Pamirštasis įkvėpimo šaltinis arba M.K.Čiurlionio metams prasidėjus

2011 metai prasidėjo garsiai: nerimą sėjantys sinoptikų pranešimai dėl laukiamos didžiulės pūgos ir neišvažiuojamų kelių pynėsi su fejerverkų pašvaistėmis, karų nuojautomis bei šampano purslais užsibuvusios krizės kontekste ir kėlė sumaištį mintyse – kokie bus metai, jeigu jau jų pradžių pradžia tokia neprognozuojama? – o juk metai žada būti itin įdomūs ir svarbūs: eilinį kartą pažadėta krizės Lietuvoje pabaiga, Lietuva šiemet pirmininkauja ESBO, Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas (tik neklauskite kauniečių, ar Žalgirio arena jau baigta įrengti – kol kas jautri tema), humanitarai pažymi Česlovo Milošo metus, kaip visada – daug žmonių iškeliaus anapilin, daug žmonių gims. Tarp kasdienių naujienų apie prezidentų konfliktus užsienio politikos klausimais bei pasirengimą Europos krepšinio čempionatui pasimetė viena itin svarbi žinutė – 2011 metai yra 100-ųjų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties metinių metai, UNESCO įvardinti M.K.Čiurlionio metais. Sąžiningai, ir aš tai pražiopsojau, nors M.K.Čiurlionio muziejų esu aplankiusi begalę kartų, o muziejaus pastatą kelerius metus kasdien mačiau pro kabineto langus… Ačiū vienai neabejingai meno mylėtojai, apie šią svarbią sukaktį priminusiai!

Mano vaikystės metais Kaune buvo juokaujama, kad Kauną garsina žmonės, kurių pavardės baigiasi -onis: Sabonis, Čiurlionis ir Janonis (J.Janonio popieriaus fabrike buvo gaminami mokykliniai sąsiuviniai). Šiandien iš tų trijų -onių tik M.K.Čiurlionio dailės muziejus likęs Kaune – pasislėpęs už Karo muziejaus tyliai stūkso prie bene labiausiai laikinosios sostinės laikus primenančios ramios V.Putvinskio gatvės. Retas kaunietis į muziejų užsuka šaltuoju metų laiku – kadaise mėgdavau trečiadieniais (nemokamų bilietų dieną) užsukti į šį muziejų ir keletą valandų ramiai prasėdėti į keistuosius paveikslus žiūrėdama, kol nuo “Rex” ar laidotuvių ciklo pradėdavo galva suktis, ir būdavau bene vienintelė lankytoja. Kai kurie kauniečiai sakydavo, kad jiems M.K.Čiurlionis jau atsibodęs ir pernelyg politizuotas žymiausio M.K.Čiurlionio žinovo-politiko dėka, kai kuriems išvis neįdomus, o kai kurie su nuostaba sužinodavo, kad Čiurlionio galerija yra Kaune, nors šiame mieste pragyveno visą gyvenimą… Nemyli Kaunas M.K.Čiurlionio, nemyli – todėl ir pamiršo tarptautinėms Hanza dienoms 2011 ir Europos krepšinio čempionatui besirengdamas…

Man M.K.Čiurlionio paveiksluose visada labiausiai patiko spalvos: prislopintos pastelinės spalvos sukuria paslaptingą nuotaiką, kurioje karaliauja fantazijos ir iliuzijos – tarsi mėlynoji sutemų valanda – parfumerine kalba, Guerlain “L’Heure Bleue” – kai susilieja diena ir naktis, o visos nuojautos ir baimės išlenda iš sielos gelmių. Jeigu Čiurlionio paveikslų kalbą reikėtų paversti aromato natomis, aš rinkčiausi guerlainišką pudriškumą, dulkes ir laukines našlaites: L’Heure Bleue, Mitsouko, Apres L’Ondee ir Jardins de Bagatelle. Mano kvepiančiojo pasaulio senieji Guerlain tam tikra prasme yra nupiešti M.K.Čiurlionio paveiksluose – tiek senieji kvepalai, tiek M.K.Čiurlionio kūryba šiandien yra užmiršti ir apdulkėję parduotuvių lentynose, tačiau tvirtai įsikūrę mėlynosios valandos gyventojų sielose ir jokie “gučiai-versačiai” iš ten jų neišvarys.

Prasidėjus M.K.Čiurlionio metams siūlau visiems apžiūrėti M.K.Čiurlionio paveikslus gyvai – be išankstinių nuostatų ir įspūdžiams atvira širdimi. Ir nenustebkite, jeigu po apsilankymo Čiurlionio muziejuje norėsite senąją pudriškąją parfumerijos klasiką pauostyti – juk tiek Čiurlionio paveikslai, tiek senieji-gerieji kvepalai yra bendraamžiai arba beveik bendraamžiai. Ir taip jau 100 metų mėlynosios valandos metu jie atneša įkvėpimą mūzų malonių besišaukiantiems…  Rekomenduoju.

M.K.Čiurlionio dailės muziejaus  tinklapis – http://www.ciurlionis.lt

M.K.Čiurlioniui skirtas tinklapis su išsamiu kūrybos pristatymu – http://www.ciurlionis.eu

Keletas mano favoritų, kuriuos (arba jų reprodukcijas) mielai kabinčiau savo darbo kabinete – kad tikėjimo šviesia ateitimi ir mūzų lankymo valandos nepamirščiau:

Angelėliai (Rojus)

Tyla

Karalių Pasaka

Saulės Pasveikinimas

Preliudas (Vyčio preliudas)

 

p.s. Kartais mes ieškome svetimų dievų, savųjų dorai nepažinę. 2011 metais siūlau skirti dėmesio saviesiems – ne tik krepšinio aikštelėje ar naujienose apie tautos išrinktuosius bei jų kelius ir klystkelius.

About these ads

6 Komentaras

Filed under Bendroji

6 responses to “Pamirštasis įkvėpimo šaltinis arba M.K.Čiurlionio metams prasidėjus

  1. Jolanta

    Praėjusią vasarą Talino Kumu netikėtai pačiai sau apturėjau galimybę pasisakyti apie Čiurlionį pedagogų grupei iš įvairių Europos šalių. O buvo taip: atvykus į Kumu paaiškėjo, kad pagrindinėje salėje – Čiurlionio paveiksų paroda, pristatoma kaip svarbiausioji metų paroda šiame muziejuje. O aš vienintelė viešnia iš Lietuvos. Tai jau buvo tiesiog neįmanoma nutylėti. Nesu didelė meno žinovė, tačiau esu įsitikinusi, kad šį žmogų ir jo kūrybą žinoti privaloma. Čiurlionio kūrybą laikau bene vienintele lietuviškojo identiteto apraiška. Išėjus iš muziejaus maloniai nustebino vieno ispano netikėtai išgirsta pastaba, kad “tik Čiurlionis šiame muziejuje ir buvo vertas dėmesio”:)
    Ačiū Minervai už nuoširdų straipsnį.

    • Minerva

      Jolanta, kai rudenį lankiausi Odesoje apie M.K.Čiurlionį manęs klausinėjo dažniau nei apie krepšinį – tada ir susimąsčiau, kad kažką svarbaus tiesiog pamiršau “arti bažnyčia – toli dievas” pavyzdžiu…

      • Jolanta

        Tu visiškai teisi, Minerva. Grįžusi iš savo užsienių visiems kolegoms išsiuntinėjau atvirukus su Čiurlionio reprodukcijomis (beje, labai prastos kokybės – mes niekaip nesugebame skirti pinigų Lietuvos reprezentacijai, deja).

  2. Noir

    Labai gražus tekstas, dėkui :)

  3. Laura

    Labai maloniai paskaičiau šį straipsnį, Minerva, su šiek tiek sąžinės graužaties, bet vis tiek maloniai :) Sekantį kartą Kaune būtinai užsuksiu poilsio valandai ir į Čiurlionio muziejų!

  4. M

    koks atokvepis buvo perskaityti si tavo irasa. toks pilnas sirdies ar ramumo, nors galima sakyti visuotinis ciurlionio pamirsimas tikrai neturetu skatinti ramybes.
    as pati tiesa per tuos keleta savo metu kaune tik karta tebuvau ciurlionio muziejuje, bet ispudis buvo tikrai didelis ir malonus ir isejau su pazadu tikrai uzsukti dazniau vos tik vel busiu netoliese

Parašykite komentarą

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s