Justinas Marcinkevičius
“Liepsnojantis krūmas”
Stoviu sumišęs kaip Mozė prie degančio krūmo.
Virpa raudonos lapų liepsnelės. Ruduo.
Dar nėra patyrimo, vis dar nėra tikrumo,
Kad sudavus lazda į uolą ištrykš stebuklingas vanduo.
Reikia tikėti, reikia labai tikėti,
Kad iškėlus rankas iš dangaus imtų kristi mana.
Už kiekvieną stebuklą reikia savimi sumokėti -
Savo gyvenimu, laime, širdim ir daina.
Kai atgal pažiūriu, tai ir mažytis džiaugsmas
Atrodo tarsi [...]