Apie Mėlynąją suknelę, dideles viltis ir Yves Rocher “Nuit d’Orchidee“ kvepalus

…Kai tau septyniolika, visas pasaulis atrodo lengvai užkariaujamas, pavasarį žydintys sodai, atrodo, žydi ryškiausiai ir kvepia svaigiausiai, o gegužės naktimis žvaigždės, rodos, yra ranka pasiekiamos ir visos svajonės bei viltys, rodos, pildosi savaime… Mano septynioliktoji gegužė buvo beprotiška: ruošimasis abitūros egzaminams, už lango išdavikiškai čiulbant lakštingaloms, galvoje besisukančios mintys apie tai, ar teisingai renkuosi trečią geriausią variantą iš širdžiai artimiausiųjų profesijų ir toks keistas atsakomybės už sprendimus jausmas, kuris virpino širdį: iki pilnametystės dar daugiau nei pusmetis, o jau turi rinktis ir elgtis kaip suaugęs… Tik, kai tau septyniolika, visa tai atrodo kur kas paprasčiau nei plaukams pražilus, todėl septynioliktąjį pavasarį aš gyvenau kelių, kurie neabejotinai nuves į sėkmę, nuotaikomis – ir buvau beprotiškai laiminga…

…ir dar beprotiškai graži, nes Mama pasiuvo ilgą plačią mėlyną suknelę su baltais taškeliais – visiškai nemadingą, bet garbanotai tamsiaplaukei pasiutusiai tikusią. Tai buvo paskutinė Mamos siūta suknelė man – visą vaikystę ir paauglystę mano rūbais išeigai buvo Mamos siūtos suknelės, taigi, mėlynoji suknelė buvo tam tikras atsisveikinimas su nerūpestingais vaikystės laikais. Šią suknelę vilkėjau daugelį metų – tol, kol medžiaga išdilo, ir iki šiol jokia suknelė, išskyrus gelsvąją nėrinių suknelę, apsirengtą paskutinę rugsėjo dieną, negali prilygti mėlynosios suknelės sukeliamam jausmui. Mėlynąją suknelę kartais vis dar sapnuoju ir pabundu besišypsanti – ši suknelė tapo didelių vilčių ir atvirų kelių simboliu mano gyvenime, primenančiu apie laikus, kai aš, rodos, galėjau viską.

…Mėlynąją suknelę vilkėjau ir paskutinio skambučio dieną. Būtent paskutinio skambučio dieną vienu iš pirmųjų mano – beveik suaugusiosios – sprendimų, prisiimant visas atsakomybes už pasėkmes, tapo ilgai brandinta idėja apie tikslinį honorarų išleidimą, nusiperkant vienus konkrečius kvepalus mėlyname buteliuke. Mėlyna suknelė, mėlynas kvepalų buteliukas, mėlynas dangus virš galvos ir kruopščiai logistiškai suplanuotas maršrutas, kaip suspėti nusipirkti kvepalus tarp vieno renginio ir kito renginio. Tai buvo pirmas mano parfumerinis pirkinys už mano pačios uždirbtus pinigus: kvepalai tamsiai mėlyname buteliuke, kurių pavadinimą laikas ir ligos buvo ištrynę iš atminties, bet jų kvapas įsirėžė į mano esybę visiems laikams.

Turėjau įtarimą, kad tai Yves Rocher “Nuit d’Orchidee“, senokai turėjau. Atmintyje vis iškildavo apvali mėlynojo buteliuko apačia ir mėlynos spalvos sodrumas, tačiau vis nebuvo progos įsitikinti, ar mano nuojauta nemeluoja. Prieš porą savaičių dar vienas atsitiktinumas, be kurių turbūt ir mano parfumerinių istorijų nebūtų, atvedė “Nuit d’Orchidee“ į mano kvepalų spintą. Šį kvapą iš tūkstančio atskirčiau: saldus, svaiginantis, lengvai prieskoninis gėlių aromatas, priverčiantis nusišypsoti net ir niūriausią dieną. Jeigu turėčiau didesnį šių kvepalų kiekį, kvėpinčiausi jais kaskart, kai Mėlynosios suknelės magijos reikia, tačiau šie kvepalai – kaip ir Mėlynoji suknelė – jau senokai nebegaminami. Tik tas atvirų kelių ir didelių vilčių jausmas dar periodiškai aplanko, septynioliktojo gegužio žiburiukus akyse įžiebdamas, o mano kvepalų spintoje Yves Rocher “Nuit d’Orchidee“ išdidžiai kelia savo žvaigždėtą kamštelį šalia visos eilės kvepiančių mano gyvenimo istorijų, į kvepalų buteliukus uždarytų – kad vidury žiemos kvapą užimančiu gegužiu pakviptų, o žvaigždėtas dangus arčiau žmogaus nusileistų 🙂

p.s. Sąmoningai rašau “gegužis“, o ne “gegužė“ – “gegužė“ yra mėnuo, o “gegužis“ – sielos būsena.

Reklama

7 Komentaras

Filed under Bendroji

7 responses to “Apie Mėlynąją suknelę, dideles viltis ir Yves Rocher “Nuit d’Orchidee“ kvepalus

  1. video2

    Turiu sentimentaliu pririminimu ir as. Man labai savo laiku patiko Ode à l’amour 🙂 Isimenantis, svelnus, pirmojo bucinio kvapas…

    • Minerva

      Video2, mano pirmasis bučinys niekaip nekvepėjo: gimtadienio proga pirmoji meilė pabučiavo į skruostą, o aš taip išsigandau ir susigėdau, kad pagrasinau į galvą duoti, jeigu išdrįs tai pakartoti dar kartą… 🙂

  2. Gardi

    Labai nostalgiška ir kartu įdomu, ar tokį savo laiką pati prisiminsiu su tokia meile…
    Man iš vaikystės taip pat įsirėžusi mėlyna(žydra) suknelė su taškučiais, bet maniškė priklausė močiutei. Ji, neapsikentusi mano nuolatinių revizijų spintoje ir, kaip sakydavo, suknelės “primierkų“, savo suknelę padovanojo man. Nepamiršau, kaip ėjom pas senutę siuvėją, apmatavo mane iš visų pusių, išklausė panelės pageidavimų… Maniškė persiūta taškuota suknelė tapo vaikystės mažame miestelyje, be galo artimo ryšio su močiute, savęs pažinimo simboliu. Gaila, kad jos jau nebeturiu.
    Įdomu, kad yra tiek mėlynų taškuotų suknelių su skirtingomis istorijomis 🙂
    Beje, klausimas… Minerva, Jūs buvot garbanė? :O

    • Minerva

      Taip, Gardi, plaukai ištįso tik prieš kelerius metus 🙂 Kaip man mano garbanų ir bangų trūksta…

  3. Irėja

    kaip smagu, kad miniukas atrado savo vietą 😉 labai gera buvo skaityti!

  4. li

    Aciu.Nuostabiai parasete,tiesiog nuskridau 15 metu atgal,i savo 17-uosius.Ilgiuosi tos pasirinkimu vasaros.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s