Kačiūniškės dvaro kvapas “Odor paradisi“ ir Prusto efektas

Praėjusio amžiaus pradžioje Marselis Prustas (Marcel Proust) savo kūrinyje “Prarastojo laiko beieškant“ itin įtaigiai aprašė man itin patinkančią parfumerijos ir žmogaus sankirtą, vėliau pavadintą Prusto efekto vardu: mūsų užuodžiami kvapai pasižymi ypatinga galia žaibiškai iššaukti prisiminimus ir emocijas, kurias patyrėme vaikystėje. Tarsi laiko mašina užuodžiami kvapai mus nukelia į akimirkas, jau seniai išblėsusias nuobodžiaujančio modernaus žmogaus atmintyje, pasodindami mus prie stalo šalia jau išėjusių artimųjų, aprengdami seniai išaugtais drabužiais ir įpildami į seniai sudužusį puodelį nebeatpažįstamų žolelių arbatos nebeegzistuojančiuose namuose. Mano asmeninė parfumerinė istorija prasidėjo nuo Prusto efekto apraiškų vaikystės kvapams ir istorijoms sugrįžtant į suaugusio žmogaus mintis, esu tikra, daugelio Jūsų, skaitančių šį tekstą, taip pat. Šis tekstas – apie pastarąją Prusto efekto apraišką mano pasaulyje, kelionės į Kauną vertą parfumerijos parduotuvę bei vieno dvaro kvapą, sukėlusį tikrą emocinį nuotykį.

Vieną spalio vakarą užsukau parfumerinio vizito į naują parfumerijos parduotuvę, apie kurios egzistavimą apskritai išgirdau tik prieš keletą valandų iki vizito. Kauno Hypermaximoje, esančioje Savanorių prospekte, tyliai ramiai atsidarė “Scent Bar“ – nišinės parfumerijos parduotuvė, apie kurią itin mažai kalbama ir itin mažai žinoma. Nišine parfumerija šiandien Lietuvoje jau nieko nebenustebinsi, tačiau “Scent Bar“ pozityviai nustebina lietuviškumu – būtent šioje parduotuvėje prekiaujama lietuvių sukurtais kvapais: Aisčio Mickevičiaus “FumparFum“, Eglijos Vaitkevičės “Nymphe Parfum“, įžymusis “Lietuvos kvapas“ bei puikiosios Geraldos “Miško terapija“ žvakės. Pirmasis šiek tiek skeptiškas įspūdis, kad panašų interjerą jau esu mačiusi kitoje parduotuvėje, susilpnėjo parduotuvėje apsidairius – šviesi mediena, drąsi parduotuvės idėja, veidrodinis pasaulio žemėlapis ir Lietuvos miškų instituto mokslininkės S.Kuusienės mėgintuvėliuose pražydintos klonuotos rožės man labai patiko: dėl šios parduotuvės verta atvažiuoti į Kauną ir iš parfumeriniu dėmesiu išlepintos sostinės bent jau iš smalsumo išbandyti lietuvišką produkciją. “Scent Bar“ asortimente visokių įdomybių nestinga, tačiau mane pirmojo vizito metu labiausiai sužavėjo aromatas, kurį vadinti tiesiog kvepalais yra neteisinga, nes tai daugiau nei kvepalai, tai – praeitis, tikėjimas, emocijos ir nuojautos, uždarytos kvepalų buteliuke: “Odor Paradisi by Kačiūniškės manor“ – kvapas, kuriuo galėtų kvepėti įsivaizduojamas rojus arba Kačiūniškės dvaras seniai praėjusiais laikais.

6 kilometrai. Pusantros valandos lėto ėjimo pėsčiomis arba kelios minutės važiavimo automobiliu. Toks atstumas ir laikas skiria mano vaikystės istorijų lopšį ir Kačiūniškės dvarą ant Nevėžio kranto. Šis pavadinimas lyg vaiduoklis iškyla atmintyje iš vaikystėje girdėtų Močiutės pasakojimų nuotrupų, tačiau mano keliai iki šiol niekada nepasuko šio dvaro link pravažiuojant visai netoli iki skausmo pažįstamu keliu. “Scent Bar“ parduotuvėje pamačius juodo matinio stiklo buteliuką su užrašu “Odor paradisi by Kačiūniškės manor“ aplankė beprotiškai stiprus garsinis dežavu efektas lyg seniai išėję artimieji šio dvaro vardą tartų kažkokioje vaikystės istorijoje: tada dar nežinojau, kad viso labo 6 kilometrai daugybę metų skyrė Kačiūniškės dvarą nuo mano istorijų lopšio, vos keletui akimirkų skiriant mane nuo emocinio sukrėtimo.

426573_527079060658924_674653464_nKačiūniškės dvaro kvapą “Odor paradisi“ – “Rojaus kvapas“ – sukūrė Aistis Mickevičius (“FUMparFUM“). Kvapo kompozicijoje – svarainis, ajeras, serenčiai (tas rudai auksinio rudens spalvos gvazdikėlis-tagetė, puikiai pažįstamas kiekvienam mūsų), bičių vaškas, juodieji serbentai. Pirmas aromato įkvėpimas ir Prusto efektas visa apimtimi! – mano vaikystė! Tas ajeras, kuriuo vasaromis kvepėdavo kiekvienas Močiutės kepamos duonos kepalas vos už 6 kilometrų nuo Kačiūniškės, ir tas svarainis, kuriuo kiekvieną rudenį kvepėdavo mano vaikystės namai Kaune! Apskritai, ajero ir svarainio aromatai yra šiek tiek panašūs – abu sukelia vėsos pojūtį, abu sultingai rūgštūs, abiejų aromatas yra itin svaiginančiai intensyvus, o serenčiai “Odor Paradisi“ aromate ajero ir svarainio rūgštumą paryškina savitu kartumu. Vėsus gaivumas, intensyvi aromatinė žaluma, sultingas vaisių rūgštumas su didžiuliu šviesaus įkvėpimo užtaisu, visą apsnūdimą ir nuobodulį išblaškančiu. Jeigu būčiau poetas, šiais kvepalais kvėpinčiausi intelektualių eilėraščių apie lietuviškąjį idealizmą rašymui.

Bendras įspūdis apie “Odor Paradisi“ – būtent šiuos kvepalus aš pavadinčiau Lietuvos kvapu: rojus, suvokiamas kaip šviesos sklidina vieta, praėjusių laikų didybė, didžiulės emocijos, sukeltos Prusto efekto, ir labai malonus aromatas, kuriuo kvėpinčiau ne odą, bet namus, kai emocijos technologijų amžiuje sudyla. Ant odos “Odor Paradisi“ kvepia gerai – išbandžiau, patiko, tačiau šis kvapas turi sklisti erdvėje ir veržtis pro atvirus langus kaip vėsių lietuviškų namų, dvarų ir rūmų – tikrai ne trobų, kuriuose gimsta pačios gražiausios istorijos, kvapas. Nusiteikite kelionei laiku ir pačioms geriausioms emocijoms. Ašaroms dėl prisiminimų stiprumo ir gerumo? – tikėtina.

Aisti, nusiimu skrybėlę prieš aromato kūrėją – net ir be ištikusio Prusto efekto, tai yra labai gražus kūrinys su tokiu inteligentišku lietuviškumo užtaisu, niekaip neprimenančio Rumšiškių etnografinio muziejaus, kokio dar neteko sutikti. Lina, džiaugiuosi Jūsų veikla ir tikėjimu jos prasmingumu! Atrodo, tai yra tik vieno dvaro istorija, o iš tikrųjų – visi mes į ją įsipynę taip atpažįstamu klestėjimo-nuopolio-vilties pakilti motyvu: tarp pragaro ir rojaus, tarp realybės ir svajonės, tarp vaikystės ir dienos, kai galbūt belsimės į rojaus vartus ir tikėsimės, kad mums bus pelnytai atidaryta.

Privaloma išbandyti. “Odor Paradisi by Kačiūniškės manor“ – “Scent Bar“ Kaune, Savanorių pr. Hypermaximoje.

"Scent Bar", Kaunas

“Scent Bar“, Kaunas

Reklama

4 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

4 responses to “Kačiūniškės dvaro kvapas “Odor paradisi“ ir Prusto efektas

  1. Eglė

    Visada turėjau savo mintyse sukūrusi rojaus kvapą. Suintrigavo Aisčio rojaus interpretacija (vėsa ir kartumas).
    P.S. Nors Hypermaximoje apsiperku kas dieną, tačiau apie naujus kvepalų namučius nežinojau… tikiuosi, ten atrasiu kažką individualaus, neįprasto ir nekasdieniško!

  2. Galvojau, koks gi turėtų būti Lietuvos kvapas. Ir bandžiau sudėliot jį mintyse, iš visų ajerų, kmynų, krapų, geležinkelio bėgių, grikių, šieno ir senų knygų. Ajeras ir svarainis, be abejo, buvo natų sąraše. Svarainis netgi vienas maloniausių prisiminimų man (seneliai gamina iš jų sirupą). O dabar žiūriu, kažkas jau įgyvendino tai, ko nesitikėjau. Va čia tai geras.

    Lietuviškiausias kvapas man vis dar yra ant žemės nukritę medžių lapai. Gal kas nors kur nors įgyvendins ir tai.

    • Minerva

      …ir dar taip gerai įgyvendino! Išbandykite esant galimybei, tikrai rekomenduoju.

      Nukritusių lapų kvapas – seni geri Kenzo “Kashaya“ kvepalai, kuriuose daug rudeninio liūdesio. Nelietuviški, bet ruduo juose toks lietuviškai gilus, kad aš jais kvėpintis negalėjau – dėl to rudens gilumo.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s