Vero Profumo “Onda”. Nemylinčio žmogaus kvepalai.

…aš toks vienišas liūdnas jūreivis mindau svetimo uosto gatves ir niekad nieks nemylėjo manęs, nes/todėl kvepiu Vero Profumo “Onda”. Pirmoji mintis, pradėjus “Onda” extrait de parfum ir EDP versijoms skleistis ant mano odos buvo būtent tokia: nemylimo ir nemylinčio žmogaus kvepalai.

Nemylinčius žmones galima atpažinti iš tolo: jie demonstratyviai skleidžia tikėjimą, kad meilė jų gyvenime yra visiškai nesvarbu – pamanykite, juk ir katinas vienas vaikšto (nesvarbu, kad istorijos pabaigoje katinas leidžia save prijaukinti ir apsigyvena pas žmones). Jie su panieka žvelgia į įsimylėjusius žmones, iš anksto skelbdami skyrybų ir nusivylimo verdiktą, o patys didžiuojasi savo nemeilės statusu ir mėgaujasi šio gyvenimo malonumais kaip jūreiviai – svetimų uostų buvo ir bus, svarbiausia – neprisijaukinti uosto, kad ginkdie jis netaptų ilgesio objektu. Ne jie turi derintis prie aplinkos – aplinka turi derintis prie jų, ne jie turi inicijuoti draugų susitikimą – jie tik teiksis į draugų organizuojamą susitikimą pasirodyti arba ne. Nemylintieji išplečia savo pasaulio ribas iki begalybės ir žavisi sausu skandinavišku stiliumi su atšiaurios jūros nuojauta, nes prisiminimais grįstas Provanso stilius yra toks senamadiškas ir nuobodžiai sentimentalus… Nemylimi žmonės vaikšto ginkluoti cinizmu – kad ginkdie niekas nedrįstų į jų sielą pažvelgti ir susigūžusį nemylimą vaiką joje atrasti, kuriam pasaulis skolingas ištisą amžinybę paglostymų ir apkabinimų. Nemylimi ir nemylintys žmonės kuria ginklus, kurių šaltu spindesiu ir griaunamąja galia tikisi kompensuoti meilės trūkumą. Nemylimi žmonės renkasi Vero Profumo “Onda” EDP.

Žinau, kad toks nemylintis verdiktas yra pernelyg griežtas, žinau. Tačiau tokios šaižiai atstumiančios beveik animalistinės odos kvapo, kokį skleidžia “Onda” EDP, neturi net ir mano mylimas R.Piguet “Bandit” EDP ar mažiau mylima Lancome “Cuir”. Didysis paradoksas: Onda EDP savo sudėtyje odos aromato dalių neturi - pradinės natos: bergamotė, citrina, apelsinas, imbieras, kalendra, bazilikas, pasiflora; vidurinės natos: vilkdalgis, kvapioji kananga, medus, bazinės natos: vetiverija, pačiulis, muskusas, kedras. Nuojauta kužda, kad pasifloros, vilkdalgio ir pačiulio su kedru derinys sukuria šaižios odos efektą, kuris jaukiam minkštam rudeniui nusiteikusiems žmonėms kelia nesaugumo jausmą – tarsi kažkas prieš nosį mojuotų iš odinio dėklo ištrauktu ginklu. Nepaisant nejaukios asociacijos, aromato kompozicija tiesiog puiki! – kvapas sūrus, aštrus, kažkuriuo metu primenantis šlapimu paženklintas senamiesčio tarpuvartes, bet šalia tokio keisto efekto itin įdomiai atsiskleidžia medaus nata, netikėtai sušvelninanti šaltąjį atšiaurios jūros žmogaus sieloje įspūdį ir jaukiai įsitaisanti ant nustebintos odos. Pamosavo ginklu ir stipriai apkabino – kaip kokiame vesterne. Beprotiškai įdomu! – tik kvėpintis niekaip netraukia.

“Onda” extrait du parfum jau kitokia: vetiverija, imbieras, muskato riešutas, kalendra gerokai arčiau odos ir sielos, neerzina uoslės ir sukelia visai mielas asociacijas. Atpažįstamas sūrumas, aštriai dominavęs EDP versijoje, bet extrait de parfum versijoje jis kitoks – švelniai animalistinis tarsi sudrėkusi oda ankstyvą rudenį, vaikštant audringu pajūriu ar ankstyvo rytmečio rūke. Įsisupai į odinį švarką ir išėjai į rūką ar pajūrį vienas pasivaikščioti, tik ne todėl, kad esi nemylimas, kaip su “Onda” EDP, bet todėl, kad mėgaujiesi vienatve. Aromatas skleidžiasi gražiai: neaštrus sūrumas blėsta ir išlenda minkštas odos kvapas su ryškiu sausu muskato prieskoniu. Beje, apie muskatą: ar žinojote, kad smulkintu muskato riešutu žmonės svaiginasi kaip narkotine medžiaga? – “Onda” extrait de parfum svaiginimuisi nelabai tiks, tačiau dažnam riešo uostymui ir parfumerinei palaimai atradus gražią kompoziciją ji tikrai tinka.

Prisipažinsiu, “Onda” buvo vienas kiečiausių parfumerinių riešutėlių, kokius teko lukštenti. Pirmojo bandymo metu buvo tik viena mintis: skubiai nusiplauti EDP kvėpintą ranką, nes kvapas beprotiškai erzino – kur kas labiau nei Etat Libre d’Orange “Secretions magnifiques”.  Antrojo bandymo metu EDP versijoje atrastas medaus minkštumas sumažino nemylinčio žmogaus kvepalų įspūdį ir leido atrasti kompozicijos sklaidos grožį, tačiau verdiktas vis tiek griežtas – “Onda” extrait de parfum besąlygiškai laimi prieš “Onda” EDP asmeninio naudojimo tikslams, tačiau kompozicija visgi įdomesnė EDP versijos. Jūsų teisė rinktis – aš darganotiems-ūkanotiems rudens rytams pirkčiau extrait de parfum, visgi kartą per metus slapčia pauostydama EDP versiją, kad prisiminčiau, kaip gera būti mylimam ir mylinčiam – geriau jau su karameliškai-levandine “Kiki”, bet tikrai be “Onda” EDP, nes kai kuriais šedevrais gėrėtis visgi reikia iš tolo. Taip pat kaip gėrimasi Dorianu Grėjumi – iš toli tai yra žavu, tačiau šalia savęs visgi norisi jausti meilę ar bent jau nedrąsias jos užuomazgas.