parfumerijos gamintoją “Dzintars“, realiai kilusį iš keturių skirtingų šaknų daugiau nei prieš 150 metų.

Tam, kad surasti atsakymą į klausimą, kodėl neturime savo “Dzintars“, pasitelksiu skaičius ir istoriją. 1870-1900 metais daugiau nei 40% Rygos gyventojų sudarė vokiečiai (1897m. surašymo duomenimis Rygoje gyveno 282200 gyventojų), Vilniuje – apie 30 % sudarė lenkai, 40 % – žydai (1897m. surašymo duomenimis Vilniuje gyveno 154532 gyventojai). Ir Lietuva, ir Latvija nepriklausomomis valstybėmis tapo Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu – 1918 metais, tačiau iki Pirmojo pasaulinio karo Ryga buvo svarbiu Rusijos imperijos uostu bei trečiuoju didžiausiu Rusijos imperijos miestu po Maskvos ir Sankt Peterburgo pagal darbininkų skaičių bei teatrų skaičių, pasak visažinės Vikipedijos. Ir jeigu Tarpukario laikotarpiu Ryga buvo nepriklausomos Latvijos sostinė, Lietuvos sostinė buvo Kaunas, ne Vilnius, Vilniui sostine – dėmesio ir traukos centru – vėl tampant tik sovietmečiu.

Didmiestis, uostas, vienas iš didžiausių imperijos miestų pagal teatrų skaičių, kuriame dominuojanti gyventojų dalis – vokiečiai. Priminsiu: 1709 metais J.M. Farina Kiolne įkuria bene seniausią parfumerijos fabriką, kuriame pradėtas gaminti odekolonas – eau de Cologne arba Kiolno vanduo, o 1792 metais W.Muelhens Kiolne pradeda gaminti “Aqua mirabilis“, vėliau pavadintą “Kiolno vandeniu – odekolonu 4711“, sparčiai išpopuliarėjusį vokiečių tarpe kaip asmeninės higienos priemonė. Kitaip sakant, susiklostė visos reikiamos aplinkybės ir sąlygos parfumerijai Rygoje tapti itin aktualiu gaminiu, išlaikiusiu išbandymus istorija ir karais. Mes Lietuvoje neturime savo Rygos – pagrindinio ir bene vienintelio valstybės miesto, kuriame gyvena didžioji dalis šalies gyventojų, kuris yra uostas bei ilgametė kultūros sostinė, o dar ir tai, kad 1918-1941 metais Lietuvos teritoriniai pokyčiai buvo tiesiog dramatiški – “turime Lietuvą, neturime Klaipėdos, neturime Vilniaus, neturime Lietuvos“. Ne, negalėjo Lietuva turėti savo “Dzintars“ kvepalų, kuriuos – lietuviškuosius – sovietmečiu būtų naudoję mūsų mamos ir močiutės, tačiau šiandien mes turime dažnai aplankomą valstybę-sesę Latviją su jos sostine Ryga, Lietuvą ir skirtingus jos miestus bei fantastišką parfumerijos asortimentą, kuriame yra vietos ir “Dzintars“ parfumerijai.

“Dzintars“ parfumerijos asortimente man labiausiai patinka senoji produkcija – kvepalai, kuriuos prisimenu jau daugelį metų. “Rigas cerini“ – “Rygos alyvos“ – vieni gražiausių alyvų kvapo kvepalų kiek apskritai teko uostyti: alyvos, heliotropas ir cinamonas sukuria jaukų, minkštą ir šiltą aromatą, kurį nesunkiai atpažįsti kaip žydinčių alyvų kvapą. Begėdiškai pigūs kvepalai, verti keliskart didesnės kainos. “Ridzinieces noslepums“ – “rygietės paslaptis“ (?) – intensyvūs gėliniai kvepalai iš “gerųjų-senamadiškųjų“ serijos: rožė, našlaitė, pakalnutės, vilkdalgiai ir magnolijos, kadaise ypač patikę mano Mamai, irgi priskirtini “begėdiškai pigūs – pernelyg geri savo kainai“ lentynai. Nesu itin gerai susipažinusi su naujosiomis “Dzintars“ kolekcijomis – mano dėmesiui jų yra tiesiog per daug ir jos per daug vienodos, tačiau tiek, kiek teko išbandyti, tai yra išties geras variantas kokybiškam biudžetiniam kvėpinimuisi, kai svarbu ir kaina, ir kokybė. (“Dzintars“ plaukų priežiūros produktus pažįstu geriau – ir jie tikrai nenuvylė.)

Gerai, kad “Dzintars“ išliko – artėjant alyvų žydėjimo metui aš visada žinau, kokiame kvepalų buteliuke uždarytos manosios alyvos su lašeliu rožinius akinius uždedančiu cinamono ir heliotropo deriniu, kaip ir priklauso gegužės vakarais. Alyvos, pavasaris ir tie jausmingumą skatinantys rožiniai akiniai gegužės vakarais yra gyvenimus keičiantis derinys. Bent trumpai akimirkai, kai prisimerki iš gyvenimo malonumo.

 

Nuotrauka - fragrantica.com

Nuotrauka – fragrantica.com

Reklama

4 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

4 responses to “Latviškoji “Dzintars“ parfumerija arba Kodėl Lietuva neturi savųjų “Dzintars“?

  1. Dalia

    Gal galėtumėte pasakyti, kur galima rasti Vilniuje? Kai tik paskaitau jūsų įrašus, tai taip užsimanau pauostyti viską, ką aprašote.

    • Minerva

      Visų pirma, “Eurokos“ parduotuvėse.

      • Dalia

        Laba vakara, Eurokoese jau buvau. Matyt, kad ne mano kvapai, per daug panašu į rutulinius “kvepaliukus“ , kuriais močiutė kaime patepdavo, kad uodai nekąstų.
        Dabar kaip tik labai intensyviai ieškau pavasarinio- vasarinio kvapo, nes taip ko nors užsinorėjau. Bet minčių nekyla. Taip norėtųsi ko nors arba su avietės prieskoniu, arba apelsino, bet nelabai žoliško, daugiau prieskoniško, nei kartaus nei saldaus (visko po truputį). O labiausiai norėčiau atrasti kvepalus, kurie kvepėtų prieskoniais ir medumi. Kažkada troleibuse prasilenkiau su viena moterimi, kuri taiip skaniai kvepėjo, bet taip ir nespėjau paklaust, kuo kvepėjo.

      • Minerva

        Jeigu norisi medaus ir prieskonių, ieškokite “J.-L.Scherrer II“ – https://minervos.wordpress.com/2012/12/17/ambrozija-gimtadienis-ir-nemirtingumo-paieskos-jean-louis-scherrer-scherrer-2-aromate/
        ir, spėju, Ginestet “Botrytis“ (ypač – šių. Yra Creme de la Creme).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s