Parfumerinės trejybės istorija arba Tai, ko nežinojote apie odekoloną “Trojnoj“

…Mano sovietinės vaikystės laikais visi vyresnio amžiaus vyrai kvepėjo labai panašiai: muilo putomis šepetėliu išteptą barzdą jie atsargiai skusdavo vienašmeniais peiliukais (“britvomis“, jeigu jau vardinti daiktus tikraisiais vardais), o nusiskutę būtinai barzdą apšlakstydavo odekolonu, kurį galėdavai identifikuoti labai paprastai – arba “Gvazdikas“, arba “Šipras“, arba “Trojnoj“. Mano senelis Kazimieras visada turėdavo bent vieną odekoloną, kuriuo ne tik barzdą tepdavo, bet ir skaudamus sąnarius įtrindavo, suskilusią odą juo gydydavo bei žaizdas dezinfekuodavo – ir kvepėdavo mano vaikiškai uoslei pasiutusiai gerai, ypač, jeigu tai būdavo odekolonas “Gvazdikas“, bet tik, ginkdie, ne “Šipras“, kurio kvapo niekaip nesupratau – na, kas gi gali savo noru kvėpintis tokia aromatine kartybe?

Anais laikais “Trojnoj“ paskirtis mano tėvų šeimoje buvo ne parfumerinė, bet griežtai medicininė – net ir uodus atbaidyti jis kuo puikiausiai tikdavo, ką teko išbandyti ir savo kailiu. Neišvaizdus stiklinis buteliukas su paprasčiausia etikete ir skandalinga reputacija buvo dažnos sovietinės šeimos vaistų spintelėje – šis produktas buvo taip plačiai paplitęs, kad apie jo universalumą legendos sklandė: “ir vidiniam vartojimui tinkamas, ir parfumeriniam, ir išoriniam vartojimui – tik dantų neataugina“, kaip šaipydavosi sovietmečio medikai, eilinio “Trojnoj“ gerbėjo medicinos įstaigoje sulaukę. Daugeliui iš mūsų, gyvenusių anos santvarkos laikais, “Trojnoj“ taip ir pasiliko anuose laikuose kaip Anapilin išėjusių senų žmonių aromatas, kurio kvapo šiandien jau nebeprisimename. O ir prisiminti nenorime – juk “Trojnoj“ šiandien siejamas su priklausomybe nuo alkoholio, užribio žmonėmis ir amžinuoju nepritekliumi.

Istorija yra subjektyvus dalykas: žmonių atmintis yra linkusi istoriją iškreipti ir suinterpretuoti taip, kaip nugalėtojams yra patogiau. “Trojnoj“ istorija taip pat gali būti priskirta subjektyvių istorijos paradoksų atvejams. Jau rašiau, kad Tarpukario “Sanitas“ gamino odekoloną “Tripple“: kuo daugiau gilinuosi, tuo akivaizdžiau, jog tai išties buvo lietuviškasis “Trojnoj“ – odekolonas, pasižymintis parfumerinėmis ir gydomosiomis savybėmis kaip buvo įprasta visoje Europoje. Ir niekaip tai nebuvo sovietmečio kūrinys, na, niekaip – kad ir kaip mūsų istorinė atmintis jį sietų su tėvų ir senelių jaunyste.

Beje, su politika “Trojnoj“ siejasi visiškai tiesiogiai, tik sąsajos yra maždaug 150 metų ankstesnės nei mes įsivaizduojame: po stebuklingojo Farinos “Kiolno vandens“ – “Kolnisch wasser“ arba “Eau de Cologne“ – išpopuliarėjimo visoje Europoje imperatorius Napoleonas XIX a. pradžioje įsakė paviešinti odekolono sudėtį. (Įdomu: tuomet odekolonui buvo priskiriamos visos stebuklingosios savybės: ir lengviau gimdyti jis padeda, ir nuo epidemijų saugo, ir skrandį gydo, ir sąnariams padeda.) Tam, kad išsaugoti odekolono pagaminimo paslaptį, odekolonas buvo paskelbtas ne medicinine, bet parfumerine priemone, į jo sudėtį įtraukiant šventąją parfumerinę trejybę – citriną, bergamotę ir neroli (karčiavaisio citrinmedžio žiedus). Būtent nuo šios parfumerinės trejybės ir prasideda “Trojnoj“ ar “Tripple“ tipo odekolonai, kurių atmainų galima rasti ir moderniojoje parfumerijoje.

Carinėje Rusijoje “Trojnoj“ gamino H.Brokar parfumerijos fabrikas, kuris po revoliucijos ir fabriko nacionalizacijos buvo pervadintas į “Novaya Zaria“. Iki XX amžiaus vidurio “Trojnoj“ buvo gaminamas tik iš natūralių medžiagų – aromatinių žolių ir spirito, tačiau ir sintetinės sudėtinės dalys “Trojnoj“ vartojimo nepakeitė – vaistas nuo visų ligų jis buvo iki pat santvarkos pokyčių. Šiandien “Trojnoj“ gaminamas Kazanėje, fabrike “Aromat“: į klasikinę “Trojnoj“ sudėtį dar įtrauktos ir spygliuočių, muskuso, santalmedžio natos. Šiandieninis “Trojnoj“ kvepia šiek tiek kitaip nei mano vaikystės laikais, bet vis tiek – pauostyti vardan istorijos yra tiesiog privaloma.

Sąžiningai, man “trejybinis“ aromatas tikrai patinka. Intensyvūs kartūs citrusai ir aromatinės žolės, kokius atpažįstu ir tokiuose mieluose bei istoriškai reikšminguose odekolonuose kaip Guerlain “Imperiale“. Vadinkite mane senamadiška, bet Šerlokas Holmsas, Erkiulis Puaro ar aukšto rango Tarpukario Lietuvos karininkas tikrai nekvepėjo Paco Rabanne “One million“ – tikėtina, kvepėjo “trigubu“ odekolonu, pasižymėjusiu  ir kvapu, ir teigiamu poveikiu odai. O tai jau istorija. Ir jos nesuklastosi 🙂

Reklama

6 Komentaras

Filed under Bendroji, Informacija apie kvepalus

6 responses to “Parfumerinės trejybės istorija arba Tai, ko nežinojote apie odekoloną “Trojnoj“

  1. R

    o,zinokit, kai studijavau teatrini grima, virdavom plaukus vandens ir Troinoi virale 50/50 🙂 juos veliau naudodavom visokiem usam ir pan “megzti“. tik neklauskit kodel. taip reikejo ir viskas :))

  2. Jolita

    Kaip įdomu skaityti, labai labai ačiū 🙂

  3. mlp

    tikrai,labai idomu suzinot tokio dalyko istorija-niekad nepagalvojau,kad jis pasirodo,netgi senesnis,nei as maniau:))
    aciu uz tokius idomius pasakojimus:)

    • Minerva

      Visada džiaugiuosi, jeigu galiu ką nors įdomaus papasakoti! – dėkui, kad skaitote 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s