Prieblandos metas arba Guerlain „L‘Heure Bleue“ ir permainų nuojautos

Yra toks dienos metas, kai ant vieškelių nusėda dienos dulkės, nuo daiktų ilgesingai tįsta šešėliai, o dieną aiškiai matyti vaizdai, rodos, išblėsta, nesaugią painiavą mintyse ir jausmuose sukeldami. Gęstant dienai apima keisti jausmai: nepaaiškinamas ilgesys ir didžiulė nuojauta, kad kylančioje prieblandoje yra kažkas, ko tu dar nesuvoki, bet jauti, kad jis tikrai yra – geras ar blogas, artimas ar tolimas, bet jau nujaučiamas ir neišvengiamas. Būtent vakaro prieblandoje praeities nostalgija ir ateities nuojautos prisiartina prie žmogaus sielos – tą mėlynąją valandą, kai diena virsta naktimi, o žvaigždės danguje dar neįsižiebę…

1912 metais prieblandos buvo ypatingos: Europoje jau buvo galima nujausti karo grėsmę, nors niekas neįsivaizdavo, kad tas nujaučiamas karas bus Pirmasis pasaulis karas, visiems laikams pakeitęs pasaulio ir karų istorijas. Galbūt tokiame Europą apėmusiame nuojautų kontekste ir buvo sugalvotas pavadinimas Guerlain kvepalams „L‘Heure Bleue“ (Mėlynoji valanda), nujaučiant, kad pasaulis po kylančios prieblandos nebebus toks, koks buvo iki tol, o parfumerijos pasaulis po „L‘Heure Bleue“ sukūrimo nebebus toks, koks buvo ištisus amžius. (Turbūt negalėjo būti tinkamesnio pavadinimo kvepalams, kurie jau 98 metus išlieka vieni ypatingiausių kvepalų parfumerijos istorijoje.)

„L‘Heure Bleue“ priskiriami rytietiškiems-gėliniams kvepalams, nors aš mielai išskirčiau papildomą dulkėtų-pudrinių kvepalų klasifikaciją: pradinės natos – anyžius ir bergamotė; vidurinės – rožė ir gvazdikas (gražioji parfumerinė santuoka!), tuberoza, našlaitės ir apelsinmedžio žiedai, bazinės natos –vanilė, muskusas, heliotropas, vilkdalgis, tongapupės ir benzoinas. (N.B. bazinės natos šiek tiek skirtingai aprašomos skirtinguose šaltiniuose, tačiau dėl tongapupių, benzoino, vanilės ir vilkdalgio sutariama daugmaž visur). Šie kvepalai leidžiami EDT, EDP ir PP versijose, kurios tarpusavyje, mano nosies nuomone, skiriasi visų pirma temperatūros pojūčiu – EDT gali atsiskleisti šalčiu, PP – šilumos smūgiu. Kartu su septyneriais metais vėliau išleistų „Mitsouko“ buteliuku „L‘Heure Bleue“ buteliukas primena kareivėlį, todėl šie kvepalai dažnai ir siejami su karo nuojautos kvepalais – „L‘Heure Bleue“ su karo užuomazgomis, „Mitsouko“ – su karo pabaigos pasekmėmis.

Apibūdinti „L‘Heure Bleue“ nėra paprasta: šie kvepalai savyje talpina šaltį ir šiltą jaukumą, pudrines dulkes ir skaidrumą, švelnumą ir aštrumą – išties tikras prieblandos metas, kai visi pojūčiai susimaišo ir dėl nieko nebesi tikras. Mano preferencijos – EDT versijai: saikingas pudriškumas ir elegantiškai jauki vėsa su gėlių užuominomis, palaipsniui sušylanti ir jaukiai nusėdanti ant kūno. Kartu su „Apres L‘Ondee“ tai yra tie Guerlain kvepalai, kuriuos norėčiau visada turėti savo gyvenime kaip tam tikrą stabilumo užuominą – kad yra dalykų, kurie laikui nepavaldūs.

Beje, netolimas Guerlain „L‘Heure Bleue“ giminaitis, nepelnytai nuvainikuotas dėl politinių dalykų – Novaya Zaria „Krasnaya Moskva“. Aklai lyginant Guerlain „L‘Heure Bleue“, „Mitsouko“, Coty “L’Origan“ ir Novaya Zaria „Krasnaya Moskva“, tikėtina, kad visus šiuos kvepalus priskirtumėte tai pačiai kūrėjo rankai – ir jokio paradokso ar sąmokslo teorijos čia nebūtų: didysis paradoksas yra nebent dabartinis „Raudonosios Maskvos“ ir Guerlain senųjų kvepalų kainų skirtumas.

Ir visgi „L‘Heure Bleue“. Jeigu šiuos kvepalus apibūdinti muzika, tai turbūt būtų Phillipe Jaroussky – kontratenoras, atgaivinęs pasaulyje baroko muzikos populiarumą, savo svaiginančiai aukštu balsu atliekantis rodos, neįmanomus, kūrinius, ir jo atliekamas kūrinys „L‘Heure Exquise“. Jeigu tai būtų poezija, tai būtų Lordas Baironas (Lord Byron) ir jo puikusis „It is the Hour“ – XIX a. pradžioje rašytas eilėraštis apie prieblandą. Jeigu reikėtų nusakyti šių kvepalų reikšmę mano gyvenime, sakyčiau, kad „Mėlynoji valanda“ mano kvepalų spintoje ir ant mano odos tada, kai mano pasaulį krečia permainos, primena, kad po prieblandos neaiškumo ir nakties šmėklų rytas visgi išaušta, leidžiantis patirties dulkėms sieloje (arba pelenams ant žilstančių plaukų) ramiai nusėsti…

Reklama

8 Komentaras

Filed under Guerlain, Informacija apie kvepalus

8 responses to “Prieblandos metas arba Guerlain „L‘Heure Bleue“ ir permainų nuojautos

  1. vėja tėja

    Gėda sakyt, nei L’Heure Bleue, nei Vol de Nuit nesu uosčiusi. Na, neužtikau pakeliui. Tik subjektyviai įsivaizduoju, kad mano yra – prieblandos, o mamai norėčiau padovanot, su visom literatūrinėm konotacijom, Vol de Nuit.

  2. klevo lapas

    Vėja tėja, pauostyk būtinai, o gal net sutiksi konsultantę, kuri pati jais kvepinasi, tai tuomet mini paskaitėlė apie Guerlain kvapus lauks neišvengiamai 🙂

    • Baraka

      Jei tarpdury tuo metu stovėtų ponas Benas, gal ir išsivystytų kokia paskaitėlė apie Guerlain , bet tos konsultantės nelabai šita firma domisi ir dėl to daug ką praranda 🙂
      Man L’Heure Bleue yra vieni iš tobulai savo pavadinimą atitinkančių kvepalų ir šiaip daug gero apie juos galiu pasakyti. O dėl Krasnaya Moskva vertėtų paklausti savo mamų ir močiučių , vat tada savom ausim galima išgirsti visus politinius- kvepalinius argumentus, kodėl tarkim panašaus išraiškingumo Opium yra labai vertingi, o šie atspindi tik kažkokį praeitą etapą. Aš manau, kad šie kvepalai ne dėl savo kaltės liko tik paeito laiko simboliu, tuo tarpu Heure Bleue dabar prskiriami prie amžinos vertės kvepalų .O gal čia kalti rusų ir prancūzų mentaliteto skirtumai ? Beje, ar šiuo metu kur nors galima rasti Krasnaya Moskva kvepalų ?Ar išdrįsčiau jais kvėpintis, abejoju, bet pabandyti labai smalsu 🙂

      • Minerva

        Baraka, Eurokos parduotuvėse – už maždaug 30 lt rastum berods 30 ml tikrų kvepalų “Krasnaya Moskva“… Kokybė puiki.

  3. Atgalinis pranešimas: Pamirštasis įkvėpimo šaltinis arba M.K.Čiurlionio metams prasidėjus | Minervos Blog'as: Įkvėpimai

  4. Fema

    Labai reikia man šių kvepalų jau ilgai. Paskutinis lašas E.M.Remarko “Trijų draugų“epizodas, kai pagrindinis veikėjas stato už žirgą ir laimi nemenką sumelę. To žirgo vardas buvo L’ heure bleue.

    • Minerva

      Puikumėlis! – neprisimenu šio epizodo, tačiau tas “nemenkos sumos laimėjimas“ tikrai patinka 🙂

Komentuoti: Fema Atšaukti atsakymą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s