Jeigu tikėti pačiais įvairiausiais orų prognozes skelbiančiais informacijos portalais, sausio 26 dieną į Lietuvą ateis šaltis – toks šaltis, kokio šią žiemą dar nebuvo. Šaltis ateis ir pasiliks ilgam, baltą šaltą žiemą ir jos sterilius peizažus už langų ir ant langų paversdamas kiekvieno mūsų kasdienybe. Tulpėmis ir ramunėmis šalčio išrašytuose languose įsižiebus vakaro žiburiams gersime karštą arbatą, naminiai gyviai įkyriai murks stengdamiesi kuo stipriau prie šilumos šaltinio – tikėtina, šilto šono – prisiglausti, o kvepiantys kareivėliai kvepalų spintoje visiškai nepageidaus pajudėti iš savo tvirtovės. Juk šaltis ateina! Ir kažkaip reikės jį išgyventi – su šildymo sąskaitomis ar be jų.
Belaukiant žadėtojo šalčio siūlau eksperimentą: šalčio atėjimo dieną, sausio 26-ąją, nesikvėpinkime. Kvepalų nedirginama uosle užuoskime vėstančio oro kvapą, sauso sniego kvapą, stiprėjantį šalčio kvapą, kuris taip “žąsiniškai” galiausiai nosį žnaibys. Kvepalai palauks – jiems yra likusios 364 metų dienos: šįkart siūlau atnaujinti savo kvepiančią vaizduotę šalčio tema be papildomų dirgiklių – taip kuriamos naujos asociacijos ir naujos kvepiančios istorijos Jūsų kvepiantiems prisiminimams…
Henrikas Radauskas
“Žiemos pasaka”
Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai.
Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne.
Taip kvepia princai ir kirpėjai,
Taip kvepia vakaras sapne.
Žiūrėki: linija pro stiklą
Praėjo posūkiu tyliu,
Rami šviesa pro švelnią miglą
Čiurlena pieno upeliu.
Žiūrėki: sninga, sninga, sninga.
Žiūrėki: baltas sodas minga.
Nugrimzdo žemė praeity.
Įspėk, kas eina? Neįspėjai:
Ateina princai ir kirpėjai,
Balti karaliai ir kepėjai,
Ir šlama medžiai apsnigti.
….man labai patinka šaltą žiemą lauke valgomo obuolio kvapas ..
Raudonas obuolys ir baltas sniegas… Kaip pasakoje apie princesę, kuri buvo graži kaip kraujo lašas ant balto sniego, nukritęs pasakų princui žmonos beieškant…
Turėtų kvepėti itin gražiai! – Dievinu obuolius.
taip.Obuolys tik raudonas!
žalias taip nesugeba kvepėti…
Kaip tik savaitgalį kramsnojau raudoną obuolį ant Parnidžio kopos Nidoje
Ech… Dar nebuvau šią žiemą Nidoje…
Rytietiškasis buteliukas Minervos pagalvėlėse.
Žiemos kvapas šaltas, bet šiandien aš beprotiškai ilgiuosi vasaros..
Taip, Zuiqi!
Rytietiškasis buteliukas tobulai tiko skaidrias mintis vizualizuoti! 
Ačiū darkart!
Kaip tyčia šiandien pamiršau pasikvepinti.
O eilėratis tiek daug primena… mokyklą ir bandymus jį išmokti atmintinai.
Reikia poilsio ir nuo kvepalų!
O šis eilėraštis tikrai ne iš pačių lengviausiai išmokstamų serijos – aš visada painioju, kas ten ateina ir kas kvepia… 
Radausko eilėraščiai patys geriausi.
Faktas.
Nė nenumaniau, kad esama tokio įdomaus kvapų tinklaraščio:)
Smagu, kad atradote!