Naujas žvilgsnis į odekoloną: praktika, eksperimentai ir atradimai

Šį pavasarį Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė žinutė apie tai, kad lietuviai pirmauja pasaulyje pagal odekolono sunaudojimą, daugiau nei 90 procentų jo tiesiog išgerdami. Nenuostabu, kad po tokios žinutės bei nepatraukliai keisto žmonių potraukio gerti viską, kas sudėtyje turi alkoholio, odekolono kaip kūno priežiūros priemonės reputacija Lietuvoje žlugo galutinai, nes ilgaamžių odekolono naudojimo tradicijų pagal paskirtį, kurios būtų stipresnės už prieštaringą jo reputaciją, šiuo metu Lietuvoje tiesiog nėra, o su tokia šio kvepiančio produkto reputacija, kokia yra dabar, tradicijų tikriausiai ir nebus.

Neseniai apie odekolono naudojimą diskutavau su Lietuvoje jau kelerius metus gyvenančia argentiniete, niekaip nesuprantančia, kodėl lietuviai taip nemėgsta praustis, skalbti rūbų ir vaikšto tikrai ne švara dvelkiantys. Iš viso ilgo pokalbio apie tradicijų ir įpročių skirtumus mane labiausiai sudomino pašnekovės pasakojimas apie jos šeimos kūno priežiūros įpročius: kiekvienas šeimos narys nuo vaikystės turėjo savo odekoloną – mergaitišką, berniukišką, vyrišką, moterišką – visiems pagal amžių ir pomėgius, tačiau visų amžiaus grupių odekolonuose dominuodavo citrusiniai kvapai. Odekolonu buvo apšlakstomas kūnas išsimaudžius duše – aromatas suteikdavo gaivos ir maloniai vėsindavo: tai buvo tokia pat įprasta kūno priežiūros priemonė kaip šampūnas ar dušo želė.

Vokietijoje “Kiolno vandens“ (vok.k. 4711 Echt Kölnisch Wasser ) naudojimas taip pat yra sena tradicija – jaunosios vokiečių kartos atstovai, su kuriais apie “Kiolno vandenį“ diskutavau praėjusią žiemą, prisimena, kad šį odekoloną kūno priežiūroje ar buityje naudojo jų mamos ir močiutės, o itin gausi įvairių kūno priežiūros produktų bei modernių šio odekolono interpretacijų pasiūla Vokietijos parfumerijos parduotuvėse leidžia spėti apie šio produkto aktualumą ir šiandien. Kaskart susidūrus su tokiomis istorijomis apie odekolono, kvepalų ar kitų kūno priežiūros produktų naudojimo tradicijas vis skaudžiau suprantu, kad tai, kas kitose šalyse yra savaime suprantami dalykai, Lietuvoje yra arba naujovės, arba dėl istorinių ir socialinių aplinkybių iškreiptos buvusių tradicijų interpretacijos. Tarpukario Kaune “Sanitas“ gamino ir odekoloną, ir vežetalį, ir keistąjį eau de quinine, tačiau istorinės aplinkybės šiuos dalykus iš bendrosios mūsų atminties tiesiog ištrynė – taip odekolonas tapo vidinio vartojimo produktu, o mes pirmaujame pasaulyje pagal šio produkto suvartojimą tikrai ne pačiame geriausiame kontekste. 

Jeigu išmokome virtuoziškai naudotis rytietiškomis valgymo lazdelėmis, žinome, kad derinti rankinę ir batus yra nebemadinga, o namus įsirenginėjame skandinavišku ar Provanso stiliumi, suvokdami šių stilių skirtumus, reiškia, galime ir odekolono naudojimo tradicijas atrasti iš naujo, pažvelgiant į jas nauju žvilgsniu. Iš praktikos drąsiai sakau: odekolonas yra puikus universalus produktas, nepelnytai pamirštas lietuvių namuose. Šiai vasarai įsigijau optimistiniais citrusais kvepiantį L’Occitane “Eau Universelle“ 300 ml talpos odekolono butelį (žodis “buteliukas“ prie tokio kiekio nedera) ir eksperimentuoju jį naudodama įvairiais išgirstais-perskaitytais-prisimintais būdais. Keletas praktinių odekolono naudojimo idėjų, kurios man itin patinka:

  • Išsimaudžius dar drėgną kūną apipurkšti ar apšlakstyti odekolonu. Kvepalų debesies efekto tikrai nebus, o maloni aromatinė vėsa garantuota. 
  • Lašelį odekolono įpilti ar įpurkšti į lyginimui skirtą vandenį. Dėmių ant audinių nelieka dėl itin mažos parfumuotų dalių koncentracijos, o išlyginti rūbai maloniai kvepia. 
  • Kambario kvėpinimas odekolonu. Vienas-du purkštelėjimai – to per akis maloniam namų kvapui.
  • Odekolonu papurkšti delnus ir patrinti rankas tarsi jas plaunantis. Poveikis – tarsi drėgnos citrusinės servetėlės, skirtos rankų valymui ir odos atgaivinimui. 
  • Kvepianti nosinė – geras ginklas prieš nemalonius aplinkos kvapus. Ne dujokaukė, tačiau uoslę ir emocijas, esant reikalui, apsaugo tikrai gerai. 
  • Odekolonu galima apipurkšti patalynę, tik citrusiniai kvapai žvalina – patikrinta praktikoje, todėl šiai funkcijai rekomenduočiau, pavyzdžiui, levandas ar gėlinius kvapus. 
  • Uodų įgėlimo vietą patepus odekolonu greičiau praeina niežėjimas ir patinimas. 
  • Karštu oru odekolonas yra vienas geresnių produktų, skirtų kvėpinti nuo Saulės uždengtas kūno vietas, pavyzdžiui, vadinamąjį Saulės rezginį. 

Tai, kas svarbu prieš įsijungiant į odekolono naudotojų gretas: ne kiekvienas odekolonas yra universalus produktas – odekolonais šiandien yra vadinami ir vyrams skirti kvepalai, ir nedidelę parfumuotų dalių koncentraciją turinčios kvepalų versijos, ir panašiai. Lietuvoje tų universaliųjų odekolonų mačiau tik L’Occitane, “Visokių daiktų krautuvėlėje“ tarp Parfums de Nicolai produktų ir Yves Rocher parduotuvėse, arba, žinoma, nebrangūs odekolonai, kurių yra nebrangios parfumerijos prekybos vietose, jeigu stereotipai nėra stipresni už jūsų drąsą ir smalsumą. Bendras universaliųjų odekolonų bruožas – ne tik įprasto dydžio (50-100 ml), bet ir didelės talpos buteliukai, paprastai nepurškiami, kartais turintys pridedamus purkštukus, trumpai išliekantis kvapas, kuriame dominuoja citrusai arba aromatinės žolės. Tai, kad jų kvapas išlieka trumpai, yra visiškai normalu – taip turi būti: odekolono funkcija nėra ilgalaikis kūno iškvėpinimas, parfumuotų dalių jame vos pora procentų, tačiau pojūčių atgaivinimui ar švelniam pasikvėpinimui – geras pasirinkimas. Ar odekolonas taps kasdieniniu produktu mano namuose, tikrai dar nežinau – tai galėsiu pasakyti tik didįjį “Eau Universelle“ butelį sunaudojusi, tačiau bent kol kas tas saulėtų citrusų aromatas, švelniai dvelkiantis nuo delnų, kai rašau šį tekstą, yra tikras malonumas. 

FreshLemonSplash

Reklama

7 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

7 responses to “Naujas žvilgsnis į odekoloną: praktika, eksperimentai ir atradimai

  1. sw

    Iš tiesų, kaip gaila, kad odekolonas Lietuvoje dažniausiai suvokiamas geriamajame kontekste. O aš štai su nostalgija prisimenu sovietiniais laikais tėvo po skutimosi naudotą Dzintars fabriko konjako spalvos odekoloną “Ridzinieks“ (arba “Rižanin“)tokiame storo stiklo aukštame flakone. Mėginau ieškoti dabar, bet nesėkmingai, turbūt nebegaminamas. O gal esat kur užmatę?

    • Minerva

      SW, senokai nemačiau tokio odekolono, bet jeigu prekyboje yra “Taina ryžanki“ (ar kaip jis ten), tai galbūt ir šis bus? – Pasidairysiu esant progai.

  2. Labai įdomu ir pozityvu. Norisi turėti gero odekolono, ypač karštomis dienomis… Atostogaudama Turkijoje, stebėjau kaip vietiniai gyventojai naudoja paprastus, pigius citrininius odekolonus. Jų ten pilna kiekvienoje parduotuvėlėje, būtina prekė pačiame mažiausiame kioskelyje. Citrusiniai populiariausi, kaip Jūs, Minerva, ir minėjote. Tai ne tik kvėpinimosi, rytinio ritualo dalis. Jie dažnai turi tokio odekolono su savimi – rankinėje, kišenėje. Apsišlaksto nuplautas (arba ne, jei vandens tiesiog nėra) rankas, užpila ant delnų ir lengvai suvilgo veidą. Atgaivina odą, nes garuodamas toks odekolonas maloniai vėsina. Pietų šalyse svarbi tokių įpročių labai žemiška praktinė pusė – rankų dezinfekcija. Kaip taisyklė, odekolonai stipriai spirituoti. Mūsų, šiaurės kraštų gyventojų, odos dažniausiai sausesnės, mažiau riebaluojasi, greičiau sausėja, ne visi gali gausiai laistytis odekolonu.
    Nežinau, ar lietuviai tokie dideli nevaleikos. Visokių yra. Manau, kad mes kitataučiams kitaip kvepiame. Svetimu, nepriimtinu kvapu, kurį jie lengvai atpažįsta. Be abejonės, Lietuvoje tenka sutikti asmenų, nuo kurių dvelkia tikrai ne rožėmis… Nesilankiau Argentinoje, bet ko gero ten tam tikrų socialinių sluoksnių gyventojai, ypač mums, kvepėtų taip pat neskaniai. Žmogaus kūno kvapas priklauso ne tik nuo higienos, bet ir nuo mitybos įpročių.

    • Minerva

      Ramute, dėl tų nevaleikų. Kaip gyvenanti Kaune ir dažnai važinėjanti viešuoju transportu bei besilankanti įvairiose įstaigose ar renginiuose, galiu drąsiai teigti: jų yra siaubingai daug. Ir tai nėra tik socialiai rizikingų grupių atstovai – tuo ir stebiuosi bei pritariu savo pašnekovei dėl lietuvių higienos įpročių.
      Apie skirtingus kitų tautų ar rasių odos kvapus rašyti teksto nedrįstu dėl politinio korektiškumo priežasčių, nors man asmeniškai kelionėse po užsienį ar bendraujant su užsieniečiais tai yra viena įdomiausių aromatinių patirčių. Mes tikrai kvepiame skirtingai! – ir kvepalai čia niekuo dėti.

  3. sw

    Kalbant apie Turkiją, tai man įsiminė toks ritualas ilgo nuotolio autobusuose, raižančiuose visą šalį: ten per saloną periodiškai praeina stiuardas su Ramutės minėtu ctipriai kvepiančiu “citrusiniu“ odekolonu, ir visiems pageidaujantiems papurškia į rieškučias- atsigaivinimui, dezinfekcijai. Nesiimdama vertinti kokybės, pasakysiu- miela serviso smulkmena.

  4. Atgalinis pranešimas: Odekolonas į kelioninį krepšį: “Le Couvent des Minimes” | Minervos Blog'as: Įkvėpimai

  5. Gita

    kvapų namuose Aromata įsigijau levandų odekoloną.Labai norėčiau išgirsti jūsų komentarą apie šį kvapą,nes jie sukurti Lietuvoje ir autorystė priklauso Aromata vadovei.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s