Guerlain “Chant D’Aromes“ arba Kvepalai, kuriais galėjo kvepėti mano Mama

Tai buvo 1967 metų sausio pabaiga – šalta ir snieguota, kokios ir buvo bene visos to meto lietuviškos žiemos. Vieną baltą sausio šeštadienį, kai sniego, pasak įvykių liudininkų, buvo “iki pažastų“,  mano Mama apsivilko savo siūtą baltą ilgą suknelę, fantastiškus ilgus juodus plaukus papuošė dirbtine balta rože ir Kauno Rotušėje tapo mano Tėčio žmona. Nuo to keturių raidžių žodžio “taip“ prasidėjo mano šeimos istorija.

Vaikystėje labai mėgau žiūrėti į tėvų vestuvines nuotraukas: žavėdavausi vešliais Tėčio plaukais, Mamos elegancija ir nuotraukose įamžintais žmonėmis, kuriuos aš prisimenu jau visiškai kitokius. Ir pačios nuotraukos – nespalvotos, turinčios keistą žalsvą atspalvį – priversdavo mano mažą širdelę plakti stipriau. Juk tai mano istorijos pradžia – šeimos, kuri jau daugiau nei keturiasdešimt metų yra kartu. Mano stiprybės ir pastovumo šaltinis.

Kai pradėjau domėtis parfumerija, ne kartą klausiau savo Mamos, kuo ji kvėpinosi savo vestuvių dieną. Atsakymas buvo labai paprastas – nebuvo kuo kvėpintis, nes pasiūla buvo itin nedidelė, o ir finansinė situacija nebuvo pati geriausia. Nuo ankstyvosios jaunystės bandydavau įsivaizduoti, kuo savo vestuvių dieną galėjo kvepėti mano Mama: kokie tai galėjo būti kvepalai, kokios gėlės galėjo juose dominuoti, kokią nuotaiką galėjo tie kvepalai išreikšti. Ilgus metus galvojau, kad tai turėtų būti darželiniais jazminais dvelkiantys kvepalai, tačiau nuotraukose įamžintas Mamos išdidumas niekaip nederėjo šalia romantiško aromato. Šiandien aš jau turiu atsakymą: jeigu man reikėtų parinkti kvepalus savo Mamai tą speiguotą sausį, tai neabejotinai būtų Guerlain “Chant d’Aromes“.

“Chant d’Aromes“ buvo sukurti 1965 metais Guerlain dinastijos atstovo Jean Paul Guerlain, kurio sužadėtinė, pasak parfumerinės legendos, nepripažino jokių “Guerlain“ kvepalų, nes buvo įsimylėjusi tuomet itin populiarius Carven “Ma Griffe“, taigi, jaunasis kvepalų kūrėjas sukūrė kvepalus savo išrinktajai. “Chant d’Aromes“ – fantastiški baltomis gėlėmis kvepiantys klasikiniai Guerlain kvepalai, paprastai priskiriami gėlių-šipro kategorijai. (Pradinės natos – citrusai, sausmedis; vidurinės – gardenija, jazminas, kvapioji kananga; bazinės – santalmedis, vanilė, briedragės. ) Gardenija ir jazminai dominuoja nuo pirmojo aromato gūsio ir išlieka iki pat bazinių natų atsiskleidimo.  Tai būtų buvę puikūs kvepalai baltai išdidžiai nuotakai, kuri “taip“ ištarė praėjus dviems metams nuo kvepalų, sukurtų kitai nuotakai, pasirodymo.

Kai kurios vertybės yra nepavaldžios tarptautinės politikos pokyčiams, santvarkų griuvimui ar permainoms mados vėjų kryptyse – laiminga šeima visada išliks vertybė, kad ir kas karaliaus karūną matuosis. Kvepalams pasisekė mažiau – “Chant d’Aromes“ yra ne vienas ingredientas, patekęs po griežtuoju sudėties reglamentavimo kardu. Svarbiausia, kad žmogiškosios vertybės netaptų sintetinėmis – visą kitą išgyvensim, nostalgiškai prisimindami kvapus, kurie tarsi senosios fotografijos įsirėžia į atmintį ir tampa asmeninės istorijos dalimi. Jeigu kvepalai tikrai taps bedvasiais sintetiniais vandenimis, statysime namus ir šalia jų sodinsime kvepiančius augalus, kurių aromatas gėlių kalba dainuos  “Chant d’Aromes“ – kvapų dainą.

chant-daromes

Reklama

18 Komentaras

Filed under Bendroji, Guerlain

18 responses to “Guerlain “Chant D’Aromes“ arba Kvepalai, kuriais galėjo kvepėti mano Mama

  1. Judith

    gražus tekstas…nostalgiškas ir elegantiškas. Tik baisus cekavastis užpuolė – kur pauostyt dabar šituos Chant d’Aromes? Yra Lietuvoje jų?

  2. Minerva

    Dėkui, Judith. Nėra jų Lietuvoje… Pradedu galvoti, kad reikės iš interneto išlįsti į kokią skanią kavą gaminčią vietą, kur būtų galima ištikimuosius skaitytojus su Guerlain klasika supažindinti…

  3. Baraka

    Sveiki, dėl Guerlain asortimento Lietuvoje tikrai labai gaila, aš šiandien taip pat negaliu apsispręsti, ar pirkti Guerlain kvepalus, kurių nėra kur pauostyti – tai papraščiausi AA Lilia Bella .Aišku tai ne Chant d’Aromes, bet vistiek susiję su Guerlain,tai galbūt niekas nesupyks, jei čia paprašysiu bandžiusiųjų pagalbos 🙂 Aš juos įsivaizduoju kiek panašius į Diorissimo, tik švelnesnius ir ne tokius monodinius. Tiesiog labai norėčiau lengvo vasariško pakalnučių varianto ,be to man nuolatos pritrūksta neblaškančių lengvų kvepalų darbui. Tad bent teoriškai ar Lilia Bella galėtų tai būti ?

  4. Minerva

    Sveika, Baraka. AA Lilia Bella – šiek tiek saldesnės ir lengvesnės pakalnutės nei Diorissimo, tačiau visgi nuo monoaromato nedaug nutolta. Dar pažiūrėk Novaya Zaria “Muguet“ – ten irgi pakalnutės, beje, labai neblogos (yra Eurokos parduotuvėse).

  5. Judith

    Minerva, aha, labai reikėtų 🙂
    šiandien išuosčiau visą Kristianą – nieko įdomaus neradau. nu visai nieko. O artimiausia kelionė į užsienius ne anksčiau kaip spalio mėnesį laukia… Iki to laiko potencialiai uostomų kvepalų sąrašu, matyt, galėsiu tris kartus aplink save apsivynioti.

  6. Gervela

    palaikysit mane keistai neromantiška, bet kodėl vestuvių dienai, o ir jos kvepalams, tiek suteikiama reikšmės?:-) Aš atsimenu, kaip buvau apsirengusi, turbūt tik todėl,kad nuotraukos yra 😀 o kuo kvepėjau- visai neprisimenu, ir nemanau, kad tai esminis dalykas 🙂 vestuvės- kai du oficialiai tampa viena, o visa kita- tai tokios smulkmenos.
    Ir dar – jei jau būti bjauriai, tai iki galo- kodėl kone kiekviena nuotaka, įdėdama vestuvių foto, parašo- laimingiausia mano gyvenimo diena? 😀 Ką, gyvenimas iki to buvo toks pilkas, o žmogus- ne taip labai mylimas, kad vestuvių diena tampa mergaitiškų svajų apie suknelę ir Co išsipildymo bei slapto džiaugsmo “Valio, aš nebebūsiu niekada senmergė“ diena?:-D jeigu tik tiek tereikia iki laimės, tai.. 🙂

    O NZ Pakalnutės- mažiausiai turinčios aštrumo iš visų mano uostytų pakalnutiškų kvepalų. čia jos suminkštintos, šiek tiek pieniškos. gal tas ir smagiausia, nes ilgainiui nuo tikrųjų pakalnučių įsiskausta galva.

  7. Minerva

    Gervela, gimimas, vestuvės ir mirtis yra trys esminiai žmogaus gyvenimo virsmai, pasak lietuvių tautosakos. Gimimo ir mirties paprastai nepasirinksi, o vestuvės – vienintelis sąmoningas iš senųjų virsmų, todėl mėgstančiai siūti siuvėjai vestuvių dieną norėdavosi dėvėti savo siūtą pačią gražiausią suknelę, o man vestuvių dieną atrodo itin svarbu kvepalai – kaip svarbios mano pasaulio dalies dalyvavimas svarbaus virsmo metu. Šiandien vestuvės nebėra virsmas – tai viso labo santykių įteisinimas. Sintetinis kaip ir ateities kvepalai, siejamas su baltais tortais ir baltais balandžiais bei marketinginėmis svajonėmis, be kurių “vestuvės – ne vestuvės“. Moderniame pasaulyje viskas kitaip – tradicijos, didvyriai, vertybės – ir už tai mokame pakankamai didelę kainą. (Kaina nurodyta K.Armstrong knygoje “Trumpa mito istorija“ – puiki knyga, kurią tikrai rekomenduoju)

  8. biologė

    Gražūs prisiminimai apie laikus, kurių pati negali prisiminti, Minerva… Man, kaip ir visoms senutėms, patinka visokie nostalgiški dalykai, o dar kai taip elegantiškai (anot vieno mūsų pažįstamo) parašyta.
    O dabar Barakai – galiu pasidalinti šlakeliu AA Lilia Bella. Jei nori, Minerva duos mano kontaktus, suderinsim.

  9. Baraka

    Ačiū visiems už AA Lilia Bella ir pakalnutes , bet visai netikėtai vietoje jų dovanų gavau Creed ,,Spring Flower“-sakyčiau, jie yra didelis gėris ir galimas daiktas, kad juos ir rinksiuosi savo vestuvėms. O dėl tų sintetinių švenčių , tai sakyčiau , kad ir patiems herojams ,ir aplinkiniams su tokia santuoka vargas – į vestuves iki kokių 23 ar 25 metų aš iš viso labai skeptiškai žiūriu , nes sąžiningai nesu mačiusi nei vieno atvejo, kai tokia santuoka būtų laiminga,ir pati labai džiaugiausi, kad tokio amžiaus netekėjau , o nieko neprisimenančios nuotakos – svečių aukos sindromas man kažkodėl irgi kelia asociacijas ,,skyrybos, dalybos, alimentai ir t.t.“ Beje, man taip pat labai graži ir nostalgiška savo tėvų anuometinėje fotoateljė daryta vestuvinė nuotrauka – mano mama labai rimta ir su labai gražia kalijų puokšte , o jos vestuvinį vėrinį aš pati dėviu kai kuriomis svarbiomis progomis. Tik dėl kvepalų nežinau, bet tikrai paklausiu 🙂

  10. Minerva

    Dėkui, Biologe! O Barakai išties pasisekė – Creed “Spring Flowers“ yra gražūs kvepalai, kuriuos tikrai verta rinktis savo vestuvėms 🙂
    p.s. Mano mamos vestuvinė puokštė taip pat buvo iš kalijų, manoji – taip pat. Kažkaip patinka man tos gėlės.

  11. Baraka

    Kad jau tema apie mamai tikusius kvepalus, tai man jau kuris laikas neduoda ramybės prisiminimas apie vienus keistus mano mamos turėtus kvepalus. Dabar aš jau sumetu, kad mano mama visada buvo gražių kvepalų mėgėja: iš savo vaikystės aš prisimenu ir Lancome Tresor, Magie Noire buteliukus ,jos labai mėgtus Theorema Fendi ,ir aštriuosius Ninos Ricci balandžius,miglotai atsmenu, kad ji galėjo turėti ir senesniąją Ninos Ricci Nina( tokį šviesų buteliuką ).Beje, man atrodo, kad jai labiausiai tinka Poeme .Tačiau tarp tų kvepalų aš pati prisimenu vieną gal prieš kokių 15 metų( jei neklystu, tai galėjo būti kokie 1993-4 metai)jos turėtą keistenybę-tie kvepalai buvo visai paprastame buteliuke ir vadinosi Tabu .Į atmintį jie man įstrigo dėl pavadinimo ir dar todėl, kad jų pasipurškusi sugadinau savo baltą megztinį- sodrus geltonas plėmas ilgai kvepėjo net po nesėkmingų balinimų. Neseniai išsiryškinau, kad tai turbūt buvo 1932 m. sukurti Dana mados namų ? kvepalai ( vat tokie http://www.fragrantica.com/images/perfume/nd.1104.jpg, dar būtinai paskaityti šitą tekstą http://www.nstperfume.com/2008%20aug/dana-tabu.jpg tikrai panašaus sodrumo kaip pvz. Opium Opium, o jų ,,nosis“sukūrė ir Dioro Miss Dior. Vienu žodžiu, tai tokie nelabai padorūs vintažiniai kvepalai, bet įdomiausia, kad apie juos niekada vėliau negirdėjau ir niekas jų bent mano aplinkoj niekada neminėjo . O gal jūsų mamos taip pat laikė kur nors užkištus tokius kvepalus?

    • Minerva

      Baraka, padorūs tie kvepalai – man tokio tipo kvepalai visai patinka 🙂

      Be Dana Tabu ir YSL Opium, iš tos pačios lentynos yra ir Estee Lauder Youth Dew (tik nepainioti su Tom Ford performuluotu Youth Dew Amber Nude) – tirštas, sodrus kvapas, kuris savo laiku sukėlė tikrą revoliuciją JAV moterų tarpe: tai buvo šeštojo dešimtmečio drąsių moterų kvepalai. Beje, tai, kas įdomu: minimą revoliuciją sukėlė Youth Dew vonios aliejus, kurio mažais lašeliais moterys ir kvėpinosi 🙂

      XX amžiuje įžūlūs kvepalai, kurie tapo fantastiškai populiarūs, pasirodydavo maždaug kas dvidešimt metų: 1932 m. – Tabu, 1953 m.- Youth Dew, 1977 m. – Opium. Logiška seka prašyte prašosi kažkokių kvepalų ir 90-iesiems, tačiau, mano nuomone, šio dešimtmečio ypatybė – ne įžūlūs kvepalai, o populiarieji Mugler “Angel“ (1992), kurių niekaip įžūliais nepavadinčiau, tačiau “Angel“ reikšmės kaip bene žymiausių šio dešimtmečio kvepalų, sukėlusių atitinkamą visuomenės reakciją, paneigti niekaip negaliu.

  12. Liberte

    Tuomet galbūt visai reikėtų tikėtis revoliucinių kvepalų 2009-10,tęsiant dvidešimtmečio tradiciją..;)

    • Minerva

      Liberte, būtų tikrai šaunu 🙂 Tiesą sakant, net nesitiki, kad artimiausiu metu galėtų pasirodyti išskirtinis šedevras populiariųjų kvepalų tarpe, tačiau vilties vis dar turiu.

  13. vėja tėja

    O man “Angel“ atrodo įžūlūs 🙂 Aišku, tai ne “Bandit“, ne “Opium“ – čia vien pavadinimas ką reiškia, bet tas maksimalaus intensyvo saldumas man – įžūlokas. Keistai, paradoksaliai, minkštai – bet įžūlus. Kaip bebūtų, man tai – ribiniai kvepalai, o visa, kas ties riba, jau nėr atsargus konformizmas.

    Bet nešiot “Angel“ aš negaliu. Ir, manau, kad nešiot juos gali tik moteris su charakteriu, o ne kokia švelni moterėlė, kurios vietą Minerva nurodo “konditerinėj lentynoj“ 😀 ar šiaip kokia stykt pastrykt jauniklė su pariūžavinimais.

    Mano konditerinė riba – Organza.

    • Minerva

      Vėja Tėja, “Angel“ yra išties įžūlus savo novatoriškumu – iki tol nebuvo tokio konditerinio kvapo, kuris taip pavergtų visą pasaulį. Man su “Angel“ niekaip ne pakeliui, tačiau kaip ypatingus kvepalus – šedevrą – aš juos labai vertinu. Tik netoleruoju ant savo odos 🙂

  14. Judith

    o man labai “Angel“ patinka. geda man, kad patinka, ir vis tiek patinka….

    • Minerva

      Judith, na, ir ko čia gėdintis? Kaip jau rašiau, “Angel“ yra išties ypatingi kvepalai. Tik jie yra bene labiausiai balansuojantys ant “myliu-nekenčiu“ ribos kvepalai kiek man teko susidurti . Užtai buteliukas nekvestionuotinai yra puikus. Turiu miniatiūrą ir labai ja džiaugiuosi. Tik kvapo netoleruoju (nieko stebėtino: vieninteliai Th.Mugler kvepalai, kuriuos mano uoslė “atlaiko“ yra “A-men Pure Coffee“), tačiau tai netrukdo jais žavėtis 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s